A-502-930-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-930/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02870-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 3R-228 (AG-201/05-2013) (b. l. 6–7), kuriuo buvo panaikintas NMA 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-649 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

Skunde (b. l. 1–3) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Ž. M. 2009 m. birželio 2 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir Paraiška).

Įvertinus Paraišką, pareiškėjui buvo skirta 51 302,01 Lt parama. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Vadovaujantis minėta Centro informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ skyrimą reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų, bei į tai, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas Paraiškos administracinis patikrinimas ir nustatyta, kad pareiškėjas prašė išmokų už šiuos paramai netinkamus plotus:

1) tiesioginėms išmokoms gauti – 1,07 ha plotą, kuris Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 8,00 ha 5PD-1 (pūdymas (juodasis)) (laukas fotografuotas 2009 m. gegužės 3 d.), ribas.

2) paramai pagal programos priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės“ (toliau – MPŪV) gauti – 1,07 ha plotą, kuris Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 8,00 ha 5PD-1 (pūdymas (juodasis)) (laukas fotografuotas 2009 m. gegužės 3 d.) ribas. Kadangi duomenys apie pareiškėjo deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal Paraišką jau buvo išmokėta, susidarė 520,44 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (311,74 Lt tiesioginių išmokų ir 208,70 Lt paramos pagal priemonę MPŪV).

Taigi Paraiškoje buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, todėl NMA pritaikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės), 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 ir 2009 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 484/2009 nuostatomis. Vadovaudamasis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 ir 7.1.3 punktais atsakovas 2013 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-649.

Atsižvelgiant į Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3 ir 16.2 punktus NMA 2013 m. gegužės 20 d. atliko dalies apskaičiuotos skolos (208,70 Lt) išskaičiavimą iš pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ sumos už 2012 m. deklaravimo metus priklausančios paramos sumos. Atsakovas pažymėjo, kad Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato tyrimo išvadoje yra konstatuota, jog 2009 ir 2010 m. paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Lietuvos valdžios institucijų buvo prašyta pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris, atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.), nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam b3m blokui.

Todėl atsakovas, remdamasis Direktorato atlikto tyrimo išvadomis, Centro pateikta informacija ir atsižvelgdamas į tai, kad Paraiškoje pareiškėjas prašė paramos už netinkamus paramai gauti plotus, atliko pakartotinį Paraiškos vertinimą.

Pareiškėjas Ž. M. su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 23) paaiškino, kad atsakovui pateikė teisingus duomenis. Ortofotografiniai žemėlapiai buvo daryti 2009 m. gegužės 3 d., o Paraišką jis padavė 2009 m. birželio 2 d. Paraiškos teikimo metu laukas Nr. 1 kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sutvarkytas, įdirbtas ir atitiko 5PD-1 (pūdymas (juodasis)) reikalavimus. Laukas buvo geros agrarinės būklės ir tinkamas tiesioginėms išmokoms gauti. Aprašyti pasikeitimų nebuvo galimybės, nes kontroliniai žemės sklypai bl3m atsirado tik 2011 metų deklaravimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmetė (b. l. 33–38).

Teismas, vadovaudamasis Administravimo bei kontrolės taisyklių 4, 7, 26.1, 34, 36 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 3, 13.1 punktais, Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose 2009 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-172 (toliau – ir Įbraižymo taisyklės), 7, 27, 25.2.5, 26.4 punktais, reglamento (EB) Nr. 796/2004 32 ir 28 straipsniais, pritarė Komisijos išvadai, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, nors ir turi teisę naudotis Centro atliktais nuotolinės patikros rezultatais, tačiau pastarųjų naudojimas siejamas su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus. Šių rezultatų naudojimas siejamas su NMA planais einamaisiais metais patikrinti atitinkamą kiekį paraiškų. Toks paraiškų duomenų tikrinimo planavimas neatsiejamai susijęs ir su pareiškėjų teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jų atžvilgiu nustatytų pažeidimų. NMA nei Komisijai, nei teismui nepateikė duomenų, jog 2009 m. būtų nusprendusi paraiškų vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad NMA 2009 m. būtų atlikusi pareiškėjo deklaruotų plotų patikrą vietoje, t. y. fakto, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 (ar jo dalis) 2009 m. yra netinkamas pagrindinei tiesioginei išmokai ir išmokai pagal priemonę MPŪV gauti pati NMA nenustatė. Tokiu būdu NMA veiksmai, remiantis vien Centro raštu ir nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmens, pateikusio paraišką, teisių, bei pačiai objektyviai nepagrindžiant priskyrimo netinkamam laukui priežasčių, pervertinant Paraišką ir pritaikant sankciją laikytini neteisėtais. Nurodytų išvadų nepaneigia ir atsakovo pateiktas Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštas.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 3R-228(AG-201/05-2013).

Apeliacinis skundas (b. l. 44–47) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 3 dalį. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisykles, susijusias su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 80 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas.

2. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra atsakinga už tinkamą – teisėtą bei teisingą – valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jos panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją.

3. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 34 straipsnis numato, kad išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus. Taigi pareiškėjų deklaruojami laukai privalo būti tinkami paramai gauti visus kalendorinius metus, kuriais pateikta paraiška.

4. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 pareiškėjas deklaravo 8,00 ha 5PD-1 (pūdymas (juodasis)), nors aerofotografinėje nuotraukoje aiškiai matyti, kad šis laukas yra nevienalytis, o dalyje lauko (Centro skaičiavimais – 1,07 ha) yra paramai netinkamas plotas. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas 2009 m. kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaravo ir paramai netinkamą plotą.

Pareiškėjas Ž. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 53–57) pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas Centro atliktus nuotolinės patikros rezultatus galėjo naudoti tikrindamas tik einamaisiais metais teiktų paraiškų teisingumą, ir tik toks nuotolinės patikros rezultatų naudojimas užtikrina pareiškėjų teisę (galimybę) laiku apsiginti. NMA neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad buvo pažeistos paraiškų paramai gauti duomenų tikrinimo procedūros, neteisėtai suvaržyta pareiškėjo teisė dalyvauti bei fiksuoti paraiškos duomenų netikslumų nustatymą, pažeistas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam 900 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros teisės susigrąžinti 520,44 Lt išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 deklaravimo metus. Susigrąžinti paminėtas išmokas Nacionalinė mokėjimo agentūra nusprendė 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-649 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kurį pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė išvadą, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjui sankcijas pritaikė nepagrįstai ir NMA sprendimą panaikino. NMA tokį Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, pripažino Komisijos sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti visiškai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės ir ją detalizuojančių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos žemės ūkio fondų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, išieškojimo procedūras, nuostatas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad pagal reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnį pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o esant nustatytai išimčiai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas yra galimas per ketverius metus. Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų susidarymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

NMA ginčijamą sprendimą priėmė pakartotinai įvertinusi 2009 m. birželio 2 d. pateiktą pareiškėjo paraišką ir nustačiusi, kad parama pareiškėjui buvo išmokėta už paramai netinkamą plotą. Tokią išvadą NMA padarė, vadovaudamasi valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikta informacija, pagal kurią pareiškėjas prašė išmokų už 1,07 ha dydžio netinkamą išmokoms gauti plotą, kuris 2009 m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 8,00 ha dydžio plotą tiesioginėms išmokoms gauti, ribas ir paramai pagal programos priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės“ gauti – 1,07 ha plotą, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 8,00 ha ribas.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vieninteliai įrodymai byloje, kuriais grindžiamas pareiškėjo neteisingo deklaravimo ir išmokų už netinkamą paramai plotą gavimo faktas, yra Centro pateikti duomenys, t. y. pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 1 kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ortofografija ir lentelė, kurioje nurodyta, jog iš šiame lauke deklaruoto 8,00 ha dydžio ploto paramai gauti netinkamas plotas yra lygus 1,07 ha (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos b. l. 27, 33).

Teisėjų kolegijos nuomone, vien iš šių duomenų nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas būtent tokio dydžio netinkamas paramai gauti plotas, taip pat, kuo remiantis buvo nustatyta, kurios konkrečios lauko Nr. 1 dalys pripažintinos netinkamomis paramai gauti. Iš byloje pateiktos paminėtos ortofotgrafijos nematyti duomenų, leidžiančių konstatuoti neteisingo deklaravimo būtent 1,07 ha dydžio lauke faktą. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo administracinės procedūros metu NMA ėmėsi protingų priemonių informuoti ir išklausyti asmenį, įtariamą dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimo Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė