A-986-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-986-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00893-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 514,11 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Atsakovas nesumokėjo 514,11 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teisės pagrindu naudotą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, nuomos sutarčių ir kitais duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 22–25) patenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą iš dalies, priteisdamas iš atsakovo V. K. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 417,61 Lt (120 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., ir atmetė prašymo dalį dėl 96,50 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktu (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktu), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punktu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punktu, Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punktu.

Teismas nurodė, kad Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai:

1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą;

2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas).

Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008 m. liepos 1 d. Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 pakeistas Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ir pripažintas netekusiu galios Tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T2-300 1 punktas, kuriuo taip pat buvo pakeistas Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“.

Vietinės rinkliavos dydžiui laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apskaičiuoti taikomas Tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 patvirtinto priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), bendras plotas 28,42 kv. m, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, priklausė atsakovui, todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis. Teismas vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2143/2012 ir kt. Teismas iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos nustatė, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. ir gegužės 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 20 d. Vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d iki 2009 m. birželio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymo dalis dėl 96,50 Lt priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo 417,61 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. tenkino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu. Vietinės rinkliavos dydis už šį laikotarpį apskaičiuotas teismo sprendime nurodytų parametrų pagrindu pagrįstai, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius ir tai patvirtina pareiškėjo pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys. Remiantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, priteista suma, kuri yra piniginė prievolė, po litų perskaičiavimo į eurus apvalinama vieno lito tikslumu, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitus.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 29–31) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas iš dalies tenkindamas prašymą nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. LVAT jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami. Teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.

2. Teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, jog tarifai, įkainiai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus, perskaičiuojami ir išreiškiami eurais tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais. Valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ar šalys – tarpusavio susitarimu gali taikyti tikslesnius išraiškos būdus. Apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą. Taigi darytina išvada, jog apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, numatanti, jog po litų perskaičiavimo į eurus, skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrindo teigti, kad atsakovas nepripažįsta jam pareikšto reikalavimo, nėra, be to, atsakovas neprašė taikyti senaties termino. Pastebėtina ir tai, kad LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas yra teisingumą vykdanti institucija, o ne vietinės rinkliavos apskaičiavimo centras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodoma buvus nesivadovauta tinkamomis teisės normomis priteisiant vietinę rinkliavą (turėjo būti priteista už visą prašytą laikotarpį) bei perskaičiuojant litus į eurus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad jurisprudencijos tęstinumo principas taikytinas ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje pažymėta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių arba septynių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (13 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į ką tik paminėtas taisykles, administracinę bylą tikrinanti Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nesant išskirtinių aplinkybių, neturi pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos formuojamos tos pačios kategorijos bylose bei tais pačiais teisiniais klausimais.

Pirmiau išnagrinėtose vietinės rinkliavos bylose yra pažymima, kad vietinės rinkliavos apskaičiavimas ir perskaičiavimas laike, o kartu ir priteisimas, atliktinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015; LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-806-556/2015). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymu, tačiau priimtinas sprendimas turėjo būti grįstas ne MAĮ 107 straipsniu, o, kaip jau minėta, 68 straipsniu, dėl ko keičiasi ir vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpis bei suma pareiškėjo naudai. Pagal formuojamą jurisprudenciją, turint omenyje, kreipimosi į teismą laikotarpį, atsakovui priteistina vietinė rinkliava ir už 2009 metų pirmąjį pusmetį. O bendra priteistina suma – 465,11 Lt, kas atitinka 134 eurus (už 2009 m. – 95 Lt.; 2010 m. – 98 Lt; 2011 m. – 97,76; 2012 m. – 97, 76 Lt; 2013 m. – 76,59 Lt).

Dėl kito apeliacinio skundo argumento pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įstatymų leidėjo valia, suprantant ir kylančias pasekmes, išreikšta aiškiai - paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu, todėl priteistina lygi 134 eurų suma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-806-556/2015; taip pat, pvz., ir administracinė byla Nr. A602-1175/2014).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš V. K. uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš viso 134 eurus vietinės rinkliavos.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius