AS-552-884-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-884/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01198-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. B. 2013 m. liepos 29 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72 ir Tarnybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1429. 2013 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriuo teismo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir panaikinti Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72.

Pareiškėjas paaiškino, kad ne kartą bandė iš Tarnybos Kelmės skyriaus sužinoti kaip jam reikėtų ginti savo teises, kai buvo priimtas Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72, tačiau aiškaus ir informatyvaus paaiškinimo negavo. Pareiškėjas nurodė, kad tik gautu Tarnybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1429, kuriame buvo nurodyta, jog Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72 gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka teismui, jam buvo išaiškinta šio įsakymo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72 apskundimo terminą teismui praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareigūnai nebuvo geranoriški jo atžvilgiu ir dėl to, kad nurodytas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius atsiliepimu į skundą prašė neatnaujinti skundo padavimo termino.

Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad skundžiamas Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72 pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. balandžio 16 dieną. Atsakovas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjui Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72 su priedais buvo įteiktas pasirašytinai 2013 m. balandžio 16 d. ir žodžiu buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai, tačiau pareiškėjas neskundė jo netenkinančio įsakymo ir neginčijo jo teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, bet pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, t. y. 2013 m. birželio 5 d. skundu kreipėsi į Tarnybą su reikalavimais nutraukti jo išvardintų žemės ūkio paskirties sklypų perdavimą kitiems naudotojams naudoti įstatymų nustatyta tvarka ir į jo skundą buvo pateiktas Tarnybos 2013 m. liepos 4 d. raštas Nr. lSS-(7.5.)-1429. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios duotų pagrindą manyti, jog apskundimo termino praleidimas buvo sąlygotas objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui 2011-2012 metais ne kartą atvykus į Tarnybos Kelmės skyrių, jis buvo raginamas tinkamai veikti, siekiant realizuoti savo teisę į valstybinės žemės pirkimą, ir ne kartą buvo įspėtas, kad dėl jo paties neveikimo jis gali būti išbrauktas iš Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtinto pretendentų, siekiančių įsigyti valstybinės žemės sklypus, sąrašo. Informacija pareiškėjui buvo teikiama ne tik žodžiu, bet ir raštu. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir Tarnybos 2013 m. liepos 4 d. atsakyme Nr. 1SS-(7.5.)-1429 į pareiškėjo 2013 m. birželio 5 d. skundą. Atsakovas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo žinomi skundžiamo įsakymo priėmimo motyvai bei jo apskundimo tvarka ir terminai ir kad Tarnybos Kelmės skyriaus specialistai nebuvo geranoriški jo atžvilgiu, laikė neatitinkančiais tikrovės ir nepagrįstais.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, termino skundui paduoti neatnaujino, o skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog nuo pat susipažinimo su įsakymu momento pareiškėjui tapo aišku, kad skundžiamas aktas jo netenkina, galimai pažeidžia jo teises, nes pareiškėjas, gavęs skundžiamą įsakymą, bandė iš atsakovo sužinoti įsakymo priėmimo motyvus ir kaip jam reikėtų ginti savo teises. Ta aplinkybė, kad juose nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Tarnybą, o vėliau kreipėsi ir į advokatą, nėra ypatingai reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Nors atsakovas minėtame įsakyme nenurodė jo apskundimo tvarkos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo pats išsiaiškinti skundo padavimo tvarką, net jeigu Tarnybos Kelmės skyriaus darbuotojai nepateikė žodžiu aiškaus ir informatyvaus paaiškinimo, kaip jam ginti galimai pažeistas teises, o nesugebėdamas to padaryti ir negavęs paaiškinimo, galėjo anksčiau kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą). Tai, kad pareiškėjas su jį atstovaujančiu advokatu 2013 m. liepos 29 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, teismo nuomone, įrodo tai, kad pareiškėjas žinojo apie galimybę ir galėjo anksčiau kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2012 m. ne kartą buvo Tarnybos Kelmės skyriaus raštu įspėtas, jog dėl jo paties neveikimo jis gali būti išbrauktas iš Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtinto pretendentų, siekiančių įsigyti valstybinės žemės sklypus, sąrašo. Teismas konstatavo, kad tai įrodo, jog pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, pagrįstai galėjo tikėtis, jog bus priimtas jo skundžiamas įsakymas. Teismas, remdamasis nurodytų motyvų visuma, darė išvadą, kad pareiškėjas skundo padavimo teismui terminą praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių aplinkybių, todėl nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

III. Pareiškėjas S. B. atskiruoju skundu (b. l. 46-48) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įsakymo apskundimo tvarkos išaiškinimo pareiškėjui faktą patvirtinančių įrodymų. S. B. pažymi, kad kreipdamasis į Tarnybą neformavo atskirų prašymų panaikinti jo atžvilgiu priimtus administracinius aktus, bet tik išsakė savo kritiką ir prašė nutraukti jo teises pažeidžiančius veiksmus, t. y. nesirinko alternatyvaus savo teisių gynimo būdo. Pareiškėjo tvirtinimu, tik gavus Tarnybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1429, jis sužinojo, kad įsakymas gali būti skundžiamas kreipiantis skundu į teismą. Pareiškėjas daro išvadą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. dėl to, kad atsakovas neįvykdė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjui buvo gerai žinomi skundžiamo įsakymo priėmimo motyvai ir turinys, šio dokumento kopija jam buvo įteikta dar 2013 m. vasario mėn. pradžioje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas S. B. atskiruoju skundu ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir dėl to atsisakė priimti skundą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas patikslintu skundu, kurio padavimo terminą pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti, prašė panaikinti Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Įstatyme nenurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010).

Tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Nagrinėjamu atveju, grįsdamas termino skundui pateikti praleidimo priežastis, pareiškėjas nurodo, jog skundžiame įsakyme nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka ir dėl šios priežasties buvo suklysta pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui.

Vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamai išaiškinta skundžiamo įsakymo apskundimo tvarka, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo įsakymui yra taikytini individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).

Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises, kt. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakyme Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72 nebuvo nurodyta šio įsakymo apskundimo tvarka (b. l. 4), tačiau, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, kaip minėta, ši aplinkybė vertintina kitų bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Nors atsakovas tvirtina, kad pareiškėjui apie skundžiamą įsakymą buvo žinoma 2013 m. vasario mėnesio pradžioje, teisėjų kolegija, nesant byloje pakankamų tai pagrindžiančių įrodymų, pareiškėjo susipažinimo su skundžiamu įsakymu data laiko pareiškėjo nurodomą 2013 m. balandžio 16 d., kai, pareiškėjo teigimu, jis gavo skundžiamą Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymą. Tai, kad pareiškėjui skundžiamas įsakymas pirmą kartą pasirašytinai buvo įteiktas 2013 m. balandžio 16 d., sutinka ir atsakovas. Iš tolimesnių pareiškėjo veiksmų sužinojus apie jo teises galimai pažeidžiantį individualų teisės aktą matyti, kad S. B. tik 2013 m. birželio 5 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, kurioje skundas gautas 2013 m. birželio 10 d. (b. l. 29-30). Pareiškėjas šiame skunde nurodė savo nesutikimą su Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjos 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72 ir aiškiai pažymėjo teikiąs skundą dėl šio įsakymo. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad toks kreipimasis į Tarnybą nebuvo jo alternatyvaus savo teisių gynimo būdo pasirinkimas, atmestinas kaip neatitinkantis faktinės situacijos. Toks pareiškėjo veikimas paneigia ir jo tvirtinimus, kad apie tai, jog atsakovo 2013 m. sausio 23 d. įsakymas yra skundžiamas, jis sužinojo tik gavęs Tarnybos 2013 m. liepos 4 d. atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-1429. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, jog kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti skundžiamo įsakymo priėmimo motyvus, išaiškinti jo apskundimo tvarką. Atsakovas taip pat pabrėžia, jog pareiškėjas ne kartą lankėsi Tarnybos Kelmės skyriuje, jam buvo suteikta visa informacija apie įsakymo apskundimo tvarką ir terminus, nuo 2012 m. jis buvo ne kartą informuotas apie tai, kad gali būti išbrauktas iš pretendentų sąrašo. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant pareiškėjo sąžiningumą, atidumą ir rūpestingumą , siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, 2013 m. balandžio 16 d. pasirašytinai sužinojęs apie jo teises galimai pažeidžiantį atsakovo įsakymą, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo suvokti savo teisę skųsti teismui jį netenkinantį atsakovo priimtą individualų administracinį aktą.

Kaip teisingai nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, laikant sužinojimo apie skundžiamą atsakovo įsakymą data 2013 m. balandžio 16 d., vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, paskutinė skundo teismui pateikimo diena būtų 2013 m. gegužės 16 diena. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido skundo teismui padavimo terminą, tačiau, kaip matyti, nors ir į netinkamą subjektą – Tarnybą (į ką būtų reikšminga atsižvelgti esant konstatuotam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atsakovo pareigos nurodyti individualaus administracinio akto apskundimo tvarką pažeidimui), pareiškėjas kreipėsi gerokai viršydamas vieno mėnesio terminą. Toks pareiškėjo savo teisių gynimas, sužinojus apie jo teises galimai pažeidžiantį Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymą, negali būti laikomas pakankamai rūpestingu ir šiuo atveju skundžiamame įsakyme jo apskundimo tvarkos nenurodymas nelaikytinas tokia svarbia priežastimi, kuri būtų šiuo atveju pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs terminą dėl objektyvių priežasčių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjo pateikto skundo priimtinumo klausimą, pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir, neatnaujinęs termino skundui pateikti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šių priežasčių S. B. atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas