A-204-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-204-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06511-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2013 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-710 ir grąžinti jį į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariato specialisto pareigas; priteisti iš Vilniaus AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų nuo 2013 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į vidaus tarnybos stažą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM), 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriuje specialistu. VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2013 m. spalio 8 d. ekspertiniu sprendimu buvo pripažintas netinkamu tolesnei vidaus tarnybai pagal Vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V‑291/V-308 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – ir Sąvadas) 33.1 punktą, t. y. dėl (duomenys neskelbtini). Vilniaus AVPK 2013 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-TE-710 (toliau – ir ginčijamas įsakymas) buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu – kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai.

Pareiškėjas nesutiko su CMEK 2013 m. spalio 8 d. ekspertiniu sprendimu ir nurodė, kad Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 19 d. jam išdavė siuntimą Nr. 10-32-SE-336 atlikti CMEK ekspertizę. Siuntimas atlikti ekspertizę, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstas, kadangi nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad jis negali tęsti tarnybos. CMEK 2013 m. spalio 8 d. ekspertiniame sprendime nurodyti nustatyti ligų ir sveikatos problemų kodai (TLK-10): (duomenys neskelbtini). Su ekspertiniu sprendimu supažindintas nebuvo, o 2013 m. spalio 9 d. iš Vilniaus AVPK Personalo skyriaus gavo VRM Medicinos centro CMEK specializuotos medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 4587, kuriuo buvo pripažintas netinkamu tolesnei vidaus tarnybai pagal tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) traumą (duomenys neskelbtini) patyrė 1996 m. gruodžio mėnesį. Po traumos sėkmingai grįžo į tarnybą, nedarbingumo lapelių neėmė ir sveikatos problemų neturėjo. Poliklinikoje kas 2 metus tikrino sveikatą (profilaktiniai patikrinimai). 2002 m. kovo 14 d. keičiant darbą buvo siunčiamas į CMEK, kur sužinojo, kad yra netinkamas užimti Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ viršilos pareigas pagal I skiltį. Tuo pačiu jam nebuvo uždrausta dirbti kitą darbą statutinėse pareigose. 2013 m. rugpjūčio 2 d. praėjo chirurgo apžiūrą, kuris konstatavo, jog yra tinkamas tarnybai, gydytojo psichiatro apžiūrą, kurio išvada – tinkamas tarnybai, gydytojo oftalmologo apžiūrą, kuris pripažino, kad yra tinkamas tarnybai pagal III skiltį, gydytojo otorinolaringologo, gydytojo dermatologo ir gydytojo odontologo apžiūras, kurie pripažino, jog yra tinkamas tarnybai.

Gydytojo terapeuto po papildomos endokrinologo konsultacijos ir kardiologinių tyrimų taip pat buvo pripažintas tinkamu tarnybai. Gydytojas neurologas, remdamasis 2013 m. rugpjūčio 2 d. atliktu radiologiniu tyrimu ir gydytojos radiologės išvada, 2013 m. rugpjūčio 12 d. taip pat jį pripažino tinkamu tolesnei tarnybai. 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuvykus į CMEK buvo informuotas, kad yra netinkamas tarnybai dėl (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikus gydytojo neurochirurgo V. K. išrašą iš medicininių dokumentų su išvada, kad (duomenys neskelbtini), esant medicininių dokumentų prieštaravimams, ekspertizė buvo atnaujinta iki bus gauti papildomi medicininiai dokumentai, patvirtinantys (duomenys neskelbtini).

CMEK 2013 m. spalio 8 d. priėmė galutinį sprendimą dėl netinkamumo tarnybai dėl (duomenys neskelbtini), nors nė viename iš CMEK pateiktų medicininių dokumentų nėra konstatuotas (duomenys neskelbtini). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) nelaikytinas defektu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2013 m. spalio 24 d. išvadoje taip pat konstatuoti (duomenys neskelbtini). Išvadoje taip pat konstatuota, kad tiksliai nustatyti (duomenys neskelbtini) defektų bendrą plotą nėra galimybės, tačiau mažai tikėtina, kad jis būtų 8 kv. cm.

Neatlikus individualaus sveikatos patikrinimo, CMEK išvada, kuri priimta remiantis tik medicininiais dokumentais apie 1996 metais patirtą (duomenys neskelbtini) traumą, laikytina neobjektyvia ir formalia.

Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos patyrė dvasinius išgyvenimus. Neteisėtas atleidimas sąlygojo finansinės padėties pablogėjimą. Savo ateitį siejo su tarnyba policijoje, todėl dėl neteisėto atleidimo sutriko sveikata, miegas. Buvo priverstas nuolat vartoti vaistus. Dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 29–30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VRM negali būti laikoma Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje. Valstybę tokiose bylose atstovauja valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurio arba dėl kurio pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Nagrinėjamu atveju VRM neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo padaryti žalos pareiškėjui. VRM negali būti laikoma atsakinga už CMEK galimai padarytą žalą vien dėl to, kad yra šios įstaigos savininko (valstybės) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. VRM Medicinos centras yra atskiras juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad žalą pareiškėjui galėjo sukelti tik galutinis jo atžvilgiu priimtas sprendimas, todėl tinkamu Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje turėtų būti Vilniaus AVPK.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 61–63) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2013 m. vasario 18 d. Personalo skyriuje buvo gautas Vilniaus m. 4 PK viršininko tarnybinis pranešimas Nr. 10-15-PR5-119 dėl pareiškėjo elgesio tarnybos metu, t. y. jo atsisakymo tarnybos metu imti tarnybinį ginklą, motyvuojant, jog gali palikti įvykio vietoje, atsisakymą į registruotą įvykį savarankiškai vykti tarnybiniu transportu, motyvuojant, kad bijo patekti į eismo įvykį, nuolat ginčijant kitas jam pavestas funkcijas, pastebėjus ryškias nuotaikų kaitas, pereinančias į agresyvumą ir nesivaldymą. Atsakovas, atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK Personalo skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR5-4789 pateiktą informaciją dėl Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriaus specialisto A. Š. veiksmų, taip pat į Vilniaus m. 4 PK viršininko 2013 m. vasario 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1-158-PR5-119, išdavė siuntimą Nr. 10-32-SE-33 atlikti pareiškėjui specializuotąją medicininę ekspertizę. Ekspertizė atlikta nebuvo, todėl, pasibaigus siuntimo galiojimui, 2013 m. balandžio 30 d. buvo išduotas pakartotinis siuntimas Nr. 10-32-SE-119. 2013 m. liepos 17 d. l. e. Vilniaus m. 4 PK viršininko pareigas tarnybiniame pranešime Nr. 10-15-PR5-641 konstatuota, kad pareiškėjas aplaidžiai surenka medžiagą, būdamas tarnyboje nepagrįstai atsisako dirbti su tam tikrais pamainos pareigūnais, nuolat ginčija pavestas funkcijas. Pasitaikė atvejis, kai pareiškėjas garsiai keikdamasis ėmė plėšyti dokumentus, trikdė normalią darbo atmosferą. Esant visumai šių faktų, keliančių pagrįstas abejones dėl asmens galėjimo dirbti, bei įžvelgus sąmoningą vengimą pasitikrinti sveikatą, Vilniaus AVPK viršininkas priėmė 2013 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 10-TE-504 „Dėl A. Š. nušalinimo nuo pareigų“ ir įpareigojimo vykti į CMEK. Ginčijamas 2013 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-710 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas CMEK išvados pagrindu. Šiuo atveju įstaigos vadovas neturi pasirinkimo, nes Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenumato išlygų, t. y. CMEK išvada yra imperatyvus atleidimo pagrindas, nepriklausantis nuo įstaigos vadovo valios.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VRM Medicinos centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 32–37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, kaip VRM Medicinos centro administracijos padalinys, teikia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams specializuotosios medicininės ekspertizės paslaugą, vertinant šių tinkamumą vidaus tarnybai bei nustatant pareigūnų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. CMEK neturi teisės kvestionuoti vidaus reikalų statutinės įstaigos, šiuo atveju Vilniaus AVPK, sprendimo siųsti pareigūną atlikti ekspertizę. CMEK, turėdama siuntimą atlikti ekspertizę, privalo ją atlikti, nepriklausomai nuo to, ar su tuo sutinka pareigūnas, ar ne. Pareiškėjo argumentas, kad jo sveikatos būklė buvo vertinama privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu ir jam buvo leista eiti pareigas vidaus tarnyboje pagal Sąvado III skiltį, vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas, nes skiriasi sveikatos patikrinimų ir ekspertizės atlikimo tikslai, jų organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Tik ekspertizės metu gali būti pateiktas ekspertinis sprendimas, ar pareigūnas yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai, ar ne. Atliekant ekspertizes visais atvejais atsižvelgiama, į kokias pareigas vidaus tarnyboje yra pretenduojama, kokias pareigas pareigūnas eina ir kokiai Sąvado skilčiai – I, II ar III – yra priskiriamos šios pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad Sąvado III skilčiai priskiriami patys mažiausi sveikatos būklės reikalavimai, tai pripažinus pareigūną netinkamu tolesnei tarnybai pagal Sąvado III skiltį, visais atvejais surašomas ligos liudijimas ir konstatuojama, kad toks pareigūnas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis.

Pažymėjo, kad jau 2013 m. sausio 11 d. CMEK buvo priimtas ekspertinis sprendimas, jog pareiškėjas netinkamas tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, kurio pareiškėjas neskundė ir jis liko galioti. Be to, CMEK 2013 m. gegužės 9 d. nusprendė atnaujinti ekspertizę, kuri buvo atliekama pagal Vilniaus AVPK 2013 m. balandžio 17 d. siuntimą atlikti ekspertizę Nr. 10-32-SE-281, tačiau ši ekspertizė liko neužbaigta dėl pareiškėjo kaltės, nes nukreiptas atlikti tyrimus, jų neatliko ir išvadų nepateikė.

Dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2013 m. spalio 24 d. išvados nurodė, kad ji CMEK pateikta nebuvo, o vieno gydytojo išvada negali paneigti viso CMEK ekspertinio sprendimo. CMEK 2013 m. rugpjūčio 1 d. gavo Vilniaus AVPK siuntimą atlikti ekspertizę Nr. 10-32-SE-336 – nustatyti pareigūno A. Š. tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį. 2013 m. rugpjūčio 13 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus, priėmė ekspertinį sprendimą atnaujinti ekspertizę CMEK iki bus baigtas ištyrimas (gydymas).

Šis ekspertinis sprendimas buvo priimtas siekiant panaikinti prieštaravimus dėl ekspertizės metu gautų medicininių dokumentų su skirtingomis išvadomis. 2013 m. spalio 7 d. CMEK gavo 2013 m. spalio 3 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atsakymą Nr. SR-4491, kuriame pateikta išvada, kad radiologiškai matyti (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 8 d. CMEK, įvertinusi turimus medicininius dokumentus, vadovaudamasi Sąvado 33.1 punktu, priėmė ekspertinį sprendimą, kad pareiškėjas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 55 punktą CMEK ekspertiniai sprendimai įrašomi į specializuotosios medicininės ekspertizės aktą, pažymą, ligos liudijimą, ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalą ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas. Pagal Aprašo 56 punktą CMEK ekspertiniai sprendimai įforminami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po ekspertinio sprendimo priėmimo.

Tiriamieji su ekspertiniais sprendimais supažindinami pasirašytinai, išskyrus atvejus, jeigu pasirašyti atsisakė arba jeigu CMEK posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjas CMEK posėdyje nedalyvavo. CMEK 2013 m. spalio 8 d. ligos liudijimas Nr. 4587 išsiųstas į Vilniaus AVPK. Nesant pagrindo pripažinti CMEK ekspertinį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu (b. l. 100–109) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-710 „Dėl tarnybos eigos“ panaikino, grąžino pareiškėją į vidaus tarnybą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialisto pareigas, priteisė jam iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo (2013 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014 m. kovo 17 d.) įskaitytinai (15 207,74 Lt) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taikant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį – 135,18 Lt, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Dėl CMEK ekspertinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų. Sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, kuris priimtas remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, teisėtumo, iškilo būtinybė patikrinti ir CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą.

Iš pareiškėjo pareigybės aprašymo teismas nustatė, kad pareigybei keliami Sąvado III skiltyje nustatyti sveikatos būklės reikalavimai. Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 19 d. siuntimu pareiškėją į CMEK siuntė Aprašo 10.1 punkto pagrindu – kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnas negalės tęsti vidaus tarnybos. Teismas nurodė, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvados, jog pareiškėjas negali atlikti pareigų dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų, byloje nėra.

Teismas pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, įtrauktų į VRM kadrų rezervą ir einančių nestatutines pareigas VRM ar VRM valdymo srities įstaigoje, privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų organizavimo, atlikimo, kontrolės ir apskaitos tvarką nustato Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230. Šio aprašo 13 punkte nustatyta, kad vidaus tarnybos metu pastebėjus neigiamą vidaus tarnybos aplinkos poveikį pareigūno sveikatai ar kitokią pareigūno sveikatos problemą, trukdančią atlikti pareigas, tačiau dėl kurios jis nėra pripažintas nedarbingu, pareigūnas nedelsiant siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, abejonės dėl pareiškėjo sveikatos problemų, trukdančių atlikti pareigas, yra fiksuotos tarnybiniuose pranešimuose apie pareiškėjo elgesį tarnybos metu. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad CMEK, atlikdama Specializuotąją medicininę ekspertizę, nėra įpareigota tikrinti siuntimo pagrįstumo. Todėl net ir nesat objektyvių duomenų, kad pareigūnas negalės tęsti vidaus tarnybos, kaip pagrindo siuntimui išduoti, CMEK ekspertinis sprendimas dėl to negali būti naikinamas, kaip nepagrįstas.

Teismas nustatė, kad pagal Aprašo 19 punktą tiriamiesiems ekspertizę atlieka CMEK. Nagrinėjamu atveju ekspertinio sprendimo pagrindime buvo konstatuota, kad kitos pareiškėjo diagnozės leidžia pareiškėjui tęsti tarnybą pagal Sąvado III skiltį. Ekspertinis sprendimas pripažinti pareiškėją netinkamu tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis pagrįstas Sąvado 33.1 punktu, kuriame nustatyta, kad pareigūnas yra netinkamas tarnybai dėl svetimkūnio kaukolės srityje, didelių kaukolės skliauto kaulų defektų, pakeistų arba nepakeistų plastine medžiaga. Taikydama šį Sąvado punktą CMEK rėmėsi ir Sąvado taikymo paaiškinimų 33 punktu, kuriame nurodyta, jog 33.1 punktui priskiriami dideli kaukolės skliauto kaulų defektai (8 kv. cm ir daugiau) po kiauryminio sužalojimo ar taikyto operacinio gydymo, taip pat esant svetimkūniui smegenyse.

Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) defektų masto, kaip pagrindo taikyti Sąvado 33.1 punktą, vertinimo. Iš ekspertinio sprendimo pagrindimo matyti, kad išvada dėl Sąvado 33.1 punkto taikymo priimta įvertinus 2010 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) KT, 2013 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) MRT ir rentgeno nuotrauką, bei atsižvelgiant į gydytojų neurologo ir radiologo vertinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad išvados pagrindime nurodytų medicininių tyrimų, t. y. (duomenys neskelbtini), išvadose nėra konstatuotų (duomenys neskelbtini) defektų, nėra įvertintas ir jų mastas.

Ekspertizės akte užfiksuota 2013 m. rugpjūčio 13 d. gydytojo chirurgo (arba gydytojo ortopedo traumatologo, arba abdominalinės chirurgijos gydytojo) išvada, kad pareiškėjas netinkamas tolesnei tarnybai, nes nustatytas (duomenys neskelbtini) defektas (8 x 11 cm). 2013 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui pateikus gydytojo neurochirurgo konsultacijos duomenis, CMEK specialistai pripažino, kad, esant prieštaringoms nuomonėms, reikalingas radiologų III lygio konsiliumas patikslinti/nustatyti (duomenys neskelbtini) defektus. 2013 m. rugpjūčio 21 d.

CMEK kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas su prašymu konsiliumo metu įvertinti pridedamus vizualinius tyrimus ir nustatyti, yra ar nėra (duomenys neskelbtini) defektas, bei išmatuoti (duomenys neskelbtini) defekto plotą kv. cm. 2013 m. spalio 3 d. rašte Nr. 9R-4491 užfiksuota išvada, kad radiologiškai matyti (duomenys neskelbtini). Tačiau tame pačiame rašte nurodyta, jog defektų mastas yra nuo 1 iki 15 mm pločio. Tiek rašto turinys, tiek ir teismo posėdžio metu apklaustos doc. J. D. paaiškinimai patvirtina, kad 11 x 8 cm (duomenys neskelbtini) nelaikytinas defektu.

Išvada buvo padaryta ne gydytojų konsiliumo, kaip to prašė CMEK. Išvada parengta vienasmeniškai doc. J. D.. Tokią pačią išvadą, t. y., kad (duomenys neskelbtini) nelaikytinas (duomenys neskelbtini) defektu, patvirtino ir (duomenys neskelbtini) gydytojas V. K. tiek neurochirurgo konsultacijoje, tiek ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Kad (duomenys neskelbtini) defektu laikytinas ne (duomenys neskelbtini), o tik (duomenys neskelbtini), kurių plotas apie 1–2 kv. cm, teismo posėdžio metu patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas V.

K.. Specialistas, be kita ko, nurodė, kad tiksliai nustatyti nurodytų (duomenys neskelbtini) defektų bendrą plotą nėra galimybės, tačiau padarė išvadą, kad mažai tikėtina, kad defekto plotas būtų 8 kv. cm ar daugiau.

Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 67 punktą, jei CMEK posėdžio metu priimant ekspertinį sprendimą kyla abejonių CMEK pirmininkui ar gydytojui ekspertui (gydytojui specialistui), kurio profesinės kvalifikacijos kompetencijai priskirtas ekspertinio sprendimo dalykas, tiriamojo ekspertizė tęsiama tiek, kiek tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad CMEK išvada, jog pareiškėjas netinkamas tolesnei tarnybai pagal Sąvado I, II ir III skiltis, yra nepakankamai pagrįsta. CMEK nesilaikė Aprašo 65 ir 67 punktų, nes neatsižvelgė į ekspertizės metu surinktų medicininių dokumentų (išrašą iš medicininių dokumentų, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos raštą Nr. 9R-4491) turinį ir nepašalino priimant ekspertinį sprendimą kilusių abejonių, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių. Tokiu būdu liko neįvertinta Sąvado 33.2 punkto ((duomenys neskelbtini)) taikymo galimybė, kuri leistų pareiškėjui tęsti tarnybą.

Teismas dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti atsakovo 2013 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-710, grąžinti į tarnybą ir priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pažymėjo, kad, pripažinus neteisėta CMEK išvadą ir atsižvelgiant į tai, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymui tokia CMEK išvada yra vienintelis pagrindas, pripažintinas neteisėtu bei nepagrįstu ir ginčijamas 2013 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-710, kuriuo pareiškėjas 2013 m. spalio 9 d. atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis CMEK išvada, t. y. 2012 m. spalio 8 d. ligos liudijimu Nr. 4587. Pareiškėjo atleidimą iš tarnybos pripažinus neteisėtu ir esant jo siekiui grįžti į vidaus tarnybą, jis grąžintinas į anksčiau užimtas pareigas – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK VPS specialisto pareigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalį, teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui priteista darbo užmokesčio dalis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. kovo 17 d. (iki teismo sprendimo priėmimo dienos), t. y. už 5 mėnesius ir 8 dienas – 15 207,74 Lt (2 825,26 x 5 + 135,18 x 8), ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taikant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį 135,18 Lt (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų nuo 2013 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į jo vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažo skaičiavimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 10 punkte nustatyta, kad į vidaus tarnybos stažą įskaitomas priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laikas. Byloje tarp šalių nesant ginčo dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo, nesat duomenų, jog Vilniaus AVPK netinkamai taiko Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio nuostatas, teismas nusprendė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į vidaus tarnybos stažą nėra pagrindo, todėl šį jo reikalavimą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kokie Vidaus reikalų ministerijos veiksmai laikytini neteisėtais nagrinėjamos bylos kontekste, o pagal Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro nuostatus, patvirtintus Vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-160, Medicinos centras yra Lietuvos biudžetinė, nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Medicinos centro savininkė yra valstybė. Medicinos centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vidaus reikalų ministerija, kuri tik atlieka Biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose teisės aktuose ir šiuose nuostatuose nustatytas funkcijas. Nesant byloje įrodymų, kad Vidaus reikalų ministerija, jos pareigūnai ar tarnautojai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus (neveikimą), t. y. nesant vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neturtinę žalą buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112–116), kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; netenkinus šio reikalavimo, teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atliekamų funkcijų specifika bei jo elgesiu tarnybos metu, neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus AVPK turėjo pagrindą, gavęs Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK viršininko 2013 m. vasario 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-15-PR5-119, siųsti pareigūną į CMEK dėl pareigūno sveikatos patikrinimo, sprendžiant klausimą, ar jis tinkamas eiti pareigas pagal sveikatos skiltį.

Pažymi, kad, neatlikus naujos specializuotos ekspertizės bei nepriėmus naujo ekspertinio sprendimo, kuriame bus nustatytas pareiškėjo tinkamumas statutinei tarnybai, Vilniaus AVPK negali būti įpareigotas grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą ir sumokėti užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas CMEK išvados pagrindu. Be to, teismas vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, ko pasekoje teismo sprendimo laikyti teisingu negalima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 122–127), kuriuo prašo teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent CMEK yra tas kompetentingas subjektas, kuris yra įgaliotas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos, nei kitų medicinos specialistų vertinimas/išvados nėra privalomi CMEK, o yra tik rekomendacinio pobūdžio, priimant specializuotos medicininės ekspertizės sprendimus.

Pažymi, kad ir bendrosios praktikos gydytojų yra konstatuota, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) defektas ((duomenys neskelbtini)) yra 11 x 8 cm ploto. Atskirų gydytojų nuomonė (V. K., J. D., V. K.) laikytina tik medicininiu vertinimu, kas yra (duomenys neskelbtini) defektas, ir kad tokiu (duomenys neskelbtini) defektu (jų nuomone) laikytinas tik (duomenys neskelbtini). Gydytojai nepateikė nuomonės, ar (duomenys neskelbtini) ploto nevientisumas turėtų įtakos tarnaujant vidaus tarnyboje, kaip vidaus tarnybos specifiniai faktoriai paveiktų nevientisą (duomenys neskelbtini) ir kas šiuo požiūriu būtų laikoma (duomenys neskelbtini) defektu. Be to, CMEK išvadą turi priimti ne tik įvertinusi gydytojų specialistų įvertinimus/išvadas, bet ir Sąvade išdėstytus paaiškinimus, vidaus tarnybos ypatybes (Aprašo 4, 65 punktai). CMEK ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius dokumentus. Gavus iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2013 m. spalio 3 d. atsakymą Nr. 45R-2296, kuriame konstatuotas (duomenys neskelbtini) – 11 x 8 cm, CMEK jokių abejonių, kad pareiškėjo medicininė diagnozė nustatyta tinkamai – (duomenys neskelbtini) defektas, padengtas (duomenys neskelbtini), ir dėl to vidaus tarnybos specifiniai faktoriai gali turėti įtakos tolesnei pareiškėjo sveikatai, nebeliko. Tokiu būdu Aprašo 67 punktas (tiriamojo ekspertizė tęsiama tol, kol tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių) buvo įgyvendintas. CMEK, vadovaudamasi Aprašo 54 punktu ir priimdama ekspertinį sprendimą, vertino pareiškėjo sveikatos būklę individualiai; vadovaudamasi Aprašo 65 punktu, įvertino visas ekspertines medicinines išvadas; vadovaudamasi Aprašo 67 punktu, pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai ekspertinį vertinimą priėmė įvertinusi visus medicininius tyrimus ir diagnozę patikrinusi VšĮ Santariškių klinikoje. Taigi CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi teisės aktais nustatytų procedūrų ir taisyklių, tokiu būdu objektyviai įvertino visas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ekspertinį sprendimą.

Teigia, kad ginčo atveju taikoma teisės norma yra Sąvado 33.1 punktas, kuris nustato, jog vidaus tarnybai (nauji priimami asmenys) netinkami, o tarnaujantys nebegali tęsti tarnybos, kai yra (duomenys neskelbtini). Šioje teisės normoje reikšmės turi ne tik (duomenys neskelbtini) defekto plotas, bet ir jo pakeitimas/nepakeitimas plastine medžiaga. Teismas nevertino, kad mediciniškai „plastinė medžiaga“ nėra kažkokia sintetinė, dirbtinė, mediciniškai kita nei pats (duomenys neskelbtini) kaulas, medžiaga. Tai medžiaga, iš kurios daroma „plastika“, t. y. „atkūrimo, lipdymo“ darbai. Šios teisės normos prasme, išimtas kaulas laikytinas plastine medžiaga, o vieta, į kurią jis dedamas, dideliu (duomenys neskelbtini) kaulo defektu. Net laikant kaulo defektą nedideliu (t. y. (duomenys neskelbtini)), t. y. kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepripažintinas tinkamu tarnybai, nes (duomenys neskelbtini), todėl jo sveikatos būklė neatitinka ir Sąvado 33.2 punkto, kad tinkamumą tarnybai būtų galima vertinti III skilties reikalavimui. Pareiškėjo medicininė diagnozė neatitinka Sąvado 33.2 punkto, nes esant (duomenys neskelbtini), keliami tik Sąvado 33.1 punkte nustatyti reikalavimai. Pareiškėjo atveju (duomenys neskelbtini). Taigi nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad „liko neįvertinta Sąvado 33.2 punkto ((duomenys neskelbtini)) taikymo galimybė, kuri leistų pareiškėjui tęsti tarnybą“.

Nurodo, kad teisės aktuose nustatytas reikalavimas priskirti diagnozę, kuri užkerta kelią toliau tarnauti vidaus tarnyboje, yra mediciniškai pagrįstas, t. y. mediciniškai ši diagnozė nesuderinama su vidaus tarnybos atlikimu ir jos faktorių įtaka asmens tolimesnei sveikatos būklei. Teisės aktuose keliamas reikalavimas ne dėl (duomenys neskelbtini) dydžio, o nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) defektas turėtų būti didesnis nei 8 kv. cm. CMEK specialistai yra kompetentingi įvertinti (duomenys neskelbtini) defektų įtaką einamoms vidaus tarnybos pareigoms bei koks poveikis galimas ateityje (duomenys neskelbtini).

Bendrosios kompetencijos specialistų (nevertinančių papildomų asmenis veikiančių vidaus tarnybos faktorių) medikų išvados negali būti įrodymu šioje administracinėje byloje. Medicinos centras sutinka, kad galbūt gyvenant nesudėtingą gyvenimą tik (duomenys neskelbtini) būtų laikomi (duomenys neskelbtini) defektu, tačiau prie ypatingų gyvenimo/tarnybos faktorių ir sąlygų (duomenys neskelbtini) defektu laikytinas (duomenys neskelbtini). Įvertinant tai, kas išdėstyta, (duomenys neskelbtini) defektu laikytinas (duomenys neskelbtini).

Teisės aktų normose nustatytas terminas „tinkamas/netinkamas tarnybai“ yra formalaus pobūdžio, šios teisės normos yra formaliosios, o ne materialiosios sudėties, t. y. nebūtinai teisinės (ar kitokio pobūdžio, pavyzdžiui, įtaka sveikatai, atsiradę materialūs nuostoliai) pasekmės dėl šių teisės normų reikalavimų neužtikrinimo turi būti atsiradusios šių aplinkybių konstatavimo momentu. Vien tai, kad pareiškėjo diagnozė atitinka teisės normos dispozicijoje nurodytąją, yra teisės normos reikalavimo atitikimas. Sąvado 33.1 punkte nustatyta diagnozė (dėl kurios pareigūnai neatitinka reikalavimų eiti vidaus tarnybą) atitinka pareiškėjo diagnozę.

Teismas nesprendė, ar būtent tokios apimties buvo medicininis sutrikimas, nebuvo spręsti klausimai, ar (duomenys neskelbtini). Medicinos centro išvadoje visas (duomenys neskelbtini) defektu, nes būtent dėl viso (duomenys neskelbtini) dydžio, o ne dėl (duomenys neskelbtini) dydžio kyla didesnis pavojus pareiškėjui toliau tarnauti vidaus tarnyboje. Įstatymuose nustatyti reikalavimai dėl tinkamumo tarnybai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, priimami į vidaus tarnybą, taip pat ir tarnaujantys vidaus tarnyboje, būtų tinkami tarnauti ne tik ekspertinio tyrimo metu, bet ir ateityje, taip pat, kad jo neveiktų vidaus tarnybos faktoriai labiau nei sveikų asmenų.

Turi būti užtikrinti ir darbdavio interesai. Valstybė, kuri yra plačiąja prasme pareigūnų darbdavys, turi užtikrinti, kad ir perspektyvoje (ateityje) pareigūnų tarnyba vidaus tarnyboje neatsilieps jų sveikatai ar gyvybei išskirtinėse, sveikatai grėsmę ir pavojų keliančiomis sąlygomis (smurto (smūgio, šūvio, ugnies, kt.) galimybė, vibracija nuo šūvių, smūgių, temperatūrų svyravimas, nervinių išgyvenimų galimybė, padidintas fizinis krūvis bėgant, keičiant judėjimo trajektoriją ir kt., infekcinių ligų padidinta tikimybė nuo socialinės rizikos asmenų (įtariamųjų), sąlytis su organizmo skysčiais (kraujas ir kt. skysčiai)).

Pirmosios instancijos teismas vertino tik dabartinę pareiškėjo sveikatos padėtį, tačiau nevertino perspektyvos. Teisės aktuose mediciniškai pagrįstai nustatyti būtent tokie ir atitinkamo dydžio (apimties, sudėties, sunkumo) asmenų organizmo sutrikimai/būklės, kurioms esant perspektyvoje vidaus tarnyba gali neigiamai atsiliepti pareiškėjo sveikatai. Tokiu būdu valstybė, kaip darbdavys, leisdama tarnauti vidaus tarnyboje asmenims, kurie dėl sveikatos būklės gali būti labiau veikiami vidaus tarnybos faktorių (vibracijos, smūgių, temperatūros svyravimų), turėtų pareigą, sutrikus pareigūnų sveikatai, taikyti reikšmingas socialines garantijas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 40, 42, 52 ir kituose straipsniuose, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme (kompensacijos mirties ir sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokos medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidoms padengti, pareigūnų našlių ir našlaičių pensijos, valstybinių pareigūnų pensijų mokėjimas).

Juo labiau, kad atleidžiant pareigūną dėl netinkamumo vidaus tarnybai dėl CMEK išvados, Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio pagrindu pareigūnui išmokama padidinta, įvertinant ištarnautą tarnybos stažą, išeitinė kompensacija.

Daro išvadą, kad pareiškėjo medicininė diagnozė vertintina kaip atitinkanti Sąvado 33.1 punktą, (duomenys neskelbtini), galintis turėti įtakos asmens sveikatai veikiant vidaus tarnybos faktoriams, CMEK ekspertinė išvada yra atitinkanti konkretų, individualų pareiškėjo atvejį, pagrįsta ir teisėta, todėl neturėjo būti panaikina. Nesant pagrindo naikinti šią išvadą, visi susiję pareiškėjo reikalavimai, kaip nepagrįsti, taip pat neturėjo būti tenkinami.

Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-710 teisėtumo.

Šiuo įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariato specialisto pareigų nuo 2013 m. spalio 9 d., pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai), remiantis CMEK 2013 m. spalio 8 d. išduotu ligos liudijimu Nr. 4587.

Šiame liudijime konstatuota, kad pareiškėjas, remiantis Sąvado 33.1 punktu, yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I,II ir III skiltis.

Pagal Sąvado 33.1 punktą pareigūnas pripažįstamas netinkamu tarnybai, kai jo sveikatos būklė neatitinka šių reikalavimų: jo kaukolės srityje yra svetimkūnis, dideli kaukolės skliauto kaulų defektai, pakeisti arba nepakeisti plastine medžiaga.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualūs yra tie sveikatos sutrikimai, kurie susiję su (duomenys neskelbtini).

Pareigūnų darbo sąlygas ir ypatumus vidaus tarnyboje reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Pagal šio statuto nuostatas, viena iš būtinų sąlygų, atsirasti bei pasibaigti darbiniams teisiniams santykiams vidaus tarnyboje, yra tai, kad pareigūno sveikatos būklė, turi atitikti specialius reikalavimus, kurie yra nustatyti darbui vidaus tarnyboje. Nustatyti ar pareigūno sveikatos būklė atitinka šiuos reikalavimus yra pavesta CMEK (Centrinės medicinos ekspertizės komisijai) (Statuto 6 str. 1 d. 4 p.; 11 str. 1 d. 1 p.; 53 str. 1 d. 4 p.).

Ši komisija (CMEK) sudaroma iš gydytojų ekspertų - gydytojų specialistų (medicinos gydytojų, įgijusių gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją), turinčių specialų pasirengimą arba profesinės veiklos dėka įgijusių išsamių žinių ir gebėjimų, reikalingų specializuotai medicininei ekspertizei atlikti (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 2 punktas).

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos <...> kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai.“

Iš šios teisės normos matyti, kad būtina sąlyga atleisti pareigūną iš tarnybos yra jo sveikatos būklė, kuri neatitinka reikalavimų nustatytų vidaus tarnybai, o šią faktinę aplinkybę – pareigūno sveikatos būklės neatitikimą tarnybai, yra pavesta nustatyti CMEK. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad tinkamu ir leistinu įrodymu, patvirtinančiu atitinkamą pareigūno sveikatos būklę, jos tinkamumo vidaus tarnybai aspektu, yra CMEK išvada. Tačiau, toks CMEK išvados pobūdis, neatima galimybės iš asmens, duomenis apie savo sveikatos būklę įrodinėti, tuo pačiu paneigiant CMEK išvadų pagrįstumą, ir kitais įrodymais, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (ABTĮ 57;81;86 str.).

Kadangi, Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje pareigūno sveikatos būklės atitikimo ar neatitikimo vidaus tarnybai faktą nustato gydytojai specialistai, panaudodami specialias žinias iš medicinos srities, todėl ir ši CMEK išvada, kaip taisyklė, turėtų paneigiama panaudojant tokio pat pobūdžio bei krypties specialias žinias.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareigūno sveikatos būklės tyrimas vykdomas atliekant specializuotą medicininę ekspertizę, šią ekspertizę atlieka gydytojų ekspertų komisija, kuri pareigūną tiria jo tinkamumo vidaus tarnybai aspektu, remdamasi teisės aktais, reglamentuojančiais pareigūnų sveikatos būklės tinkamumo vidaus tarnybai klausimus (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtintas „Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadas).

Toks šios ekspertinės išvados pobūdis lemia, kad įrodymai, kuriais proceso dalyviai teisme siekia paneigti CMEK išvadą, turi atitikti tų specialių žinių pobūdį, lygį ir kryptį, kuris buvo panaudotas duodant CMEK išvadą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 ir 62 straipsnio nuostatas specialisto išvada ir eksperto/ ekspertų išvada, įrodymų vertinimo prasme yra skirtingos reikšmės teisinės kategorijos.

Specialisto išvada yra naudojama dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti (ABTĮ 61 str. 1 d.), o eksperto išvada - nustatyti aplinkybėms, reikalaujančioms specialių mokslo, meno, technikos ar amato žinių.

Iš bylos matyti, kad teismas savo sprendimą paneigti CMEK 2013 m. spalio 8 d. išvadą dėl pareiškėjo sveikatos būklės neatitikimo vidaus tarnybai, iš esmės grindė Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto V. K. 2013 m. spalio 24 d. duota Specialisto išvada, kuri buvo atlikta pareiškėjo iniciatyva bei kuria buvo konstatuota, jog tiksliai nustatyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) defektų plotą nėra galimybės, tačiau mažai tikėtina, kad jis būtų 8 cm/kv ar daugiau (b. l. 18).

Kadangi tokie šios Specialisto išvados rezultatai dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) defektų pobūdžio prieštarauja CMEK išvados rezultatams, todėl teismui galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl CMEK išvados teisingumo. Tačiau šios abejonės turėjo būti šalinamos pasitelkiant atitinkamo lygmens bei krypties specialias žinias, t. y., turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės medicininės ekspertizės paskyrimo teisme, ją pavedant daryti atitinkamai ekspertinei įstaigai ar ekspertams. Taip pat turėjo būti sudarytos sąlygos proceso dalyviams pareikšti nuomonę dėl ekspertizės pobūdžio, jos lygmens ir pan., bei sudarytos galimybės suformuluoti klausimus ekspertams, atsižvelgiant į reikalavimus sveikatos būklei vidaus tarnyboje ir kt..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl pareiškėjo sveikatos būklės atitikimo vidaus tarnybai yra grindžiamos prieštaringais įrodymais, nustatyta tvarka nepašalinus šių prieštaravimų, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisingu.

Kadangi minėtiems prieštaravimams pašalinti yra reikalinga rinkti papildomus įrodymus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys