AS-261-1049-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1049/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01133-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui, dėl neveikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Marijampolės apskrities VPK) 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 64-4-S-1111; 2) įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti tyrimą pagal minėtą įvykį; 3) įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nustatyti kaltus asmenis, įvykdžius teisės pažeidimus ir patraukti juos atsakomybėn.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 1 d. per policijos elektroninių paslaugų sistemą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pranešimą apie įvykį, kuriame nurodė, jog be jo žinios jo adresu buvo deklaruota piliečio J. M. gyvenamoji vieta, nurodė, kad asmenys, įvykdę šiuos neteisėtus veiksmus, pažeidė ne tik jo teises ir teisėtus interesus, bet pažeidė atitinkamus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, o gal net ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, bei prašė: 1) atlikti tyrimą pagal minėtą įvykį; 2) nustatyti kaltus asmenis, įvykdžiusius teisės aktų pažeidimus, ir patraukti juos atsakomybėn. Atsakydamas į pareiškėjo skundą, Marijampolės apskrities VPK 2014 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 64-4-S-1111 informavo pareiškėją, kad tuometinio Jurbarko rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio darbuotojai 2005 m. balandžio 21 d., tvarkydami J. M., deklaravimo duomenis adresu – (duomenys neskelbtini), vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, 2005 m. Migracijos poskyryje vestų deklaracijų bei su ja susijusių dokumentų bylų saugojimo terminai pasibaigę ir jos sunaikintos bei nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis J. M. deklaravimo duomenys adresu – (duomenys neskelbtini), panaikinti 2014 m. rugpjūčio 3 d.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. iš esmės kelia reikalavimą, susijusį su policijos ne kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais, todėl pareiškėjo skundas, nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 ir 16 str.). Kadangi skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl jį atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. L. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne taip suprato pareiškėjo reikalavimus, netinkamai vertino aplinkybes. Pareiškėjas, kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą, nesiekė ir nesiekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jo skundą, jis tik norėjo, kad būtų išspręstas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas darė tik prielaidą dėl galimų nusikalstamų veikų, tačiau jokiu būdu nesiekė, neprašė ir nesiekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl galimų nusikalstamų veikų. Tai buvo pateikta kaip informacija atitinkamoms teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijoms, tai jų, o ne pareiškėjo pareiga tą informacija tikrinti, ištirti, nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn. Pareiškėjas siekė, kad būtų išspręstas viešojo administravimo subjekto (atsakovo) priimto teisės akto, veiksmų teisėtumas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Todėl nesutinka su teismo nutartyje išdėstytu motyvu, kad skundas, nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas, skundu kreipdamasis į teismą, nurodė, jog nesutinka su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (raštu) Nr. 64-4-S-1111, kuriuo, atsakant į pareiškėjo skundą, nurodyta, jog tuometinio Jurbarko rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio darbuotojai 2005 m. balandžio 21 d., tvarkydami J. M. deklaravimo duomenis adresu – (duomenys neskelbtini), vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, 2005 m. Migracijos poskyryje vestų deklaracijų bei su ja susijusių dokumentų bylų saugojimo terminai pasibaigę ir jos sunaikintos bei nurodyta, kad Gyventojų registro duomenimis J. M. deklaravimo duomenys adresu – (duomenys neskelbtini), panaikinti 2014 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai atsisakė atlikti tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, kad jo gyvenamosios vietos adresu be jo sutikimo 2005 m. tuometinio Jurbarko rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio deklaruota piliečio J. M. gyvenamoji vieta. Todėl pareiškėjas teismo prašė įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą pagal minėtą įvykį bei įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nustatyti kaltus asmenis, įvykdžiusius teisės pažeidimus, ir patraukti juos atsakomybėn.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjas, kreipdamasis į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei teismą, iš esmės siekė, kad atsakingų už pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą asmenų atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl toks pareiškėjo skundas, nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, t. y. nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas tarp pareiškėjo ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kilo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo teisinių santykių, kurie iš esmės yra viešojo administravimo teisiniai santykiai (ABTĮ 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 1, 2, 11 str.). Šiuo atveju Marijampolės apskrities VPK veikė kaip viešojo administravimo subjektas, kadangi J. M. gyvenamosios vietos deklaravimo pareiškėjo gyvenamojoje vietoje metu Jurbarko rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (šiuo metu – Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyrius) vykdė gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos funkcijas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 6 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d.)). Marijampolės apskrities VPK, šiuo metu esančios policijos įstaiga, teisinis statusas, paskirtis ir vienas iš uždavinių (nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas) šiuo atveju nelemia teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdžio.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas numato, kad asmenų skundai (asmenų rašytiniai kreipimaisi į viešojo administravimo subjektą, kuriuose nurodoma, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti) dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pagal įstatymo trečiajame skirsnyje numatytas administracinės procedūros taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d., 14 str. 3 d.). Administracinė procedūra – pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d.). Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis numato, jog asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, policijos elektroninių paslaugų sistemoje 2014 m. rugpjūčio 1 d. užregistravo savo skundą (prašymą), kurį priėmė Marijampolės apskrities VPK. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariatas 2014 m. rugpjūčio 4 d., vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, persiuntė pareiškėjo skundą (prašymą) viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyriui), kuris turi reikiamus įgaliojimus priimti administracinės procedūros sprendimą dėl pareiškėjo skunde išdėstyto klausimo. Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą (prašymą), 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (raštu) Nr. 64-4-S-1111 pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame, be kita ko, nurodė, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas Marijampolės apskrities VPK, nagrinėdamas pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą (prašymą), vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje numatytomis administracinės procedūros taisyklėmis, todėl pagal Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnį toks viešojo administravimo subjekto (atsakovo) priimtas administracinės procedūros sprendimas (įformintas 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (raštu) Nr. 64-4-S-1111) pareiškėjo pasirinkimu pagrįstai apskųstas administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas teismui patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 ir 16 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas