A-502-248-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-248/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02706-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens D. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. D. ir V. D. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. M., V. M., R. M. ir A. V. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. D. ir V. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. STL-12-2263 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – ir 2012 m. rugsėjo 7 d. pažyma); 2) pripažinti negaliojančia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Inspekcija) 2012 m. spalio 9 d. pažymą Nr. PASS-00-121009-00779 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (toliau – ir 2012 m. spalio 9 d. pažyma); 3) pripažinti negaliojančiu Inspekcijos 2013 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-3095; 4) įpareigoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašus apie buto (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir butas Nr. 1), atidalijimą; 5) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašus apie butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir butai Nr. 4, 5, 6, 7) įregistravimą.

Skunde (I t., b. l. 1-2, 96-98; II t., b. l. 30-37, 61-68) pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso dalis sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir butas – kotedžas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir butas Nr. 3). Sklype buvo pastatyti 3 kotedžai. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio bute Nr. 1 vyksta statybos darbai, kuriais yra dalijamas butas į 4 butus. Padidinus butą Nr. 1 į 4 butus, naujų butų vandentiekio ir nuotekų vamzdynai bus jungiami prie bendrų namo vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurie buvo projektuojami tik trims butams.

Esamo butų skaičiaus padidėjimas keturis ar daugiau kartų apsukins pareiškėjų naudojimąsi minėtais inžineriniais tinklais. Nuotekos iš gyvenamojo namo yra šalinamos į A. V. nuosavybės teise priklausantį nutekamųjų tinklų/fekalinės kanalizacijos vamzdyną. Iki šiol kitos buitinių nuotekų nuleidimo vietos klausimas neišspręstas. Leidimas vykdyti statybos darbus sklype buvo išduotas tik dėl 3 butų (2005 m. rugsėjo 7 d., Nr. GN/1127/05-0814). Dujų ir vandentiekio sistemos projektavimas taip pat vyko tik dėl 3 butų. Dėl naujų butų sumažės kotedžo vertė, kils automobilių statymo problemų.

Pareiškėjai pažymėjo, kad yra sudaryta ir notaro patvirtina sklypo naudojimosi tvarkos sutartis, kuri gali būti keičiam tik notarine forma. Šia sutartimi susitarta, jog buto Nr. 3 savininkams yra įrengtos 3 parkavimo vietos, o kitos 3 parkavimo vietos yra įrengtos buto Nr. 1 ir 2 savininkams. D. M. ir R. M. sutikimas dėl vidaus ir lauko parkavimo yra negaliojantis, nes sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas turi būti patvirtintas notaro. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymą, neturėjo teisės vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-825 (toliau – ir STR 1.12.08:2010), kadangi esama situacija neatitiko 2 punkto reikalavimų, taip pat buvo neįvykdyti 6 priedo reikalavimai. Nors STR 1.12.08:2010 21 punktas nustato, kad kartu su schema turi būti pateikiama naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto – patalpos – kadastro duomenų byla, iš Nekilnojamojo turto registro išrašų akivaizdu, kad atidalijus butą Nr. 1 į 4 butus kadastriniai matavimai buvo atlikti / kadastro duomenų nustatymo data – 2012 m. rugsėjo 21 d., o ginčijama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažyma išduota 2012 m. rugsėjo 7 d.

Negavus naujų kadastrinių matavimų duomenų ir išduodant minėtą pažymą galiojo 2007 m. atlikti buto Nr. 1 kadastriniai matavimai. Taip pat nebuvo įvykdyti STR 1.12.08:2010 22 punkto reikalavimai, kadangi atsakovui nebuvo pateikta nei schema, nei rengėjo kvalifikaciją su statyba susijusiems darbams patvirtinantys dokumentai. Atidalijus butą Nr. 1, atsakovams nebuvo pateikti kadastriniai matavimai tam, kad būtų galima įvertinti faktinių darbų rezultatus schemoje nurodytiems teiginiams. Be to, pagal STR 1.12.08:2010 24 punktą 2012 m. rugsėjo 7 d. pažyma nėra pagrindas įregistruoti naują kadastro/registro objektą.

Nors statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir STR 1.12.08:2010), 44 punktas nustato, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, tačiau atidalijus butą Nr. 1 jokie statybos užbaigimo aktai ir/ar deklaracijos nebuvo pildomi ir pateikiami kaip pagrindas įregistruoti atidalintus butus.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 160-164; II t., b. l. 85-89) paaiškino, kad 2012 m. rusėjo 7 d. pažyma buvo išduota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis STR 1.12.08:2010 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija statinių naudojimo priežiūros srityje apsiriboja pažymų apie patalpų ar pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį išdavimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepriima sprendimų dėl statybos teisėtumo, t. y. ar statyba atlikta nenukrypstant nuo projekto. Pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. galiojusios redakcijos STR 1.12.08:2010 nuostatas, jei schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, savivaldybės administracija privalo išduoti pažymą, kuri yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus (24 p.). Atsižvelgiant į STR 1.12.08:2010 23 punktą D. M. ir R. M. buvo išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Kaip buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2012 m. spalio 24 d. rašte Nr. A51-698-(2.15.2.47-MP7), D. M. bei R. M. pateiktame projekte atliekami paprastojo remonto darbai, t. y. nesilpninamos ir nekeičiamos laikančios konstrukcijos, butas prijungtas prie atskiro nuotekų tinklo, todėl neturės įtakos gretimų butų galimybėms naudotis inžineriniais tinklais, taip pat gauti pastato daugumos bendraturčių sutikimai. Be to, ginčijama pažyma nėra keičiama naudojimosi sklypu tvarka.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prieštaravo pareiškėjų skundo tenkinimui.

Atsiliepime (I t., b. l. 114-117; II t., b. l. 92-94) paaiškino, kad tik pripažinus visus ginčo butų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dokumentus negaliojančiais (juos panaikinus), kaip išvestinis reikalavimas galėtų būti tenkinamas reikalavimas panaikinti tokių dokumentų pagrindu atliktą teisinę registraciją.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies ir pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymą negaliojančia bei tuo atveju, jei bus pripažinta negaliojančia minėta pažyma, pripažinti negaliojančia Inspekcijos 2012 m. spalio 9 d. pažymą, atmesti pareiškėjų reikalavimą dėl Inspekcijos 2013 m. vasario 25 d. rašto Nr. (7.9)-2D-3095 pripažinimo negaliojančiu, dėl kitų pareiškėjų skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (III t., b. l. 75-79) paaiškino, kad STR 1.12.08:2010 nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo bei savivaldybės administracijos išduodamų pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, taikytinos tik tuomet, kai statinys, kurį ketinama performuoti, užbaigtas statyti. Pareiškėjai pagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra dokumentų, patvirtinančių, kad statyba daugiabučiame name buvo užbaigta, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažyma yra neteisėta.

Ši pažyma išduota buto performavimui, kurio statybos baigtumas Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo 54 procentai. Inspekcija pažymėjo, jog pareiškėjų skundų nagrinėjimo Inspekcijoje metu Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1206-437/2013 buvo nagrinėjamas pareiškėjų 2012 m. gruodžio 3 d. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą. Minėtas pareiškėjų skundas teismui buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Inspekcijai pateikti skundai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 7 dalis numato, jog Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja skundų ir pranešimų, jeigu skunde ar pranešime nurodyti klausimai nagrinėjami teisme arba šiais klausimais priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų skunduose kelti naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų aprūpinimo vandentiekio ir nuotekų tinklais, automobilių stovėjimo vietomis, pareiškėjų galimai pažeistų teisių klausimai buvo nagrinėjami teisme, darytina išvada, jog Inspekcija pagrįstai skundžiamu raštu minėtus klausimus atsisakė nagrinėti.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 ir 93 dalimis bei 2012 m. spalio 4 d. patikrinimo akte Nr. (23.6)SPA-252 nurodytais duomenimis, nelaikančiųjų pertvarų iš gipso kartono plokščių įrengimas bute Nr. 1 nelaikytinas esminių projekto sprendinių pakeitimu. Be to, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį, butų skaičiaus pakeitimas nagrinėjamu atveju taip pat nelaikomas esminių projekto sprendinių pakeitimu. Priešingai nei teigia pareiškėjai, nagrinėjamu atveju vietoje trijų butų statinyje įrengus 6 butus, statinio paskirtis nesikeičia – buvo ir liko gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo bute Nr. 1 atliekamus statybos darbus traktuoti kaip savavališkus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. prieštaravo pareiškėjų skundo tenkinimui.

Atsiliepime (IV t. , b. l. 86-88) paaiškino, kad pareiškėjų teisių pažeidimas grindžiamas prielaidomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. prašė pareiškėjų skundą tenkinti.

Atsiliepime (IV t., b. l. 95) nurodė, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų inicijuoti statybos darbai, valstybės ir savivaldos institucijų sprendimai, susiję su buto Nr. 1 padalijimu, yra visiškai nesuderinami su jo interesais ir teisėtais lūkesčiais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjų L. D. ir V. D. skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymą ir Inspekcijos 2012 m. spalio 9 d. pažymą, o pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašus apie buto Nr. 1 atidalijimą ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašus apie butų Nr. 4–7 įregistravimą, paliko nenagrinėtą, kitoje dalyje skundą atmetė (IV t., b. l. 103-114).

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismas nurodė, kad 3 kotedžų (butų) padalinimas į 6 butus neabejotinai palies L. D. ir V. D. interesus, kadangi atidalinus butus pasikeis pareiškėjų gyvenimo kokybė, kas turės didesnės įtakos pareiškėjų interesams ir jų gyvenimo aplinkai, todėl pareiškėjai kreipėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindami savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, t. y. turėdami kreipimosi į teismą teisę ir materialinį teisinį suinteresuotumą. Teismas, sistemiškai aiškindamas STR 1.12.08:2010 nuostatas, pripažino, jog padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis, savivaldybės administracijos pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį gali būti išduodama tik tuomet, kai statinys, kurį ketinama padalinti ar atidalinti, užbaigtas statyti, kadangi statinių naudojimo priežiūra, įskaitant ir pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimas, yra atliekama tik nuo naujo statinio statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Tretieji suinteresuoti asmenys D. M. ir R. M. pateikdami 2012 m. rugsėjo 3 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai parengti pažymą buto Nr. 1 padalinimui į 4 butus, kartu pateikė Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, jog butas Nr. 1 nebuvo užbaigtas statyti, t. y. statybos baigtumas buvo 54 procentai, o ne 100 procentų. Taigi yra ABTĮ 89 straipsnyje numatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymos panaikinimo pagrindai. Ši pažyma neteisėta iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – STR 1.12.08:2010, bei neteisėta dėl to, kad ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1V-112 (aktuali redakcija, toliau – ir Aprašas), nustato pažymos apie statinio statybą (naujo ypatingo ar neypatingo statinio statybą, ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimą į neypatingą ar ypatingą statinį, ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinį remontą, pastato atnaujinimą (modernizavimą), ypatingo ar neypatingo statinio griovimą) be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimo tvarką. Aprašo 2 punkte įtvirtinta, jog pažymą išduoda Inspekcija statytojui, turinčiam statybą leidžiantį dokumentą ir atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Aprašo 6 punkte numatyta, jog patikrinus pateiktus dokumentus ir nenustačius esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pažyma išduodama ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų, išvardintų 5 punkte, gavimo. Pagal bendrąjį teisės principą iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur), todėl atsižvelgdamas į tai, jog konstatuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymos neteisėtumas, teismas panaikino ir Inspekcijos 2012 m. spalio 9 d. pažymą, kuri buvo išduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymos pagrindu.

Pareiškėjai skunde prašė naikinti ir Inspekcijos 2013 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-3095. Iš jų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria Inspekcija atsisakė imtis pareiškėjų prašomų priemonių, kad bute Nr. 1 vykdomi statybos darbai būtų įvertinti kaip savavališka statyba. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. rugsėjo 7 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN/1127/05-0814 D. M. ir R. M. daugiabučiui gyvenamajam namui. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs Statybos įstatyme pateiktą savavališkos statybos (2 str. 71 d.) bei esminių statinio projekto sprendinių (2 str. 93 d.) sąvokas, teismas sutiko su Inspekcijos 2013 m. vasario 25 d. sprendime padaryta išvada, kad nelaikančiųjų pertvarų iš gipso kartono plokščių įrengimas bute Nr. 1 nelaikytinas esminių projekto sprendinių pakeitimu. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad atlikus statybos darbus bute Nr. 1, buvo pakeista šio buto paskirtis, todėl 2013 m. vasario 25 d. sprendimas pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjams pripažįstant, kad jie nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, skundo argumentai dėl teritorinio registratoriaus veiksmų ir sprendimų palikti nenagrinėti.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje, kuria tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai, ir pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (IV t., b. l. 120-124) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija statinių naudojimo priežiūros srityje STR 1.12.08:2010 nustatyta tvarka apsiriboja pažymų apie patalpų ar pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį išdavimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepriima sprendimų dėl statybos teisėtumo, t. y. ar statyba atlikta nenukrypstant nuo projekto, nes ši funkcija Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 9 punktu priskirta Inspekcijai.

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymos išdavimo metu galiojusios redakcijos statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR 1.07.01:2010), nenumatė jokių apribojimų subjektams vykdyti statinių remonto darbus nebaigus statinio statybos.

3. Teismas nenurodė konkrečių argumentų, kuriais remdamasis nustatė, kad buvo pažeistos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymos priėmimo procedūros. Atsakovas neturėjo pagrindo neišduoti pažymos, kadangi kreipiantis dėl jos buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, išdavimo procedūra vykdyta laikantis STR 1.12.08:2010 numatytų reikalavimų.

4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo visų bylos aplinkybių, jo sprendimas yra be motyvų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje, kuria tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai, ir pareiškėjų skundą atmesti. D. M. taip pat reikalauja priteisti iš pareiškėjų 400 Lt atstovavimo išlaidų.

Apeliacinis skundas (IV t., b. l. 129-130) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjų prielaidos, kad dėl butų skaičiaus padidėjimo bus apsunkintas naudojimasis vandentiekio ir nuotekų tinklais, neatitinka tikrovės.

2. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, nuostatas, vienam butui turi tekti 0,8 parkavimo vietos, todėl 5 butams turėtų būti skirtos 4 parkavimo vietos, o šiuo atveju projekte numatytos net 7.

3. Teismas, taikydamas STR 1.12.08:2010 6 ir 20 punktus, neatsižvelgė į tai, kad ginčo statinys nėra užbaigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti. D. M. turi leidimą statyti, jame nurodyto statinio paskirties ji nekeičia.

Pareiškėjai L. D. ir V. D. atsiliepimuose prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (IV t., b. l. 140-142, 144-147).

Atsakovas Inspekcija prieštarauja apeliacinių skundų tenkinimui.

Atsiliepime (IV t., b. l. 148-151) pažymi, kad Inspekcijos 2012 m. spalio 9 d. pažyma pagrįstai panaikinta kaip neteisėtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymos pasekmė.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime palaiko trečiojo suinteresuoto asmens D. M. apeliacinį skundą (IV t., b. l. 154-157).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Vadovaujantis prieš tai pateiktais išaiškinimais konstatuotina, jog teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų atstatymą.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp administracinės bylos šalių kilo iš statybos teisinių santykių.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. rugsėjo 7 d. išdavė D. M. ir R. M. statybos leidimą GN/1127/05-0814, suteikiantį teisę statyti daugiabutį gyvenamąjį namą žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nebaigtas statyti pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Inspekcijos 2007 m. liepos 5 d. pažymos Nr. (101)11.10-791 pagrindu. 2009 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SN43-733 L. D. ir V. D. įsigijo 300/958 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį jame statomo pastato – butą Nr. 3. Taigi pareiškėjai yra pastato, statomo pagal neperregistruotą 2005 m. rugsėjo 7 d. statybos leidimą GN/1127/05-0814, bendraturčiai, todėl turi aiškiai identifikuojamą materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje. Savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimą jie sieja su neteisėtų administracinių aktų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymos ir Inspekcijos 2012 m. spalio 9 d. pažymos – priėmimu.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalį, statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė. Šios kontrolės tikslas yra nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. STR 1.12.08:2010, kuriuo vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodama pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, 2 punktas nustato, kad statinių naudojimo priežiūra atliekama nuo naujo statinio statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, deklaracijos apie naujo statinio statybos užbaigimą patvirtinimo ar pateikimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dienos iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios. Taigi savivaldybių administracijų kompetencijos dalyku gali būti tik Statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statybos objektų naudojimo priežiūra. Tikrinamoje byloje nėra duomenų, kad D. M. ir R. M. kreipiantis į atsakovą dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. pažymos ginčo pastatas buvo užbaigtas arba buto Nr. 1 statyba buvo užbaigta atskirai nuo kitų šio pastato dalių, todėl tenkindama minėtą prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija peržengė jai leistino elgesio ribas.

Administracinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas pagal trečiojo suinteresuoto asmens D. M. prašymą 2012 m. spalio 9 d. išdavė pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, patvirtinančią, kad daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0693-0636, yra statomas be esminių nukrypimų nuo uždarosios akcinės bendrovės „Geri projektai“ 2005 m. parengto projekto, nors Inspekcijai pateiktų 2012 m. rugsėjo 21 d. kadastrinių matavimų duomenys akivaizdžiai skyrėsi nuo šio statinio projekto sprendinių, kuriems buvo pritarta ir leista įgyvendinti statybos leidimu GN/1127/05-0814. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Inspekcija neneigė padaryto pažeidimo. Atsakovas, palaikydamas L. D. ir V. D. skundą, sutiko, kad dokumentas, kuriuo remdamasis VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atliko nekilnojamųjų daiktų (butų Nr. 4–7 daugiabučiame name) ir daiktinių teisių į juos registraciją, būtų panaikintas kaip neteisėtas iš esmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, neturi pagrindo šių faktinių ir teisinių aspektų vertinti kitaip nei aiškino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir D. M. apeliaciniai skundai negali būti tenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens D. M. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė