AS-1026-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1026-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05437-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. gegužės 8 d. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą ir patenkinti jo skundo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kadangi pareiškėjo pateiktas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. gegužės 25 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 14 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinio skundo padavimą arba motyvuotą ir konkrečiais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi (b. l. 62) pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad V. K. 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl jo apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nepašalinus nurodyto skundo trūkumo, teismas neturi galimybės priimti pareiškėjo apeliacinio skundo ir jo perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 67), kuriuo prašo šį atskirąjį skundą sujungti su jo 2015 m. gegužės 15 d. skundu ir tenkinti 2015 m. gegužės 15 d. skundo reikalavimus.

Nurodo, kad savo 2015 m. gegužės 15 d. skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 205 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5788-580/2015 atsisako persiųsti pareiškėjo apeliacinį skundą apeliaciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 2 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje nustatyta, jog apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teisimo sprendimo paskelbimo gali būti paduoti arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami.

Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris dienas, kai išreikalaujama administracinė byla. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą (elektroninę bylą) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 134 str. 1, 2, 5 d.)

Iš nurodytų teisės normų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą (jei apeliacinis skundas paduodamas per šį teismą), įvertina, ar jis atitinka ABTĮ 130 straipsnyje apeliaciniam skundui (jo formai ir turiniui) keliamus reikalavimus, ir, nustatęs, jog apeliacinis skundas jų neatitinka, nustato terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismas priima skundą ir per tris dienas išsiunčia bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui. Tačiau, jei apeliantas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą laiko nepaduotu ir nutartimi grąžina jį padavusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo apeliacinį skundą, nustatė, jog jis neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 3 dalies reikalavimo – nepateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi (b. l. 57) teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gegužės 25 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 14 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinio skundo padavimą arba motyvuotą ir konkrečiais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taip pat nurodė, jog nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tačiau kadangi pareiškėjas V. K. 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, t. y. iki 2015 m. gegužės 25 d. nepateikė jokių dokumentų, todėl jo apeliacinis skundas skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi (b. l. 62) laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2015 m. gegužės 15 d. pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisako persiųsti pareiškėjo apeliacinį skundą apeliaciniam teismui, tačiau iš bylos medžiagos nėra duomenų, jog tokį pareiškėjo nurodomą skundą jis būtų pateikęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. tokio skundo byloje nėra. Be to, pažymėtina, jog tiek pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, tiek pagal 134 straipsnio 2 dalį nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, nėra skundžiama. Pareiškėjas gali skųsti tik nutartį, kuria skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tokiu atveju nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-111/2010, 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Taigi, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai vertintini kaip skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis. Pareiškėjas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, nepagrįstai atsisakė persiųsti pareiškėjo apeliacinį skundą apeliaciniam teismui, tačiau, kaip numato ABTĮ 134 straipsnio 5 dalis, pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą (ir jo priedus) kartu su byla išsiunčia apeliacinės instancijos teismui tik priėmęs šį skundą, o šiuo atveju pareiškėjo apeliacinio skundo pirmosios instancijos teismas dar nebuvo priėmęs, kadangi nustatė jo trūkumus bei terminą jiems pašalinti.

Dėl ABTĮ 130 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo pateikti duomenis apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis pastebėtina, jog, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str.). Administracinėse bylose už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 Lt (14 Eur) žyminis mokestis (ABTĮ 39 str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje numatyti skundai (prašymai), kurie žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Pareiškėjas, 2015 m. gegužės 8 d. paduodamas apeliacinį skundą, kartu nepateikė dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje, pareiškėjo V. K. apeliacinis skundas taip pat nepriklauso ir neapmokestinamų skundų kategorijai, nurodytai ABTĮ 40 straipsnyje, todėl teismui turi būti pateiktas mokėjimo dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimą (ABTĮ 130 str. 3 d.).

Tačiau pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS8-37/2004, apeliaciniame skunde taip pat prašė įvertinti jo turtinę padėtį ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kitų bylinėjimosi išlaidų ir priimti jo skundą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas šio prašymo nemotyvavo; jeigu pareiškėjas dėl turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio, jis turėtų pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir prie jo pridėti sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (pažymą iš įkalinimo įstaigos apie gaunamas pajamas, įrodymus, patvirtinančius, kad jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ar kt.) (ABTĮ 41 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada ir priduria, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011). Pagal ABTĮ 41 straipsnį, prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Sunki finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis. Asmens sunkią turtinę padėtį gali įrodyti duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį (2008 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-393/2008), duomenys apie draudžiamąsias pajamas, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-148/2010), duomenys apie turimas pajamas, gauti iš bausmių vykdymo institucijų (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA63-28/2011) ir kita.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nepateikė prašymą pagrindžiančių duomenų, t. y. prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio esant nepagrįstam, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pasiūlė pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį ir nustatė terminą šiam reikalavimui įvykdyti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-102/2010). Tačiau iki teismo nustatyto termino pabaigos pareiškėjas jokių duomenų, pagrindžiančių prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Pastebėtina, jog šiuo atveju tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, savaime nereiškia, jog jo finansinė padėtis yra sunki ir vien dėl to yra galimybė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio. Kaip minėta, sunkią finansinę padėtį pareiškėjas privalo įrodyti konkrečiais duomenimis.

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė- Maculevičienė