A-438-659-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-659/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00563-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. G., J. R. ir A. R. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 5–7), kurį patikslino (I t., b. l. 24–27), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, tarnyba) Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. Ž7-167 (toliau – ir NŽT įsakymas, ginčijamas įsakymas) (II t., b. l. 7–13, 37–42).

Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamu įsakymu patikslinus kadastrinius matavimus nepakanka žemės ploto pastatams eksploatuoti, o buvęs pastatui priskirtas kiemas neteisingai įvardijamas kaip pieva. Pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus pastatus, prie jų buvo priskirtas 1,48 ha ploto žemės sklypas. Atkūrus nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, liko tik 1,29 ha ploto žemės sklypas. Ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nes žemės sklypo plotas nesutampa su pirminiu planu, galiojusiu pastatų pardavimo pareiškėjai metu. Patikslintame plane pažymėta pieva iš tiesų yra karvidžių kiemas. Be to, dalis šulinių, kurie reikalingi karvidžių eksploatacijai, šiuo metu atitenka tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o servitutai dėl jų naudojimo nėra nustatyti. NŽT įsakymu taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 55–58) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčijamu įsakymu buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atliekant tikslesnius žemės sklypo matavimus, buvo nustatomi posūkio taškai, žemės sklypo ribos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl minėtu įsakymu buvo patikslinti tik kadastriniai duomenys. Paklaidos atliekant kadastrinius matavimus galimos, tai numato ir teisės aktai. Atkuriant nuosavybės teises buvo nurodytas 1,29 ha ploto žemės sklypas, o patikslinus kadastrinius matavimus buvo nustatytas 1,27 ha ploto žemės sklypas. Tokia leistinumo norma galima. Atliekant kadastrinius matavimus plane žymimi faktai pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją. Šiuo atveju pagal faktinę padėtį žemės sklype yra pieva, tą patvirtina ir pareiškėjos atstovės. Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes šiame straipsnyje kalbama apie žemės sklypų formavimą, o šiuo atveju buvo tik tikslinami kadastriniai duomenys. Pareiškėjos atstovės minimi šuliniai ir kiti pastatai kartografuoti plane, o dėl jų naudojimo ir priskiriamo žemės sklypo dydžio pastatams eksploatuoti šalys turi susitarti tarpusavyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes patikslinus duomenis buvo patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad buvo netinkamai kartografuota žemė. Ginčas dėl servitutų nustatymo nėra šio bylos dalykas. Jokių procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamą įsakymą pareiškėja nenurodė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (II t., b. l. 104‑108) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininkas 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 02-05-7105 ir 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimais Nr. 52/14461, Nr. 52/14459 ir Nr. 52/14460 atkūrė nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. G., J. R. ir A. R. grąžinant jiems natūra 1,29 ha ploto ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas-karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-pieno blokas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys – 4 vnt., šulinys, siloso tranšėja), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ginčijamu įsakymu buvo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, t. y. 281-3 sklypas – 1,2713 ha ploto, iš jų 0,5665 ha žemės ūkio naudmenų, 0,6366 ha užstatytos teritorijos, 0,0682 ha vandenų. Minėti duomenys buvo patikslinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) bei atsižvelgiant į bendraturčių G. G., A. R. ir J. R. prašymą. Pareiškėja žemės sklypo ploto dydžio (1,2713 ha) neginčija.

Teismas taip pat nustatė, kad VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, vykdydamas trečiųjų suinteresuotų asmenų 2009 m. rugpjūčio 31 d. prašymą ir atlikęs ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2009 m. rugsėjo 14 d. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą. Akte nurodyta, kad pareiškėja (pastatų savininkė) sutiko su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir naudmenų išdėstymu, tačiau pasirašyti atsisakė ir pažymėjimo apie statinių registravimą VĮ Registrų centre bei pastatų išdėstymo schemų nepateikė. Pastabų dėl naujai atliktų kadastrinių matavimų (sklypo ribų ir naudmenų išdėstymo) pareiškėja taip pat nepateikė, susipažinti su parengta kadastrinių matavimų byla neatvyko. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Ž7-137 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, užfiksuotas žemės sklypo plotas – 1,2713 ha. Leistina ploto paklaida neviršyta (Nuostatų 21 punktas, 1 priedas).

Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovės teigė, jog 1995 m. žemės ūkio bendrovės „Striūna“ (duomenys neskelbtini) karvidės žemės sklypo plane, 1999 m. gruodžio 13 d. abrise yra pažymėtas kiemas, kuris yra būtinas statiniams eksploatuoti, nes jame buvo ir yra kiemo statiniai-kanalizacijos šuliniai, tačiau 2009 m. spalio 21 d. žemės sklypo kadastro duomenyse ir plane kiemo vietoje nurodyta 0,5665 ha pieva, t. y. sumažėjo žemės sklypo užstatyta teritorija. Šiuo aspektu teisėjų kolegija konstatavo, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus teisės aktų (Nuostatų 32.1.1.5 punkto, 32.1.3.1 punkto, 32.1.3.4 punkto, 32.1.5 punkto) reikalavimai nebuvo pažeisti, pareiškėja tiek atliekant kadastrinius matavimus, tiek bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus sklypo ribos ir žemės naudmenos plane pažymėtos neteisingai ir neatitinka faktinės padėties (pareiškėjos atstovė R. K. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pareiškėja Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos deklaruoja 0,5665 ha žemės ūkio naudmenas tiesioginėms išmokoms gauti), todėl pareiškėjos argumentai dėl skundžiamo įsakymo neteisėtumo dėl pažeistų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, atmestini kaip nepagrįsti.

Nurodė, kad 1999 m. ženklinant tretiesiems suinteresuotiems asmenims žemę ir formuojant žemės sklypą, reikalingą pareiškėjos pastatų ir statinių eksploatacijai, žemės sklypo ribos buvo pakeistos sumažinant žemės sklypo plotą iki 1,29 ha (pastatų ir statinių eksploatacijai ŽŪB „Striūna“ 1995 m. suformavo 1,48 ha žemės sklypą). Ženklinant žemės sklypą dalyvavo tretieji suinteresuoti asmenys, pastatų savininkė pareiškėja ir kiti kviestiniai asmenys, kurie su paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko. Tiek Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 02-05-7105, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. Ž7-167 prieduose nurodyta, kad bendraturčių G. G., A. R., J. R. žemės sklypą įstatymo nustatyta tvarka nuomoja pastatų savininkai. Tokiu būdu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patikslinus šio žemės sklypo kadastro duomenis, pareiškėja turi teisę sudaryti žemės nuomos sutartį su žemės sklypo bendraturčiais ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėjos teisės nėra pažeistos.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 114–117), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. Ž7‑167 panaikinti.

Pareiškėja nurodo, kad ji nesutiko su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir naudmenų išdėstymu, todėl nepasirašė 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, tačiau dėl savo amžiaus ir išsilavinimo tinkamai nesugebėjo paaiškinti nesutikimo priežasčių.

Teigia, kad, prašydama panaikinti NŽT įsakymą, ginčija užimamų statinių ir kiemo įrenginių ribas, nes atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo privalu remtis plano ribomis, kurios buvo pažymėtos 1995 m. gegužės 15 d. perkant pastatus iš ŽŪB „Striūna“. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 13209 matyti, kad 1995 m. gegužės 9 d. įsakymu ŽŪB „Striūna“ buvo atlikta pastatų, (duomenys neskelbtini) kaime esančios karvidės teisinė registracija su prie jos pridėtu žemės planu, o vėliau pareiškėjai buvo leista įregistruoti pastatus nurodant, kad jais užimamas 1,24 ha ploto žemės sklypas. Tačiau ginčijamu įsakymu buvo patikslintas pareiškėjai priklausančiais statiniais užstatytas žemės plotas, tačiau žemės sklypo riba, esanti po pastatais, su pareiškėja nebuvo suderinta. Taigi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas tol, kol po pareiškėjos pastatais žemės sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas neturėjo teisės nustatyti tokių tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastrinių duomenų, kurie neatitiktų pareiškėjos kadastrinių duomenų, įregistruotų nekilnojamojo turto kadastre. Tretieji suinteresuoti asmenys kadastro duomenų patikslinimo procedūra iš esmės siekė apginti savo nuosavybės teises į konkrečių ribų žemės sklypą.

Pažymi, kad buvo pažeistas Nuostatų 32.1.3.1 punktas, nes kiemo statiniai-įrenginiai, šuliniai yra nurodyti kaip atskiri daiktai, nepriklausantys pareiškėjos įsigytiems pastatams, todėl sumažintas žemės plotas po jai priklausančiais statiniais, prie kurių turi būti priskirti ir kiemo įrenginiai, kas sudaro 1,24 ha užstatytos teritorijos.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 124–126) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėja, Nuostatų 32.1.3.1 punktas pažeistas nebuvo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punkte nustatyta, kad užstatytai teritorijai priskiriama statinių, išskyrus šių Taisyklių 17 punkte nurodytus objektus, užimta žemė; skverai, aikštės, stadionai, aerodromai, kiemai, aplinkos elementai, t. y. gazonai, šaligatviai, aikštelės; veikiančios ir uždarytos kapinės bei joms įrengti ar išplėsti perduoti žemės plotai; namų valdų žemės sklypai ir šių sklypų dalys. Tiek iš žemės sklypo plano, tiek iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie statinius matyti, kad žemės sklype statiniai neužima 1,24 ha žemės. Be to, pareiškėjos atstovė pripažino, kad pareiškėja 0,5665 ha žemės ūkio naudmenų deklaruoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos tiesioginėms išmokoms gauti. Pagal Taisyklių 15 punktą žemės ūkio naudmenas sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, prie kurių priskiriama daugiametėmis pievų žolėmis užsėti (kultūrinės pievos, įrengtos durpiniuose dirvožemiuose, atlikus melioracinių ir agrotechninių priemonių kompleksą) ar natūraliai apaugę žemės plotai (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), sistemingai naudojami ar galimi panaudoti šienavimui, plotai, apaugę natūraliomis daugiametėmis pašarinėmis žolėmis ir naudojami arba tinkami naudoti gyvulių ganymui. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype yra pieva, kadastrinių matavimų metu ji buvo kartografuota ir duomenys apie ją buvo įrašyti kadastro duomenyse. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad be teisinio pagrindo sumažėjo žemės sklypo užstatyta teritorija, yra nepagrįsti.

Teigia, kad žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 1,29 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų buvę parengti ne pagal viešame registre įregistruoto 1,29 ha žemės sklypo preliminarių matavimų ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 128–129) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai nesutinka su kadastrinių matavimų metu nustatytu žemės sklypo užstatytos teritorijos plotu (0,6366 ha) ir laikosi pozicijos, jog užstatytos teritorijos plotas turėtų būti visas žemės sklypas (1,24 ha). Tokia pareiškėjos pozicija neatitinka faktinės situacijos ir žemės sklypo faktiškai užstatytos teritorijos ploto. Tuo tarpu patikslinus kadastrinius matavimus buvo nustatytas faktinis užstatytos (statinių užimamos) teritorijos plotas, t. y. 0,6366 ha. Pažymi, kad užstatytos teritorijos plotas negali būti padidintas, nes tai pažeistų žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus, kurie negali būti nepagrįstai ribojami.

Teigia, kad, pareiškėjos teigimu, 1999 m. gruodžio 13 d. abrise buvo pažymėtas kiemas, kuris būtinas statiniams eksploatuoti, tačiau patikslinus kadastrinius matavimus kiemo vietoje nurodyta 0,5665 ha pieva. Nagrinėjamu atveju patikslinti kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai pagal faktines žemės naudmenas. Be to, minėtą kiemą pati pareiškėja deklaruoja kaip žemės ūkio naudmenas tiesioginėms išmokoms gauti. Taigi minėta žemės sklypo dalis (pieva) nėra reikalinga ir nėra naudojama statiniams eksploatuoti, o naudojama gyvuliams ganyti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos skundo dalykas yra ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo tyrimas. Tuo tarpu žemės ploto, reikalingo pareiškėjai priklausantiems statiniams eksploatuoti, nustatymas, taip pat teisės naudotis žemės sklypu ar jo dalimi pripažinimas nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. Ž7-167, kuriuo buvo patikslinti ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatant šio žemės sklypo plotą – 1,2713 ha, iš jų 0,5665 ha žemės ūkio naudmenų, 0,6366 ha užstatytos teritorijos ir 0,0682 ha vandenų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 1996 m. įsigijo nuosavybėn gamybinės paskirties pastatus (karvidę, pieno bloką) su kiemo statiniais, kuriems tuo metu eksploatuoti buvo priskirtas 1,48 ha dydžio žemės sklypas (t. 1 b. l. 136). Į šį žemės sklypą 2001m. tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, nuosavybėn suteikiant 1,29 ha dydžio žemės sklypą, suformuotą pagal preliminarius matavimus.

Pareiškėja savo nesutikimą su šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, įformintais ginčijamu įsakymu, iš esmės grindžia tuo, kad neteisingai yra nustatyti 0,5665 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,6366 ha užstatytos teritorijos plotai, kas pažeidžia jos teises naudotis jai priklausančiais statiniais, esančiais šiame žemės sklype. Pareiškėjos teigimu užstatytos teritorijos plotui turėtų būti priskirta 1,24 ha dydžio teritorija, kuriai toks statusas buvo suteiktas ir 2001 m., atkuriant nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, t.y., užstatytos teritorijos dydis turėtų išlikti toks pats (1,24 ha), koks ir buvo nustatytas atlikus preliminarius žemės sklypo matavimus.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai nuosavybės teisės asmeniui buvo suteiktos bei žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Tokiu būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto kadastrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų pakeitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.“

O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Byloje duomenų, kad atlikus kadastrinius ginčo žemės sklypo matavimus buvo pažeisti minėti reikalavimai (pakeistos žemės sklypo ribos, konfigūracija ir pan.), nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja.

Tačiau, kaip minėta, pareiškėja nesutinka su ta kadastrinių matavimų dalimi, kuria buvo nustatyti nauji duomenys apie žemės sklypo sudėtį pagal žemės naudmenas – užstatytą teritoriją ir žemės ūkio naudmenas.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą informacija apie žemės ūkio naudmenų ir užstatytos teritorijos plotus, yra tie konkretų žemės sklypą apbūdinantys duomenys, kurie turi būti įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, kai šie žemės sklypai yra pirmą kartą suformuojami kaip nekilnojamojo daikto objektai.

Reikalavimas įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie žemės sklypo naudmenas, egzistavo ir tuo metu (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto 2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1764 redakcija), kai ginčo žemės sklypas pirmą kartą Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 02-05-7105 buvo suformuotas, tikslu tretiesiems asmenims atkurti nuosavybės teises į jį (t.1 b. l. 84;95-98).

Iš šio įsakymo priedo Nr. 2 taip pat matyti, kad ginčo žemės sklypui buvo nustatytas 1,29 ha plotas, iš kurio 1,24 ha plotą sudarė užstatytos teritorijos ir 0,05 ha plotą vandenų naudmenos (t.1 b. l. 95-98), t. y., šiuo įsakymu buvo nustatyti tokie faktiniai duomenys apie šį žemės sklypą, kurie, kaip šį žemės sklypą apibūdinanti informacija, turėjo būti įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio nuostatas, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyto nekilnojamojo daikto duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, t. y., atitinkančiais faktinę ir teisinę žemės sklypo padėtį, kol jie nustatyta tvarka nėra pakeičiami ar nuginčijami. Šių duomenų keitimo sąlygos ir atvejai yra reglamentuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra šio straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.“

Analogiškos sąlygos, dėl galimybės pakeisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą, yra įtvirtintos ir Nuostatų 32.1.1.4.; 32.1.1.6. punktuose, kurie reglamentuoja byloje aptariamų kadastrinių (tikslesnių) matavimų atlikimą tvarką, po to, kai žemės sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus.

Apibendrinus šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad keisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą, yra leidžiama, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, kurie nebeatitinka tos faktinės situacijos, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre.

Minėta, kad Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 02-05-7105 buvo suformuotas ginčo žemės sklypas pagal preliminarius matavimus, nustatant jo bendrą 1,29 ha plotą, iš kurio 1,24 ha plotą sudarė užstatytos teritorijos ir 0,05 ha plotą vandenų naudmenos (t.1 b. l. 95-98). Tačiau 2001 m. gruodžio 10 d. išduotame pažymėjime apie šio žemės sklypo įregistravimą nekilnojamojo turto registre, duomenys apie šio sklypo naudmenas - 1,24 ha užstatytą teritoriją ir 0,05 ha vandenis, nėra nurodyti (t.1 b. l. 84).

Byloje ginčijamu įsakymu šio žemės sklypo naudmenos yra pakeistos į 0,5665 ha žemės ūkio, 0,6366 ha užstatytos teritorijos ir 0,0682 ha vandenų naudmenas. Kokių faktinių aplinkybių pagrindu tai padaryta žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje iš esmės nenurodoma. Tokių aplinkybių teisme iš esmės nenurodo ir atsakovas. Priešingai, kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo žinoma apie minėtą Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 02-05-7105 ir juo nustatytas šio sklypo naudmenas - 1,24 ha užstatytą teritoriją ir 0,05 ha vandenis (t.1b. l. 95-98). Tai lemia, kad keičiant šiuos duomenis turėjo būti konstatuoti ir atitinkami pokyčiai šiame žemės sklype, kurie įvyko nuo tada kai 2001 m. šiam žemės sklypui buvo nustatytos vienokios naudmenos, o 2010 m. kitokios, nes, kaip minėta, tik tokių aplinkybių buvimas sudaro teisines prielaidas keisti žemės sklypo duomenis nekilnojamojo turto kadastre.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškinęs bei pritaikęs materialines teisės normas galėjo neteisingai išspęsti bylą. Kaip minėta, svarbi aplinkybė yra 2001 m. žemės sklypui nustatytų žemės naudmenų sudėtis ir plotas. Todėl iš naujo nagrinėjant bylą riekia išsiaiškinti, ar Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 02-05-7105 nustatyta žemės naudmenų sudėtis ir plotai buvo įrašyti į nekilnojamo turto kadastrą, ar ne, jei ne, tai dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta ir pan.. Atitinkamai nuo šių aplinkybių nustatymo galima spręsti, ar atliekant 2010 m. kadastrinius matavimus buvo atliktas duomenų apie žemės naudmenas keitimas, ar egzistavo faktinės aplinkybės sudarančios teisines prielaidas ir sąlygas keisti anksčiau padarytus įrašus nekilnojamojo turto kadastre ir pan..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.“ Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žodinis bylos procesas apeliacinėje instancijoje yra išimtis iš bendros taisyklės (rašytinio proceso). Tam, kad ši išimtis būtų taikoma turi egzistuoti atitinkamos aplinkybės, liudijančios apie poreikį byloje išsiaiškinti bei ištirti papildomas bylai reikšmingas aplinkybes arba siekiant užtikrinti šalių procesines teises.

Pareiškėja apeliaciniame skunde suformulavo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau kokių tai išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą bylą nagrinėti išimtine- žodinio proceso, tvarka nenurodė, dėl ko šis prašymas netenkintinas.

Netenkintinas ir prašymas prijungti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims 1999 m. formuojant žemės sklypus nuosavybės atkūrimui. Iš bylos matyti, kad pareiškėja siekė šioje byloje nuginčyti sprendimus, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2001 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, tačiau teismas atsisakė šį jos reikalavimą priimti, t. y., nagrinėti teisme (t. 2 b.l. 7-13;37-42). Ši aplinkybė lemia, kad ir klausimai, kurie yra sprendžiami Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų, nes jie yra susiję su sprendimais, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2001 m. ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas