AS-552-4-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-4/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03317-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių nedelsiant baigti parengti sklypo dalies privatizavimui būtinus dokumentus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. P. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių nedelsiant baigti parengti sklypo dalies (325,7 m2) privatizavimui būtinus dokumentus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. rugsėjo 12 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti patikslintą skundą, kuriame suformuluotame reikalavime nurodyti, kokius konkrečiai sklypo dalies (325,7 m2) privatizavimui būtinus dokumentus įpareigotinas parengti atsakovas, o patikslinto skundo motyvuojamoje dalyje nurodyti, ar jis kreipėsi (jei taip – kada) į atsakovą, kad šis nedelsiant baigtų rengti sklypo privatizavimo dokumentus; jei atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus – pateikti tai patvirtinančius įrodymus (atsakovo atsakymą ar kitą dokumentą); jei pareiškėjas skundžia atsakovo vilkinimą (kai šis nepriima jokio sprendimo) – pateikti dėl to konkrečius ir aiškius argumentus, t. y. kada, jo manymu, privatizavimo dokumentai (nurodyti, kokie konkrečiai) turėjo būti parengti, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir pan.

Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, I. P. V. 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: pripažinti jam teisę privatizuoti pagal Vilniaus miesto sprendimą Nr. 82V ir potvarkį Nr. 1485V jo naudojamą 325,7 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių spręsti pagal Vilniaus miesto sprendimą Nr. 82V ir potvarkį Nr. 1485V jo naudojamo 325,7 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo sutarties sudarymo klausimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė priimti I. P. V. skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl ginčų, kylančių iš 325,7 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo sandorių, jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Įvertinęs I. P. V. 2013 m. rugsėjo 10 d. skundo turinį teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde teigia, jog sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo procesas vyksta nuo 1992 m., tačiau iki šiol nepasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, nevykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Pareiškėjas aprašo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-2003 m., Žemės ūkio ministerijos 2003 m. veiksmus ir prideda šių institucijų parengtus atsakymus ir priimtus sprendimus, pastraipomis ar puslapiais cituoja ankstesnius teismų sprendimus (nutartis). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas jau nuo 1992 m. siekia privatizuoti naudojamą 325,7 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau su juo nepasirašoma sklypo privatizavimo sutartis.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis ir darė išvadą, kad I. P. V. skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas I. P. V. atskiruoju skundu (b. l. 73-78) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Pareiškėjo manymu, byla nagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 15 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija apribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį: bendrosios kompetencijos teismai sprendžia visus ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.), o administraciniai teismai – ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Pareiškėjas, šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti jam teisę privatizuoti pagal Vilniaus miesto sprendimą Nr. 82V ir potvarkį Nr. 1485V jo naudojamą 325,7 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių spręsti pagal Vilniaus miesto sprendimą Nr. 82V ir potvarkį Nr. 1485V jo naudojamo 325,7 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo sutarties sudarymo klausimą.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundų pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo bei byloje esančios medžiagos, pareiškėjas nurodo apie neteisėtą sklypo ribos nukėlimą taip sumažinant sklypo dalį, taip pat pažymi, kad nėra pasirašyta pirkimo–paradavimo sutartis dėl sklypo, nors nustatyta kaina sumokėta, tvirtina, kad negavo iš atsakovo paaiškinimų dėl nevykdomų Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos ir teismų sprendimų. Iš pareiškėjo skundo ir byloje esančių dokumentų galima daryti prielaidą, kad yra priimti teismų sprendimai, kurių nevykdymu pareiškėjas kaltina atsakovą. Taip pat matyti, kad pareiškėjas siekia, jog atsakovas įvykdytų veiksmus, t. y. ištaisytų jo nurodomas klaidas, ir tik tuomet būtų parduodama žemė pareiškėjui. Todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė savo išvados, jog pareiškėjas siekia vien privatizuoti naudojamą žemės sklypą, todėl, neturėdamas pakankamai duomenų šioje byloje, nepagrįstai taikė Specialiosios teisėjų kolegijos suformuluotą taisyklę, kad ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai, kada valstybė ar savivaldybė per savo institucijas veikia kaip būsimos ar jau sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Apygardos administracinio teismo nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 15 d. nutartyje buvo sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas dėl ginčo, kilusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai išbraukiant ginčo objektą iš privatizuojamų objektų sąrašo ir tuo įgyvendinant savo kaip turto savininko teisę disponuoti jam priklausančiu turtu – jį perduoti potencialiam pirkėjui pagal privatizavimo sandorį. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas esant ginčui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto sprendimo, konstatuojančio, kad leisti privatizuoti pareiškėjo prašomas gyvenamąsias patalpas nėra pagrindo. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartis priimta dėl ginčo pareiškėjui siekiant privatizuoti butą, o atsakovui atsisakant tai daryti, kadangi pareiškėjo pateiktas susitarimas tarp nuomininko šeimos narių sudarytas nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse faktinės aplinkybės yra skirtingos nei šioje byloje. Be to, nesant pakankamai išgrynintam pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimų turiniui, negalima daryti išvados, kad minėtos nutartys yra reikšmingos šioje byloje sprendžiant skundo priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui klausimą skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme stadijoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad joje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje prieitą išvadą, jog šioje byloje keliamas ginčas dėl privatizavimo sandorių sudarymo, todėl pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių turėtų kreiptis ne į administracinį, bet į bendrosios kompetencijos teismą. Priešingai nei nurodoma apygardos administracinio teismo nutartyje, pareiškėjo skundų turinys ir bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, galimai siekia ne pasirašyti sklypo privatizavimo sutartį su atsakovu, bet įpareigoti jį, kaip viešojo administravimo subjektą, atlikti tam tikrus veiksmus. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismo motyvacija skundžiamoje nutartyje nėra visiškai aiški, o prieitos išvados pernelyg ankstyvos, t. y. neturint pakankamai duomenų, kokia yra tiksli pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui keliamų reikalavimų apimtis.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog remiantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Apygardos administracinis teismas, bylos iškėlimo stadijoje pagrįstai manydamas, jog pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai nėra pakankamai aiškūs ar išbaigti, turi teisę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Pareiškėjui pasinaudojus galimybe patikslinti skundo dalyką vertintina, ar reikalavimai pareikšti per įstatymo nustatytą terminą, ar pasinaudota privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Nors pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad pareiškėjo skundas nėra pakankamai aiškus, jau vieną kartą šioje byloje priėmė nutartį pašalinti skundo trūkumus, kaip matyti, tokios teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties įvykdymas nebuvo pakankamas teismui konstatuoti, jog pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl privatizavimo sandorių sudarymo. Todėl pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo turėtų būti siekiama išsiaiškinti kokia yra tikroji pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų apimtis ir ribos, kokius konkrečius veiksmus įpareigotinas atlikti atsakovas, ar yra priimti atsakovo sprendimai ar kiti dokumentai, su kuriais pareiškėjas nesutinka, ar pareiškėjas skundžia atsakovo atsisakymą atlikti konkrečius veiksmus, ar yra vilkinamas jų atlikimas ir pan. Tokiu būdu nepanaikinus visų abejonių dėl pareiškėjo reikalavimų teismingumo, šioje byloje gali būti kreipiamasi į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl jo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas