AS-146-774-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-774/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02618-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3;

63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. gegužės 5 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 48) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašė: 1) priteisti jai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) nepriemoką – 11 804,30 Lt, 3 proc. infliacijos (354,13 Lt) už vienerius metus ir kas 6 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. sausio 1 d., iš viso 12 689,56 Lt; 2) priteisti pareiškėjai, mirusiojo N. P. našlei, iš VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus ir VSDFV valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką – 2 414,35 Lt ir 3 proc. infliacijos už du metus (72,40 Lt), iš viso 2 468,75 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi (b. l. 49) neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti S. P. skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. gegužės 8 d. teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti išmokėti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pagrindu neteisėtai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Skunde pareiškėja nurodė, kad terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, įvertinus jos amžių, sveikatą ir žinių stoką.

Spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėja apie jos teisių pažeidimą – sumažintą senatvės pensiją sužinojo vėliausiai 2010 metų vasario mėnesį, gavusi pirmą sumažintą išmoką už 2010 metų sausio mėnesį. Dėl šios sumažintos senatvės pensijos pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių tik 2014 m. vasario 3 d., t. y. praleidusi trejų metų terminą. Trejų metų terminas, per kurį pareiškėja galėjo kreiptis ir ginti savo teises, baigėsi 2013 metų vasario mėnesį. Teismas vertino, jog treji metai – pakankamas laiko tarpas, per kurį net garbaus amžiaus asmenys turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl jų teisių pažeidimo.

Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas, kuriuo pripažintas nepagrįstu senatvės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo normas, priimtas 2012 metų vasario mėnesį, t. y. pareiškėja į VSDFV padalinius kreipėsi praėjus dvejiems metams po minėto nutarimo. Teismo vertinimu, net esant kokioms nors abejonėms dėl norminių aktų atitikimo ar neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėja po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą. Iš esmės visi pensininkai yra garbaus amžiaus, turi problemų su sveikata. Todėl pareiškėja pagal šiuos kriterijus niekuo nesiskiria nuo kitų besikreipiančių asmenų, kurie laikosi kreipimosi į teismą terminų. Konkrečių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėja pagrįstai praleido terminą kreiptis į teismą, teismas nenustatė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundas negali būti priimtas, nes paduotas praleidus apskundimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

III. Pareiškėja S. P. atskirajame skunde (b. l. 53–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti jos skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad: ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu ne atnaujinti, o nagrinėti jos skundą iš esmės; teismo nutartis priimta vertinant ne visą skundo turinį, o ištraukiant atskirus sakinius iš bendro konteksto; teismas neatkreipė dėmesio į teismo precedentus, kai analogiškos bylos buvo nagrinėtos jau po 2013 m. sausio 1 d.; senatvės pensija buvo neteisėtai sumažinta nepaisant pareiškėjos noro ar valios, nesudarius jokios skolos sutarties ar pan. dokumentų; iki šiol nėra sukurtas susidariusios valstybės skolos grąžinimo senatvės pensininkams mechanizmas. Dėl išvardytų priežasčių pareiškėja mano, kad skundžiama nutartis yra nesąžininga ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje išvardyti aštuoni atvejai, kai administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, tai yra kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėja kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą prašydama patikrinti nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš pareiškėjos skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, ir jo priedų matyti, kad pareiškėja siekia iškelti teisme administracinį ginčą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto norma, kuri nustato, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 d.). Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 d.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad jos neabejotinai patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant tuos pačius įstatymus analogiško pobūdžio teisiniams santykiams (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), nuosekliai laikomasi tos pačios pozicijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, sistemiškai įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė proceso teisės normas, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą remdamasis netinkamu teisiniu pagrindu bei netinkama argumentacija.

Iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir jo priedų matyti, kad pareiškėja 2014 m. vasario 3 d. prašymu kreipės VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, prašydama pateikti informaciją apie jai paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimą nuo 2010 m. sausio 1 d. (b. l. 18). Fondo valdybos teritorinis skyrius į šį pareiškėjos prašymą atsakė 2014 m. vasario 11 d. raštu Nr.(10.1)-D-9583, pateikdamas pareiškėjos prašomą informaciją už 2010–2011 metus (b. l. 8–9). Gavusi šią informaciją, pareiškėja 2014 m. vasario 19 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, prašydama išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 17). Šį pareiškėjos prašymą VSDFV teritorinis skyrius persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai, t. y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Fondo valdyba dėl pareiškėjos 2014 m. vasario 19 d. prašymo priėmė 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3535, kuriame konstatavo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą, todėl, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. vasario 19 d. prašymą (skundą) ir nurodė, kad jei iki 2014 m. gegužės 7 d. Fondo valdybai bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Iš pareiškėjos skundo teismui ir jo priedų matyti, kad pareiškėja minėtu Fondo valdybos pasiūlymu nepasinaudojo ir 2014 m. gegužės 5 d. padavė skundą teismui, kuriame pareiškė reikalavimus dėl pensijos nepriemokų priteisimo.

Analogiška seka vyko susirašinėjimas tarp N. P. ((duomenys neskelbtini) mirė) ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus bei Fondo valdybos. Fondo valdybos teritorinis skyrius, atsakydamas į minėto asmens 2014 m. vasario 3 d. prašymą, 2014 m. vasario 11 d. raštu Nr.(10.1)-D-9514 pateikė informaciją apie 2010–2011 metų senatvės pensijos nepriemokas (b. l. 10–11). Gavęs šią informaciją, N. P. 2014 m. kovo 4 d. kreipėsi VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 20–21). Šį pareiškėjo prašymą VSDFV teritorinis skyrius persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija 2014 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (6.5)-2973 atsisakė nagrinėti N. P. 2014 m. kovo 4 d. prašymą, kadangi praleistas įstatymu nustatytas 3 metų skundo padavimo terminas.

Pažymėtina, kad pareiškėja, siekdama iškelti administracinį ginčą dėl jai neišmokėtos senatvės pensijos atitinkamos dalies, neskundė teismui Fondo valdybos priimto jos atžvilgiu 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3535, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti iš esmės jos prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos, o prašė teismo priteisti pensijos nepriemoką. Minėta, kad ginčams valstybinio socialinio draudimo pensijų klausimais yra įstatymu nustatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria šiuo atveju prieš kreipiantis į teismą pareiškėja nepasinaudojo. Ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo. Taigi šiuo atveju pareiškėja nėra pasinaudojusi įstatymu nustatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nepasinaudojimas įstatyme numatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka asmeniui sukelia teisines pasekmes, numatytas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą turėjo atsisakyti priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o ne 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje atskirai nepasisakė dėl skundo dalies, kuri paduota N. P. mirusiojo vardu, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, nes ši skundo dalis taip pat negalėjo būti priimta. Iš skundo turinio ir jo priedų nustatyta, kad pareiškėja pateiktu skundu siekė, kad jai būtų priteista ir jos mirusiam sutuoktiniui neišmokėta senatvės pensijos dalis. Iš pareiškėjos kartu su skundu į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, kad jos sutuoktinis N. P. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki pareiškėjai kreipiantis 2014 m. gegužės 8 d. su skundu į teismą, arba kitaip tariant, dar neprasidėjus administracinės bylos procesui. Mirusio asmens įrašymas į skundą pareiškėju negalimas. Tokiu atveju kreipiantis į teismą turi būti sprendžiama pagal paveldėjimo teisinius santykius pateikiant teismui su atitinkamų teisių paveldėjimu susijusius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po N. P. mirties būtent ji paveldėjo reikalavimo teisę į mirusiajam priklausiusias išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, teismas turėjo atsisakyti priimti šią skundo dalį vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, tai yra kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Viso pareiškėjos skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad dėl N. P. neišmokėtos senatvės pensijos dalies, kaip ir dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies, taip pat nėra pasinaudota ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pateiktą skundą, nors ir neteisingai taikė proceso teisės normas ir nurodė ne tuos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje numatytus atsisakymo priimti skundą teisinius pagrindus (vietoj taikytinų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktų, nurodė 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą), tačiau ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis, numatanti atsisakymą priimti skundą, buvo taikyta pagrįstai. Šie procesinės teisės normų taikymo netikslumai teisėjų kolegijai nesuteikė pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties rezoliucinę dalį, nes ji lieka ta pati ir pakeitus atsisakymo priimti skundą teisinį pagrindą – skundą priimti atsisakoma. Todėl teisėjų kolegija, nekeisdama pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties rezoliucinės dalies, šią nutartimi atitinkamai pakoregavo skundžiamos nutarties priėmimo teisinius pagrindus ir motyvus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jaukaitis