AS-976-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-976-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02617-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generaliniam komisarui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas teismo prašo:

1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 5-S-4036 (toliau – ir Raštas);

2) įpareigoti Policijos departamentą gauti ir suteikti teisiškai reikšmingą kiekvienų metų sausio mėnesio 1 dienos informaciją, duomenis apie nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Policijos departamente įdarbintų rusų kolonistų, okupantų, kolonistų ir okupantų palikuonių skaičių, jų įdarbinimo metus; rusų kolonistų, okupantų skaičiaus santykį su Policijos departamente įdarbintais lietuviais; rusų kolonistų, okupantų, kolonistų ir okupantų palikuonių skaičių, kurie susilietuvino savo vardus ir pavardes; Policijos departamento skyrių vadovais, Policijos generalinio komisaro pavaduotojais įdarbintų rusų kolonistų, okupantų, kolonistų ir okupantų palikuonių skaičių, jų įdarbinimo metus; Policijos departamento skyrių vadovais, Policijos generalinio komisaro pavaduotojais įdarbintų rusų kolonistų, okupantų skaičiaus santykį su Policijos departamente komisarais įdarbintais lietuviais;

3) pranešti raštu šių iš Policijos departamento prašomų duomenų teikimą pareiškėjui, kontroliuojančio asmens vardą, pavardę, pareigas, pateikti jo pareigybės ir atliktų veiksmų aprašymą, raštu nuolat teikti duomenis apie 2015 m. balandžio 19 d. prašymo vykdymo eigą;

4) įpareigoti Policijos generalinį komisarą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. balandžio 23 d. skundus iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti Policijos departamento 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 5-S-4036, kuriuo jam buvo suteikta informacija apie tai, kodėl Policijos departamentas negali pareiškėjui suteikti jo prašomos informacijos. Taip pat matyti, kad kitais skunde išdėstytais prašymais pareiškėjas iš esmės prašo įpareigoti Policijos departamentą tokią informaciją suteikti.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010. Iš prie skundo pridėto Policijos departamento 2015 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 5-S-4036 turinio matyti, kad Policijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. balandžio 19 d. prašymą, nurodė, jog duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikimais pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą priskiriami prie ypatingų asmens duomenų. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia tvarkyti asmens duomenis be asmens duomenų subjektų sutikimo, todėl Policijos departamentas, neturėdamas asmens duomenų subjektų sutikimų, netvarko ypatingų asmens duomenų ir negali pateikti pareiškėjo prašomos informacijos.

Iš skundžiamo Policijos departamento 2015 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 5-S-4036 turinio, skunde išdėstyto reikalavimo pobūdžio, įvertinus pateiktame skunde išdėstytos informacijos ir kitų prie skundo pridėtų dokumentų kontekste, akivaizdu, kad pareiškėjo iš Policijos departamento prašoma informacija nėra susijusi su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Todėl net ir patenkinus pareiškėjo skundą, t. y. panaikinus Policijos departamento 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 5-S-4036, kuriuo jam buvo suteikta informacija apie tai, kodėl Policijos departamentas negali pareiškėjui suteikti jo prašomos informacijos ir įpareigojus Policijos departamentą tokią informaciją suteikti, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Vadinasi, pareiškėjo skundžiamas Policijos departamento 2015 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 5-S-4036 bei Policijos departamento veiksmai, kuriuos pareiškėjas prašo įpareigoti atlikti, akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

II. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir pareiškėjo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad teismas nepagrįstai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis teisės aktais, nenagrinėjo pareiškėjo 2015 m. balandžio 9 d. skundo. Skundas paduotas dėl atsakovo veiksmų viešojo administravimo srityje. Skundžiami atsakovų veiksmai daro reikšmingą įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymo saugomiems interesams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už pareiškėją nusprendė, jog jam reikalaujami duomenys nereikšmingi. Teismas neteisėtai vertino skundą politinio ir duomenų apsaugos tikslinimo požiūriu. Atsisakymas priimti prašomą sprendimą apriboja pareiškėjo teisę į informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Bylos duomenimis patvirtinta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas, be kita ko, panaikinti Policijos departamento 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 5-S-4036, kuriuo jam buvo suteikta informacija apie tai, kodėl Policijos departamentas negali pareiškėjui suteikti jo prašomos informacijos, t. y. atsisakyta teikti informaciją, taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Policijos departamentą tokią informaciją suteikti. Skundžiamas Raštas surašytas atsakant į pareiškėjo 2015 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriuo Policijos departamento buvo prašoma pateikti informaciją: Policijos departamente įdarbintų kolonistų skaičių, jų įdarbinimo metus, įdarbintų rusų okupantų skaičių, jų metus, įdarbintų rusų kolonistų palikuonių skaičių, jų įdarbinimo metus ir kt.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir Policijos departamento susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims.

Asmenų prašymai viešojo administravimo institucijoje nagrinėjami taip pat remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (5, 6, 41 p.). Taisyklių 41.2 punktas numato, jog į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (VAĮ 36 str., Taisyklių 44 p.).

Iš skundžiamo akto turinio matyti, jog Policijos departamentas (Policijos generalinio komisaro pavaduotojas) nurodė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia tvarkyti asmens duomenis be asmens duomenų subjekto sutikimo, t. y. atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti jį dominančią informaciją ir paaiškino tokio atsisakymo priežastis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1041/2014, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-464/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-845/2013 ir kt.), klausimas dėl informacijos (duomenų) pateikimo asmeniui priskirtinas administracinių teismų jurisdikcijai (ABTĮ 3 str. 1 d.). Todėl pareiškėjas, manydamas, kad minėtas atsakovo elgesys (administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi) pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą, be kita ko, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymų priskirti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, antrasis ir trečiasis jo skundo reikalavimai yra susiję su Policijos departamento įpareigojimu pateikti informaciją, kurią buvo atsisakyta suteikti Rašto pagrindu, tačiau ketvirtuoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Policijos generalinį komisarą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. balandžio 23 d. skundus iš esmės, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų (I t., b. l. 150-152), nėra susiję su Raštu, o yra savarankiški reikalavimai, kurių priimtinumo pirmosios instancijos teismas atskirai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir todėl neteisingai išsprendė V. J. skundo priėmimo klausimą, 2015 m. gegužės 18 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė