A-560-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-560-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01373-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.2, 12.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Inventora“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Alytaus gelžbetonis“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. gegužės 13 d. valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau – ir Registrų centro Alytaus filialas) išvadą dėl pateikto prašymo Nr. 5128580 atlikti išankstinę patikrą; 2) panaikinti 2013 m. liepos 2 d. Registrų centro Alytaus filialo išvadą dėl pateikto prašymo Nr. 5328245 atlikti išankstinę patikrą; 3) panaikinti 2013 m. rugsėjo 2 d. valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) sprendimą Nr. (1.1.35.)s-3728 dėl 2013 m. liepos 30 d. skundo; 4) įpareigoti Registrų centro Alytaus filialą uždėti spaudą, kad teisingai nustatyti kadastro duomenys 2011 m. spalio 18 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inventora“ įformintoje nekilnojamųjų daiktų, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kadastro byla).

Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kadastrinius matavimus atliko laikydamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2 punkto, 1999 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos reikalavimų. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. individualiame administraciniame akte atsakovas Registrų centras, palikdamas galioti teritorinio registratoriaus 2013 m. liepos 2 d. sprendimą, nenurodė jokių konkrečių pažeidimų ir būdų, kaip juos ištaisyti, bei akcentavo, jog Kadastro byloje yra pakankamai duomenų, kurie tinkamai bei tiksliai apibūdina nevisiškai išlikusių statinių parametrus, kurie būtini statinius įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Atsakovai valstybės įmonė Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovai nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą, be kitų duomenų, įrašomi ir šie statinių duomenys: statinio plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, aukštis, gylis. Atsakovai pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2 punkte įtvirtinta, jog nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus. Trečiojo suinteresuoto asmens 2011 m. spalio 18 d. parengtoje Kadastro byloje užfiksuota, kad armatūros cecho bendras plotas – 0 kv. m, sienų nėra, betono mazgo bendras plotas – 0 kv. m. Atsakovų vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nei teritoriniam, nei centriniam registratoriams nebuvo pateikta duomenų, kurie identifikuotų paminėtus statinius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ skundą atmetė.

Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Įvertinęs administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdamas į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas pabrėžė, kad pagal Kadastro byloje užfiksuotus armatūros cecho ir betono mazgo pamatų fragmentus objektyviai negalima nustatyti visų privalomų statinių parametrų bei būtinų ir pakankamų duomenų nekilnojamojo turto objektą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose išdėstyti motyvai atitinka faktinę padėtį ir atsakovams pateikta Kadastro byla neatitinka nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų nuostatų imperatyvių reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad atsakovai ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose detaliai išanalizavo ir įvertino pareiškėjo pateiktą Kadastro bylą ir paminėti duomenys sudarė pakankamą pagrindą išvadai, jog parengtoje ir patikrai pateiktoje Kadastro byloje pagal užfiksuotus buvusių dviejų statinių pamatų fragmentus negalima nustatyti visų reikiamų parametrų statinio duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėms, teismas sprendė, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratoriai pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atlikti Kadastro bylos duomenų derinimą pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 4 punktą, Kadastro nuostatų 84 punktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas dėl betono mazgo ir armatūros cecho kadastrinių duomenų įrašymo į Nekilnojamo turto kadastrą iš esmės jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo administracinėje byloje (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis byloje pateiktų įrodymų analize, teismas konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai yra pasirašyti kompetentingų pareigūnų, motyvuoti, nurodyta apskundimo tvarka bei terminai. Jokių esminių Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių nuostatų pažeidimų, kurie būtų pakankami ginčijamiems aktams panaikinti, teismas nenustatė. Teismas pabrėžė, kad atsakovai objektyviai negalėjo nurodyti trūkumų pašalinimo būdo, kadangi realiai minėtų statinių nėra.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Registrų centro Alytaus filialą uždėti spaudą, kad teisingai nustatyti kadastro duomenys Kadastro byloje, yra išvestinis iš pirmųjų trijų skundo reikalavimų, todėl, netenkinus reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl teritorinio registratoriaus įpareigojimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

III. Pareiškėjas AB „Alytaus gelžbetonis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde papildomai pažymima:

1. Teismo sprendime neaptartas ginčo klausimas – atsakovų atsisakymas nurodyti Kadastro bylos dokumentų klaidas, kurias būtina taisyti, arba, nesant klaidų, – uždėti spaudą, kad Kadastro byla yra paruošta tinkamai, bei netinkamai nurodyti ginčo klausimai.

2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1, 6.2, 6.4 straipsniais, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 78.2, 78.3 ir 79 straipsniais, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.

3. Teismo sprendimą priėmė šališki teisėjai.

4. Nagrinėjamu atveju yra reikalinga ekspertizė, siekiant nustatyti, ar 2009 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. spalio 18 d. išmatuotų statinių – armatūros cecho 8P1/p ir betono mazgo 9P5/p – pamatai atitinka 1962 m. rugpjūčio 20 d. registrų statinių 5G1/p ir 9G5/p plano vietas bei ar pagal 2011 m. spalio 18 d. kadastrinio matavimo duomenis galima nustatyti, kad 1962 m. rugpjūčio 20 d. įregistruoti statiniai – armatūros cechas 8P1/p ir betono mazgas 9P5/p – fiziškai pažeisti, paliekant pamatus, ar bylos dokumentuose nustatyta šių statinių (sienų) statybos produktai, plotas, tūris, ilgis, plotis, aukštis, kaina ir kiti parametrai.

Atsakovai Registrų centro Alytaus filialas ir Registrų centras atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovai nurodo, kad sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais bei atliktu įrodymų vertinimu. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog Kadastro byloje esantys duomenys yra nepakankami statiniams identifikuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus atsisakymo suderinti 2011 m. spalio 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylą (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia, kad atsakovas Registrų centro Alytaus filialas būtų įpareigotas uždėti spaudą, jog teisingai nustatyti kadastro duomenys 2011 m. spalio 18 d. UAB „Inventora“ įformintoje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus bei prašymus ir dokumentus, pateiktus Registrų centro Alytaus filialui, pažymėtina, kad Kadastro bylos suderinimas yra pagrindas įregistruoti nekilnojamojo turto objektų kadastrinius duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (3 d.), o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 d.). CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro 4 straipsnio 2 dalį kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Šios teisės aktų normos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir tuo pačiu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys apie nekilnojamąjį turtą, ir užtikrinti, jog įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys atitiktų faktinius nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Vadovaudamasi šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inventora“ 2011 m. spalio 18 d. pareiškėjo užsakymu parengė pareiškėjui priklausančių statinių kadastrinių matavimų bylą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jam priklausančių statinių Kadastro bylą išankstinei patikrai pateikė Registrų centro Alytaus filialui, kuris ginčijamomis 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. liepos 2 d. išvadomis atsisakė derinti pateiktų statinių kadastrinius duomenis, inter alia nurodydamas, kad Kadastro bylos duomenys yra nepakankami identifikuojant statinius. Pareiškėjas su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir teigė, kad statinių (armatūros cecho ir betono mazgo) kadastriniai matavimai atlikti, laikantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų bei Statybos įstatymo nuostatų reikalavimų, o atsakovas, atlikdamas Kadastro bylos patikrinimą, nenustatė jokių faktų, jog pažeisti konkretūs įstatymai ir normatyviniai aktai, bei aplinkybių, kad duomenys, užfiksuoti Kadastro byloje, yra klaidingi. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes nustatė, kad atsakovo priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo pareikštų reikalavimų netenkinimo, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, bei prašo tenkinti jo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis jis prašo tenkinti jo skundo reikalavimus, pirmiausia pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (2 str. 6 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (2 str. 4 d.).

Nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas inter alia statinys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi tokie statinių kadastro duomenys: 1) objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys; <...> 4) statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; 5) statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai; 6) statinio statybinė medžiaga; 7) statinio vidaus įrangos charakteristikos; 8) statinio vertės nustatymas; 9) statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; 10) įsigijimo kaina ir data; 11) statinio statybos pradžios ir pabaigos metai; 12) duomenys apie statinio statybos būklę ir kt.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. 2014 m. balandžio 8 d.) (toliau – ir Nuostatai) 78.1 punkte reglamentuojama, kokius veiksmus atlieka kadastro tvarkytojas, kai jam išankstinei patikrai teikiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Tarp tokių kadastro tvarkytojo veiksmų inter alia įtvirtinta, jog kadastro tvarkytojas išankstinės patikros metu patikrina, ar kadastro duomenų formose įrašyti visi duomenys, nurodyti šių Nuostatų 55–62 punktuose (78.1.3 p.). Jeigu kadastro duomenų byla atitinka šių Nuostatų 78.1 punkte išdėstytas sąlygas, kadastro tvarkytojas deda spaudą ir pažymi kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą (78.2).

Pirmiau nurodyta procedūra inter alia patvirtina, jog kadastro byla yra parengta tinkamai ir kadastro duomenis galima įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi kadastro tvarkytojas, gavęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, be kitų privalomų veiksmų, taip pat patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra iš anksto patikrinta kadastro tvarkytojo ir padaryta žyma kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą (88.6 p.). Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnį kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu inter alia nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų, nagrinėjamu atveju – jei kadastro byloje nenurodyti ar netinkamai nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti statinį apibūdinantys kadastriniai duomenys.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) 17 punkte nustatyti statinių kadastrinių matavimų metu atliekami veiksmai, siekiant nustatyti privalomus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, būtent: 17.1. išmatuojamos statinių ribos, nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia statinių duomenims įrašyti į kadastrą; <...> 17.3. nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus inžinerinių statinių kontūrų ar ašių pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; <...> 17.5. nustatoma iš pateiktų dokumentų statinio paskirtis, statybos pradžios ir pabaigos metai; 17.6. apskaičiuojami statinių plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę; <...> 17.11. suformuojamam nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla pagal šių Taisyklių V skyrių.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamųjų daiktų formavimą, įtvirtina, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (7 str. 3 d.). Pagal Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamą statinio definiciją – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje pateikiamą apibrėžimą laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos 2 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.

Apibendrinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad statinys (pastatas arba inžinerinis statinys, žr. Statybos įstatymo 2 str. 2 d.) yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro objektu tokiu atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti jo duomenys (statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai) įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tokia nuostata yra nurodoma ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015). Pažymėtina ir tai, jog Nuostatų 32.2.4.2 punktas įtvirtina, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, t. y. ruošiami jų kadastriniai duomenys, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus statiniams būdingus geometrinius parametrus.

Taisyklių 176.8 punktas detalizuoja, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byloje komplektuojami dokumentai – statinių kadastro duomenų nustatymo formos. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktoje Kadastro byloje inter alia pridėtos dvi 1A formos – „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestato kadastro duomenys“. Armatūros cecho 1A formoje nurodoma, kad cecho statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1960 m., parametrai: tūris – 99 kub. m; baigtumo procentas – 23; bendras plotas – 0 kv. m; sienos – nėra; perdanga – nėra; aukštų skaičius – 1, stogo konstrukcija – nėra, grindys – monolitas. Armatūros cecho 6A formoje (pildomoje, atliekant matavimus vietoje) nurodoma, kad pastatas yra fiziškai pažeistas, likę 23 procentai. Betono mazgo 1A formoje nurodoma, kad mazgo statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1961 m., parametrai: tūris – 0 kub. m; baigtumo procentas – 0; bendras plotas – 0 kv. m; sienos – nėra; perdanga – nėra; aukštų skaičius – 5, stogo konstrukcija – nėra, grindys – nėra. Betono mazgo 6A formoje nurodoma, kad mazgo pamatai – betono (likučiai).

Atsižvelgusi į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo į bylą pateikta Kadastro byla neatitinka tokiai bylai keliamų anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, objektai, dėl kurių duomenų byloje yra kilęs ginčas, būtent – armatūros cechas ir betono mazgas, vertinant juos kaip statinius (pastatus) pagal Kadastro byloje pateiktas 1A formas, nėra išlikę tiek, kad būtų galima nustatyti jų kadastro duomenis, tačiau Kadastro byloje nurodomi duomenys, kurie indentifikuoja statinius, kaip nekilnojamąjį turtą, t. y. armatūros cechą ir betono mazgą. Kadastro byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos tik suguldytos gelžbetonio plokštės, kurios galėtų būti statinio fragmentu ar liekana, tačiau nėra statinio laikančių konstrukcijų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad fotonuotraukose užfiksuoti duomenys nepagrindžia statinio egzistavimo, t. y. jog statinys yra pastatytas ar išlikęs tiek, kad būtų galima nustatyti būtinus jo kadastro duomenis. Pateiktoje Kadastro byloje užfiksuoti armatūros cecho ir betono mazgo parametrai (tūris, plotas) iš esmės apibūdina tik atskirų galimų konstrukcinių pamatų išsidėstymą tam tikrame žemės plote, o ne išreiškia vieningos statinio konstrukcijos parametrus. Tokie Kadastro byloje nurodyti parametrai negali būti laikomi pakankamais parametrais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų prasme, t. y. iš Kadastro byloje esančių duomenų negalima daryti išvadų apie statinių pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį bei konkrečiai nustatyti statinių parametrus: plotą, tūrį, ilgį, plotį, skersmenį, skerspjūvį, aukštį, gylį, perimetrą arba kitus statiniams būdingus geometrinius parametrus, ir atsižvelgiant į tai, tokius objektus, kaip statinius, įtraukti į Nekilnojamojo turto kadastrą Kadastro bylos pagrindu. Nagrinėjamu atveju Kadastro byloje bei natūroje esantys faktiniai duomenys neleidžia identifikuoti objektų kaip nekilnojamųjų daiktų – pastatų, ir nustatyti duomenų, būtinų suderinant Kadastro bylą tam, kad nekilnojamojo turto duomenys būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, ko iš esmės nagrinėjamu atveju ir siekia pareiškėjas.

Dabartinė ginčo objektų būklė – matomos gelžbetonio plokštės, paveiktos laiko ir oro sąlygų, vietomis ištrupėjusios, apžėlę samanomis, žole, apaugusios krūmokšniais, leidžia daryti išvadą, kad minėti objektai yra iš esmės sunykę ir dėl to taip pat negali būti identifikuojami kaip realiai egzistuojantys statiniai. Vadovaudamasi pirmiau aptartų teisės aktų nuostatomis, kad būtent nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje turi būti nurodomi teisingi natūroje egzistuojantys statinių duomenys, o šioje byloje yra nagrinėjamos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, susijusios su parengta Kadastro byla bei joje nurodytais statinių duomenimis, kurie neatitinka realios (faktinės) situacijos, teritorinio registratoriaus veiksmais, priimant pareiškėjo ginčijamus sprendimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė pareiškėjo nurodomos statybinės ekspertizės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Įrodymais administracinėje laikomi faktiniai duomenys, kurie nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, garso bei vaizdo įrodymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas vertina įrodymus pagal savo išankstinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinktus faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino objektyviai, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė pagrįstą išvadą, kad statiniai (armatūros cechas ir betono mazgas) nėra išlikę (pastatyti) tiek, kad juos būtų galima indentifikuoti kaip nekilnojamąjį turtą ir būtų galima nustatyti būtinus šio turto kadastro duomenis (duomenis statinių (pastatų), kurie turėtų būtų suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre).

Atsižvelgusi į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nuostatuose vartojama statinio, kaip Nekilnojamojo turto kadastro objekto, sąvoka atitinka Statybos įstatyme pateiktą statinio sąvoką, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš Kadastro byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog objektai, dėl kurių duomenų suderinimų byloje yra kilęs ginčas, galėtų būti sunykusių pastatų pamatų likučiai. Vadovaujantis byloje ištirtų įrodymų visuma, konstatuotina, kad minėtų objektų pamatų likučiai nėra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Kadastro byloje nebuvo nustatyta dauguma būtinų statinio parametrų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo pateiktą Kadastro bylą, o nagrinėjamu atveju aplinkybių, jog atsakovų priimti administraciniai aktai neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, teisėjų kolegija nenustatė.

Akcentuotina, jog analogiška išvada padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2487/2011, kurioje pareiškėjas AB „Alytaus gelžbetonis“ ginčijo Registrų centro ir Registrų centro Alytaus filialo sprendimus, kuriais atsisakyta įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą jo nuosavybės teise valdomus pastatus (inter alia armatūros cechą ir betono mazgą). Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą, šioje administracinėje byloje konstatavo, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra visų statiniams būdingų parametrų, todėl pareiškėjo nurodytų statinių (jų kadastro duomenų) įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra negalimas. Įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime (duomenys neskelbtini) sprendžiant klausimą dėl armatūros cecho ir betono mazgo duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, buvo nustatyta, kad šių statinių kadastriniai duomenys, jog armatūros cecho tūris yra 99 kub. m, bendras plotas – 0 kv.m; kad betono mazgo aukštų skaičius – 5, pastatas neturi sienų ir bendras plotas yra 0 kv.m, yra neišsamūs bei prieštaringi, pateikti duomenys nesudaro galimybės identifikuoti statinius ir jų duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką, nurodydamas, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, – Kadastro duomenų bylos suderinimas yra viena iš sąlygų nekilnojamuosius daiktus įtraukiant į Nekilnojamojo turto kadastrą, o to pareiškėjas iš esmės ir siekia, teikdamas suderinti Kadastro bylą.

Pareiškėjas nėra nurodęs kitų teisinių pasekmių, kurių siekia teikdamas atsakovui Kadastro bylą. Pažymėtina, kad administracinis teismas turi nustatyti aplinkybes, susijusias su tuo, kokių pasekmių siekia pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu ir ginčydamas administracinius aktus, nes administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, t. y.

į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad Kadastro byloje esantiems duomenims keliami reikalavimai atitikti teisės aktuose įtvirtintus būtinus į Nekilnojamojo turto kadastrą trauktinių objektų parametrus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo minėtus Kadastro bylos duomenis bei, atlikęs jų analizę, pasisakė dėl teritorinio registratoriaus atsisakymo suderinti Kadastro bylą pagrįstumo ir teisėtumo (inter alia – galimybės minėtų objektų kadastrinius duomenis įtraukti į Nekilnojamojo turto kadastrą).

Vadovaujantis nurodytais motyvais, atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Nuostatų 78.2, 78.3 bei 79 punktus. Pagal paminėtas teisės normas teritorinis registratorius, atlikęs išankstinę ir, jei buvo būtina, pakartotinę kadastro duomenų bylos patikrą, nustatęs tam tikrus kadastro bylos trūkumus, grąžina bylą ją pateikusiam asmeniui ir raštu nurodo trūkumus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nurodytų teisės normų analizė neleidžia daryti išvados, jog visais atvejais kadastro duomenų bylos patikros rezultatas bus nustatytų trūkumų ištaisymas bei, atitinkamai, teritorinio registratoriaus spaudo uždėjimas, patvirtinantis, kad kadastro duomenų byla atitinka šių Nuostatų 78.1 punkte išdėstytas sąlygas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog jam nebuvo konkrečiai nurodoma, kokius trūkumus Kadastro byloje pašalinti, jog spaudas būtų uždėtas, tačiau iš teritorinio registratoriaus 2013 m. liepos 2 d. išvados aiškiai matyti pareiškėjo pateiktos Kadastro bylos trūkumai: nustatyta, kad Kadastro byloje pateikti duomenys yra nepakankami, detalizuojant, kokie konkrečiai duomenys yra nepakankami identifikuojant statinius (žr. išvados antrą pastraipą). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Registrų centro Alytaus filialą uždėti spaudą, kad teisingai nustatyti kadastro duomenys 2011 m. spalio 18 d. UAB „Inventora“ sudarytoje nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.1, 6.2, 6.4 straipsnių nuostatomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paminėtos teisės normos reglamentuoja prievolės sampratą, prievolių atsiradimo pagrindus bei prievolės šalių pareigas, todėl, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams kilus viešojo administravimo srityje, negali būti taikomos.

Nagrinėdama pareiškėjo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė suinteresuoti (šališki) teisėjai, kurie jau yra kitoje administracinėje byloje priėmę 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir kuriuo remiasi šioje byloje, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde minimu aspektu jau reiškė nušalinimą teisėjams Algiui Markevičiui ir Jolantai Medvedevienei. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi teisėjas Audrius Grauželis atmetė pareiškėjo pareikštą nušalinimą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su 2014 m. birželio 3 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, jog dviejuose skirtinguose teismo sprendimuose, kurių vieną priimant inter alia dalyvavo ir teisėjai, kuriems pareiškėjas reiškė nušalinimą, sutapo dalis šių sprendimų motyvų, nėra pakankamas pagrindas teisėjus nušalinti. Kaip teisingai pažymėta 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, ABTĮ neįtvirtintas draudimas teisėjams nagrinėti kitas administracines bylas, kuriose proceso šalys, inter alia tam tikros faktinės aplinkybes, gali sutapti. Tokia išvada iš esmės sutampa ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika: pasak EŽTT, be pagrįstų įrodymų abejonių teisėjo nešališkumu nesukeltų teisėjo dalyvavimas kitose bylose su ta pačia šalimi (žr. Schmid prieš Austriją, Nr. 11831/85, D.R. Nr. 54), pats faktas, kad tas pats teisėjas nagrinėjo kelias bylas, kylančias iš tų pačių faktinių aplinkybių, nėra pakankamas spręsti apie teisėjo šališkumą (žr. Delage ir Magistrello prieš Prancūziją, Nr. 40028/98, ECHR 2002-III; Cañas Gómez prieš Ispaniją, Nr. 17455/09; Diennet prieš Prancūziją, Nr. 18160/91, A-325-A; OOO „Vesti“ ir Ukhov prieš Rusiją, Nr. 21724/03).

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., Daktaras prieš Lietuvą, Nr. 42095/98, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas; Neštak prieš Slovakiją, Nr. 65559/01, 2007 m. vasario 27 d. sprendimas; a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją, 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas, Nr. 30342/96; Lindon, Otchakovsky - Laurens ir July prieš Prancūziją, Nr. 21279/02 ir 36448/02, 2007 m. spalio 22 d. sprendimas; Poppe prieš Nyderlandus, Nr. 32271/04, 2009 m. kovo 24 d. sprendimas). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyviais duomenimis pagrįstų abejonių teisėjų, nagrinėjusių šią bylą, nešališkumu, todėl konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas esmines ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė statinių kadastro duomenų nustatymą, kadastro bylos suderinimą ir kadastrinių duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre reglamentuojančias aktualias teisės normas bei įrodinėjimą administracinių bylų procese nustatančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė