Legislator Case Law & Legislation
AS-836-438/2015 AI generated

AS-836-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-836-438/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-836-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi (b. l. 94–96) atsisakyta priimti pareiškėjų skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-836-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00253-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. K. Č. ir Š. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–5), kurį patikslino (b. l. 63–67). Pareiškėjai prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) Tauragės skyriaus (dabar – Šilalės skyrius) 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (7.1)(SP2)-184, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. IP-27/10 bei atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi (b. l. 94–96) atsisakyta priimti pareiškėjų skundą.

Teismas įvertino pareiškėjų nurodytas kreipimosi į teismą termino praleidimo priežastis, t. y. tai, kad po ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjų skundą VSDFV priimto 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (10.10)I-5089 priėmimo pareiškėjai nesikreipė į teismą, nes tuo metu vyko teisminiai ginčai, kuriuose priimtas sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-5-479/2013), anot pareiškėjų, yra pagrindu panaikinti ginčijamus Fondo valdybos Tauragės skyriaus sprendimus. Atsižvelgęs į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyta skundo padavimo termino praleidimo priežastis negali būti laikoma pateisinama, nes ji nėra objektyvaus pobūdžio, t. y. tai – subjektyvi ir tik nuo pareiškėjų valios priklausiusi priežastis, dėl kurios nebuvo laiku kreiptasi dėl teisminės gynybos. Nustatęs, kad terminas skundui dėl ginčijamų aktų paduoti yra praleistas, taip pat, kad nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjai A. K. Č. ir Š. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 98–100), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir įpareigoti teismą spręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad 2013 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-5-4-478/2013 buvo likviduota uždaroji akcinė bendrovė „Čeltaura“ bei patvirtinta, kad lieka nepatenkintas l-os eilės kreditorinis reikalavimas – A. K. Č. 21 512 Lt sumai, tai reiškia, jog patvirtinami ir atlyginimai už 2005 m. gruodžio mėnesį A. K. Č. – 100 000 Lt ir Š. Č. – 15 000 Lt, nes jie yra įtraukti būtent į tą 21 512 Lt kreditorinių reikalavimų sumą. Todėl po šio sprendimo įsigaliojimo netenka galios 2010 m. liepos 15 d. Fondo valdybos Tauragės skyriaus sprendimas Nr. (7.1)(SP2)-184, kuriuo buvo sumažintos draudžiamosios pajamos už 2005 m. IV ketvirtį A. K. Č. – 100 000 Lt ir Š. Č. – 15 000 Lt, kaip negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais. Teigia, kad galimybė pareiškėjams kreiptis į VSDFV atsirado tik įsiteisėjus 2013 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimui. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pareiškėjų veiksmus nepakankamai aktyviais ir atsisakęs priimti pareiškėjų skundą, neįsigilino į įvykių seką ir tik formaliai vertino situaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jų skundą dėl Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (7.1)(SP2)-184 ir Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. IP-27/10 panaikinimo (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad dėl minėtų VSDFV Tauragės skyriaus sprendimų sustabdymo pareiškėjai kreipėsi į VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (10.10)I-5089 jo netenkino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-29-520/2015 konstatuota, jog šiuo atveju pareiškėjai pasinaudojo įstatyme numatyta būtina ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Taip pat nustatyta, jog dėl VSDFV Tauragės skyriaus 2010 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. IP-27/10 panaikinimo A. K. Č. kreipėsi 2013 m. birželio 28 d. skundu, kurį išnagrinėjusi Fondo valdyba 2013 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5110 atsisakė jį nagrinėti. Šio VSDFV sprendimo pareiškėjai byloje neginčija.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pažymėtina, kad kai išnagrinėjamas ginčas ne teismo tvarka ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nepriima naujo sprendimo, teisme sprendžiamas klausimas dėl institucijos, priėmusios teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo.

Kaip teisingai ir pagrįstai ginčijamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai yra praleidę 20 dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo (šiuo atveju VSDFV 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (01.01)I-5089) gavimo dienos terminą kreiptis į administracinį teismą. To neneigia ir patys pareiškėjai, tačiau jų manymu galimybė jiems kreiptis į Fondo valdybą, siekiant apginti pažeistas savo teises atsirado įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. B2-5-479/2013.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>“, o 2 dalyje nurodyta, jog „prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai <...>.“

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje išnagrinėjęs pareiškėjų nurodytas termino paduoti skundą administraciniam teismui priežastis, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad šios priežastys yra subjektyvios ir priklausančios nuo pareiškėjų valios, todėl negali būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis kliūtimis pareiškėjams laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, todėl netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjų skundą VSDFV išnagrinėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d., tačiau pareiškėjai skundą teismui pateikė tik 2014 m. kovo 15 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. akivaizdžiai ir ženkliai praleidę 20 d. skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo nuomone, skundo teismui padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes vyko kiti teisminiai ginčai, o pagrindas panaikinti ginčijamus Fondo valdybos Tauragės skyriaus sprendimus atsirado įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. B2-5-479/2013. Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo A. K. Č. dar kartą kreipėsi į VSDFV dėl ginčijamų VSDFV Tauragės skyriaus sprendimų panaikinimo, tačiau Fondo valdybai atsisakius nagrinėti jo skundą, tokio VSDFV sprendimo teismui neskundė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjų nurodytos termino skundui administraciniams teismams paduoti praleidimo priežastys negali būti laikomos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjų valios. Tai, kad pareiškėjai tuo metu bylinėjosi kituose teismuose negali būti laikoma tinkama priežastimi nesilaikyti aiškiai nurodytų procesinių terminų. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi praėjus beveik metams ir po Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-5-479/2013 įsiteisėjimo, su kuriuo jie patys sieja galimybės ginti pažeistas savo teises ir panaikinti ginčijamus sprendimus atsiradimą bei praėjus beveik 8 mėnesiams po Fondo valdybos 2013 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5110, kuriuo atsisakyta nagrinėti pakartotinį vieno iš pareiškėjų skundą dėl ginčijamų sprendimų, priėmimo ir kurio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjai, veikdami pakankamai rūpestingai, turėjo galimybę laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tačiau to nepadarė ne dėl objektyvių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys