AS-552-1062-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-1062/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03690-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. N. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-13; 2) Tarnybos 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1762; 3) Tarnybos Kauno miesto skyriaus specialistų ir pretendentų į J. L. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytus žemės sklypus susirinkimo 2014 m. balandžio 30 d. protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 nutarimą ir įpareigoti Kauno miesto skyrių kartografuoti žemės sklypo ribas iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašė teismo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-13 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas paaiškino, jog tik gavus Tarnybos 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1762 tapo aišku, kad jam teisines pasekmes sukėlė Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-13, kuris nustatytu laiku nebuvo apskųstas. Pareiškėjas nurodė, jog yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato atsakovo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo motyvų ir jo teisinių pasekmių. Pareiškėjo teigimu, jis aktyviai gynė savo teises teikdamas prašymus nuosavybės teisių atkūrimo procese, skųsdamas jam nepalankius administracinius aktus. Gavęs ginčijamą sprendimą, jis suprato, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar galimas sprendimas ateityje, todėl jo nevertino kaip užkertančio kelią į tolesnį nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat jį suklaidino sprendime nurodytas įpareigojimas kartografuoti J. L. ribas iš naujo. Pareiškėjas nesuprato, kad sprendimą galima skųsti ir dalyje dėl jo motyvų, nors rezoliucinė dalis pareiškėjo teisių ir nepažeidžia.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-13; atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo, kuriuo prašoma teismo panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-13; priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų, kuriais prašoma teismo panaikinti Tarnybos 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1762, Tarnybos Kauno miesto skyriaus specialistų ir pretendentų į J. L. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytus žemės sklypus, susirinkimo 2014 m. balandžio 30 d. protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 nutarimą ir įpareigoti Kauno miesto skyrių kartografuoti žemės sklypo ribas iš naujo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 53 straipsnio 3 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, pažymėjo, kad asmens senyvas amžius, išsilavinimo lygis nėra aplinkybės, kurios pačios savaime gali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo kliūtis 2014 m. balandžio 30 d. vykstant Tarnybos Kauno miesto skyriaus specialistų ir pretendentų į J. L. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytus žemės sklypus susirinkimui pasitelkti jį atstovauti advokatę. Be to, skundžiamajame akte aiškiai nurodyta apskundimo tvarka.

Teismas pripažino, jog prašyme nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su pareiškėjo valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažintinos svarbiomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), ir pripažino, jog pareiškėjo veiksmai yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą ar įgalioti atstovą tai padaryti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skundą uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo) ir tai yra subjektyvios priežastys, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo terminą atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 34 str. 3 d.). Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-13- (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas S. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria terminas skundui paduoti neatnaujintas ir nepriimta skundo dalis dėl Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-13 panaikinimo, bei priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-13 paduoti ir išspręsti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-13.

Pareiškėjas pabrėžia, kad tik gavus Tarnybos 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1762 jam tapo aišku, jog teisines pasekmes sukėlė 2014 m. kovo 12 d. sprendimas, kuris nebuvo apskųstas teismui. Pareiškėjo teigimu, jis 2014 m. kovo 12 d. sprendimą suprato kaip neužkertantį kelio atkurti nuosavybės teises į žemę ateityje nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šių faktų nustatymo jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuriame nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10977-199/2014. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčijamu sprendimu žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas iš naujo kartografuoti J. L. žemę, o tai sudarė pareiškėjui pagrindą tikėtis, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra tęsiama. Pareiškėjo manymu, painus teisinės situacijos traktavimas, taip pat jo garbus amžius, teisinio išsilavinimo neturėjimas sudarė prielaidas nesuprasti 2014 m. kovo 12 d. sprendimo motyvų ir jo teisinių pasekmių bei savalaikiai jo apskųsti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-13 priėmė pažeidusi įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėjas daro išvadą, kad teisinių santykių stabilumas nagrinėjamu atveju yra ne toks svarbus kaip pareiškėjo teisių apsauga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjo S. N. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjo S. P., į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 28). Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas nurodė, kad skundą pateikė laiku, tačiau dėl klaidos kreipėsi ne į tinkamą teismą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo atstovė advokatė atostogauja, todėl jam teko ieškotis kito teisininko, kuris surašytų skundą iš naujo. Skunde pirmosios instancijos teismui, atskirajame skunde pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad tik gavęs Tarnybos 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1762 suprato, jog teisines pasekmes jam sukėlė būtent Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. raštas Nr. 1T-(7.5)-13. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus, be to, yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-13 paduoti. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-13 panaikinimo. Iš šio atsakovo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad, be kita ko, buvo nuspręsta priimti sprendimą neatkurti S. N. nuosavybės teisių į Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 22 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 869 nurodytą žemės plotą. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius dėl Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-13 neaiškumo pareiškėjui sukeliamų teisinių pasekmių kontekste. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamame Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-13 aiškiai nurodyta, jog šis sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl garbaus amžiaus, teisinio išsilavinimo stokos negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-361/2014). Be to, pažymėtina, jog teisės aktai asmeniui suteikia galimybę pasirinkti jo interesus atstovaujantį asmenį. Šiuo atveju pareiškėjas šia galimybe pasinaudojo. Kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. liepos 31 d. atstovavimo sutarties (b. l. 7), pareiškėjas pavedė jį atstovauti advokato padėjėjui. Iš pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. prašymo (b. l. 6) matyti, kad pareiškėjui taip pat atstovavo advokatė K. R.. Tai matyti ir iš Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. susirinkimo protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-15 (b. l. 21-24). Darytina išvada, kad pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl jo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad advokato nekompetentingumas ar netinkamas situacijos vertinimas taip pat negali būti pripažintas priežastimi atnaujinti terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-886/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis jam laiku pateikti skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad terminą pareiškėjas praleido dėl subjektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutarties dalį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. N. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas