A-602-292-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-292/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-4; 47-50) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir atsakovas; NTA) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ ir 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 4R-1028-(4.34); 2) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos 20 477,87 Lt sumažintos pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, 3 213,91 Lt dydžio pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

Pareiškėja paaiškino, kad NTA nepagrįstai pensiją jai apskaičiavo už 15 metų teisėjo darbo stažą, nes iki išėjimo į pensiją pareiškėjos darbo stažas yra daugiau nei 16 metų, t. y. nebuvo įskaityti vieneri teisėjo darbo stažo metai. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnį ir maksimalų valstybinės pensijos dydį bei kitų pensijų, paskirtų tam pačiam asmeniui, dydį sumažino iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nors pakeitus Valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) nebuvo pakeistas, tačiau mokama teisėjų valstybinė pensija buvo atitinkamai sumažinta.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas yra specialus įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu, todėl teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Todėl, pareiškėjos nuomone, susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisėjų socialinės garantijos, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, todėl nuo 2010 m. lapkričio 16 d. Konstitucijai prieštaraujanti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neturėjo būti taikoma ir pensija turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos darbo stažas pensijai gauti yra daugiau kaip 16 metų.

Kadangi nepagrįstai buvo sumažintas paskirtos pensijos mokėjimas, pareiškėja teigė, jog atsakovas privalo sumokėti 20 477,87 Lt sumažintos pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 25–29; 55–59) paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas) apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas buvo taikomas ribojimas, nustatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, nustatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5. Taip pat pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija apskaičiuota iš paskutiniųjų 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir paskirta 35 procentų šio dydžio, kaip turinčiai 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, tačiau neįgijusiai 20 metų teisėjo darbo stažo. Teisėjų valstybinės pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustato įstatymas. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog nuo 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, jis negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios prašo pareiškėja. Be to, Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime taip pat nenurodė, kaip turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis. Taigi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka teisėjai susidarė ir nebuvo išmokėta todėl, kad Lietuvos valstybė (Seimas) neužpildė po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo atsiradusios teisės spragos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti paskirtą pensiją pagal 16 metų jos teisėjo darbo stažą teisėjo valstybinei pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti jai 37 procentų, skaičiuojamo nuo jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio teisėjo valstybinę pensiją, laikė nepagrįstu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 74–83) pareiškėjos I. S. skundą tenkino iš dalies: panaikino NTA direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą (raštą) Nr. 4R-1028-(4.34); pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė 20 477,87 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; įpareigojo atsakovą Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio pensiją 3 213,91 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; administracinės bylos dalį dėl NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) panaikinimo nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas nurodė, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymą maksimalus asmens valstybinės pensijos, inter alia teisėjų valstybinės pensijos, dydis bei maksimali šios pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti 1,5 dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teisėjų valstybinės pensijos dalis, t. y. 20 477,87 Lt, buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, nes pastaroji institucija teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas pareiškėjai buvo sąlygotas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo klausimus, o vėliau, po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, teismas pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d. nepriemoką – 20 477,87 Lt.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, kaip pripažino Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, teisėjų socialinio (materialinio) pobūdžio garantijos, inter alia socialinės garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę. Teismas padarė išvadą, jog vienerių metų teisėjo darbo stažas lemia 2 procentų teisėjų valstybinės pensijos dydį (45-35;10/5), taigi pareiškėjai skirtina ne 35 proc., o 37 proc. dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, teisėjams riboti bendrą pensijų sumą nebegalima. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad NTA direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 4R-1028-(4.34) yra nepagrįstas, todėl tenkino pareiškėjos reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą pensiją pagal 16 metų jos teisėjo darbo stažą pensijai gauti.

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti šio sprendimo vykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde (b. l. 91-95) nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nepasisakė, kaip turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis, t. y. nenurodė, kokiu būdu turi būti skaičiuojamas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti bei kokio dydžio pensija priklausytų už kiekvienus metus. Taigi pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Teismas, patenkindamas pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį.

Pareiškėja I. S. atsiliepime prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 99-101).

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės teismų administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstydamas taip: „Įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. spalio 1 d. mokėti pareiškėjai I. S. 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjos I. S. naudai 20 477,87 Lt (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 87 centus) dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.“; sprendimo dalį, kuria teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos dalis priteista iš Lietuvos valstybės, panaikino ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas vadovavosi Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, kuris Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu laikytinas lex specialis, 6 straipsniu, bei taikė principą lex specialis derogat legi generali. Teismas taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas, kaip ir kitos antikonstitucinėmis pripažintos nuostatos, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. negali būti taikomas.

Teismas nustatė, kad Nacionalinė teismų administracija, nepaisydama Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo teisinių pasekmių bei specialiosios teisės normos prioriteto prieš bendrąją principo, nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. spalio 1 d., apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai teisėjų valstybinę pensiją, taikė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, numačiusią, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Teismas akcentavo, jog šalys neginčija, kad dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjai susidarė 20 477,87 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka. Atsižvelgusi į tai, kad pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68, nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad 20 477,87 Lt neišmokėta pensijos dalis turi būti priteista iš teisėjų valstybines pensijas skirti ir mokėti įgalioto viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės teismų administracijos, todėl nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ši suma priteista iš nepatraukto į bylą atsakovu subjekto – Lietuvos valstybės.

Teismas akcentavo, jog 2010 m. birželio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia pabrėžė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybę, kad Seimas neužpildė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos teisės taikymo atžvilgiu susidariusio teisinio vakuumo, turėjo įvykdyti teisingumą individualioje byloje ad hoc pašalindamas egzistuojančią teisės spragą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos pasirinktas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo būdas įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus pripažintas tinkamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-339/2013). Teisėjų kolegija nurodė, kad neturi svarių argumentų daryti išvadą, jog ginant pareiškėjos pažeistas teises prašomu būdu būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti I. S. įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus perskaičiuotą, t. y. 3 213,91 Lt dydžio, teisėjų valstybinę pensiją. Taip pat buvo pastebėta, jog toks nurodymas neapriboja Nacionalinės teismų administracijos galimybių ateityje nustatyti teisėjų valstybinės pensijos dydį vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012) dėl įstatymų leidėjo neveikimo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (skolą) per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo, o apeliacinės instancijos teismas pats negali visiškai pašalinti pareiškėjos teisių pažeidimo, sprendė, jog tai sudaro pagrindą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo dalį naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o dalį pakeisti, įpareigojimą mokėti pareiškėjai 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją atsakovui nustatant nuo 2012 m. spalio 1 d.

V. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-566/2013 (b. l. 126-129), remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, taip pat prašė sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties vykdymą iki kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Prašyme nurodė, kad teismas neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, o Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad ši nuostata ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas, nurodydamas pareiškėjai mokėti 3 213,91 Lt dydžio pensiją ir priteisdamas jai 20 477,87 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, nepagrįstai nepritaikė Laikinojo įstatymo 1 priede nustatyto koeficiento ir taip nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo konstitucinės doktrinos. Vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 9FB-l-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, pareiškėjai kas mėnesį išmokėtina teisėjų valstybinės pensijos suma sudaro 2 571,13 Lt, t. y. paskirtos pensijos dydis 3 213,91 Lt mažinamas taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę. Taigi pareiškėjai turėtų būti mokama 2 571,13 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija ir išmokėta 12 671,38 Lt dydžio teisėjo valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas manė, kad sprendžiant kilusį ginčą buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant ir dėl to buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigotas mokėti neteisingo dydžio teisėjų valstybinę pensiją ir pareiškėjai priteista neteisingo dydžio teisėjo valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patenkino atsakovo Nacionalinės teismų administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą administracinės bylos Nr. A502-566/2013 dalyje, kuria Nacionalinė teismų administracija nuo 2012 m. spalio 1 d. įpareigota mokėti pareiškėjai I. S. 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją bei iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjos I. S. naudai priteistas 20 477,87 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumas, susidaręs dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d., ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai. Taip pat šia nutartimi buvo sustabdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties dalies, dėl kurios nutarta atnaujinti procesą, vykdymas iki tol, kol bus iš naujo išnagrinėta ši administracinės bylos dalis ir įsiteisės sprendimas.

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad šioje byloje yra įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis, kuria: 1) NTA nuo 2012 m. spalio 1 d. įpareigota mokėti pareiškėjai 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją; 2) iš atsakovo NTA pareiškėjai priteistas 20 477,87 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumas, susidaręs dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; 3) panaikintas NTA direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas (raštas) Nr. 4R-1028-(4.34); 4) nutraukta administracinės bylos dalis dėl NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) panaikinimo. Nurodė, kad sprendimas administracinės bylos dalyje, kuri pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo – dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl įstatymų leidėjo neveikimo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (skolą) per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, – dar nėra priimtas bei įsiteisėjęs. Atsakovas siekė, jog būtų atnaujintas procesas administracinės bylos dalyje, kuria išspręsti pareiškėjos reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo mokėti pareiškėjai 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją bei 20 477,87 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumo, susidariusio dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d., priteisimo. Teisėjų kolegija nurodė, jog teismo sprendimas dėl šių skundo reikalavimų yra įsiteisėjęs, todėl galimas atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo šioje bylos dalyje nagrinėjimas.

Įvertinusi byloje pateiktą Nacionalinės teismų administracijos pažymą apie pareiškėjos teisėjų valstybinės pensijos dydį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., teisėjų kolegija padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai teigia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjai priteistos sumos buvo apskaičiuotos netaikant Laikinojo įstatymo nuostatų. Nurodė, jog, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą (Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p.). Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškas bylas (dėl nepagrįsto teisėjų valstybinių pensijų sumažinimo), yra išaiškinęs, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas nepaneigė galimybės teisėjų, kaip ir kitų asmenų atžvilgiu, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013, 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-417/2013, 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-576/2013). Atsižvelgę į tokį išaiškinimą, teismai nurodytose administracinėse bylose pareiškėjams priteistinas sumas apskaičiavo vadovaudamiesi Laikinojo įstatymo nuostatomis. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad ir administracinėse bylose Nr. A502-574/2013 bei A756-1092/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistas tas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų dalis, kuriose pareiškėjams priteista susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka bei mokėtina teisėjų valstybinė pensija buvo apskaičiuoti pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas.

Konstatavusi, jog atsakovas pagrindė, kad šioje administracinėje byloje galėjo būti padarytas materialinių teisės normų – Laikinojo įstatymo nuostatų – pažeidimas jų netaikant, ir toks pažeidimas gali būti laikomas esminiu, t. y. galėjusiu turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu toje administracinės bylos dalyje, kuria: NTA nuo 2012 m. spalio 1 d. įpareigota mokėti pareiškėjai I. S. 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją; iš atsakovo NTA pareiškėjai priteistas 20 477,87 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumas, susidaręs dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Nuspręsta bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai (ABTĮ 160 str. 2 d.). Taip pat remdamasi ABTĮ 159 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į administracinės bylos, kurioje yra atnaujinamas procesas, specifiką (ginčas yra kilęs dėl teisės aktų, reglamentuojančių teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimą, netinkamo taikymo), teisėjų kolegija sustabdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties dalies, dėl kurios nutarta atnaujinti procesą, vykdymą iki tol, kol bus iš naujo išnagrinėta ši administracinės bylos dalis ir įsiteisės sprendimas.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį, tai iš esmės reiškia, kad bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija turėtų atlikti visapusišką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas, būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010 (Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010) ir joje nurodytą teismų praktiką, 2012 m. liepos 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 (Administracinė jurisprudencija Nr. 24, 2012).

Remdamasi paminėtomis procesinėmis taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P756-143/2013 pateiktus proceso atnaujinimo pagrindus bei apibrėžtą bylos dalies, kurioje atnaujintas procesas, apimtį, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje spręstinas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, įpareigojant mokėti pareiškėjai nustatyto dydžio teisėjų valstybinę pensiją ir priteisiant jai neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, klausimas. Tai yra byla nagrinėtina iš naujo tik toje dalyje, kuria Nacionalinė teismų administracija nuo 2012 m. spalio 1 d. įpareigota mokėti pareiškėjai 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją ir iš Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjai priteistas 20 477,87 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumas, susidaręs dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama inter alia priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos 20 477,87 Lt sumažintos pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d. bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, t. y. 3 213,91 Lt dydžio pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Taigi pareiškėja šioje byloje kėlė klausimą dėl, jos manymu, nepagrįsto Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies taikymo, apskaičiuojant jos pensiją. Byloje buvo nustatyta, kad Nacionalinė teismų administracija nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. spalio 1 d., apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai teisėjų valstybinę pensiją, taikė minėtas nuostatas, o taip pat vadovavosi Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis.

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad pareiškėjai turėjo būti paskirta 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija ir, remdamiesi šiuo teisėjų valstybinės pensijos dydžiu, apskaičiavo pareiškėjai priteistiną pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Iš byloje esančios Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. gegužės 8 d. pažymos Nr. 3R-726 apie I. S. 2011 m. gruodžio 9 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 149-150) matyti, kad tokia suma yra nurodyta 8-oje grafoje „Turėtų būti paskirta TVP, taikant LR Konstitucinio Teismo 2010.06.29 nutarimo nuostatas (už 16 metus teisėjo darbo stažą)“. Tuo tarpu 9-oje grafoje „Turėtų būti priskaičiuota TVP, netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedą)“ nurodyta mažesnė – 2 571,13 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Remiantis šioje pažymoje esančiais paaiškinimais, darytina išvada, jog 9-oje grafoje nurodyta suma yra gauta apskaičiuotos pensijos dydį (nurodytą 8-oje grafoje) perskaičiavus (sumažinus) taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjai turėjo būti paskirta ir mokama teisėjų valstybinė pensija, netaikant nei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, nei Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyto pensijos dydžio ribojimo, taip pat netaikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, nukreipiančios į šio įstatymo 1 priede nurodytą koeficientą.

Kaip minėta, atsakovas nekvestionavo kitų kilusio ginčo aspektų, inter alia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių, jog atsakovas Nacionalinė teismų administracija, apskaičiuodamas pareiškėjos teisėjų valstybinę pensiją, nepagrįstai taikė Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintą prieštaravusiu Konstitucijai teisinį reguliavimą, įtvirtintą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) ir Valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778), numačiusį, be kita ko, teisėjų valstybinių pensijų (inter alia sumos su kitomis valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis) ribojimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio atitinkamai 1,5 ir 1,3 dydžiu, taip pat įtvirtintą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) 6 straipsnio 2 dalyje, numačiusį nuostatas dėl teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimą, priklausomai nuo teisėjo darbo stažo. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju šiais aspektais nepasisakys.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 5 p.). Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą; pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas. Tačiau pastebėtina, jog tam tikras teisinis reguliavimas, įsiterpiantis į teisinius santykius dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio apskaičiavimo, buvo (ir yra) nustatytas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537). Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog jis taikomas inter alia asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato:

„Paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.“

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, pasisakydamas dėl iškeltų abejonių Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitiktimi Konstitucijai, pažymėjo, jog kai iš esmės pakinta valstybės ekonominė ir finansinė būklė, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl objektyvių priežasčių gali pritrūkti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti.

Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai, pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų, pensijų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų.

Vadinasi, kaip akcentavo Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, gali būti mažinami ir teisėjų atlyginimai, teisėjų valstybinės pensijos. Jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebūtų galima mažinti tik teismų finansavimo, mažinti tik teisėjų atlyginimų, teisėjų valstybinių pensijų, tai reikštų, kad teismai yra nepagrįstai išskiriami iš kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, o teisėjai – iš kitų asmenų, dalyvaujančių vykdant atitinkamų valstybės valdžios institucijų įgaliojimus.

Tokios teismų (teisėjų) išskirtinės padėties įtvirtinimas neatitiktų atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės bei teisingumo imperatyvų reikalavimų. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, Konstitucinis Teismas pripažino, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybinės principui.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, jog vertinant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, būtina pažymėti, jog Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Todėl Konstitucinis Teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu ir, atitinkamai, pripažino, jog minėta nuostata neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas, nepripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai. Todėl atsižvelgiant į minėtuose Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėjos teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas, t. y. taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, buvo teisėtas ir šiuo pagrindu pareiškėjai teisėjų valstybinė pensijos atitinkama dalis buvo neišmokėta pagrįstai.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 taip pat yra nurodžiusi, kad pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjui pensijos dalis buvo neišmokėta pagrįstai.

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. kovo 14 d. nutartimi priteisdamas pareiškėjai teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant pareiškėjai pagal galiojančius ir Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus priklausančią teisėjų valstybinę pensiją, turėjo būti taikyta Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata ir nurodyta pensija turėjo būti perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal 1 priede nurodytą formulę. Todėl darytina išvada, jog teisėjų valstybinės pensijos dydis, kurį mokėti pareiškėjai buvo įpareigota Nacionalinė teismų administracija, bei priteistos nepriemokos dydis buvo didesni, nei priklausė mokėti pagal aktualų teisinį reguliavimą. Remiantis minėta Nacionalinės teismų administracijos pažyma apie I. S. 2011 m. gruodžio 9 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinę pensiją, pareiškėjai nuo 2011 m. gruodžio 9 d. turėjo būti mokama 2 571,13 Lt dydžio per mėnesį teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuota pritaikius koeficientą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pažymėtina, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė pareiškėjai teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d., tačiau jis taip pat įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. spalio 1 d. mokėti nustatyto dydžio pensiją. Taigi darytina išvada, jog teismas apgynė pareiškėjos teises, pažeistas dėl Konstitucijai prieštaraujančių normų taikymo, už ilgesnį laikotarpį nei iki 2012 m. spalio 1 d. Pareiškėjos skundo turinys bei paaiškinimai nagrinėjant bylą teisme neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos teisės į teisėjų valstybinę pensiją, siekdama, jog nuo šios pensijos paskyrimo momento teisėjų valstybinė pensija jai būtų mokama pagal galiojančius, Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus. Todėl nagrinėjamoje situacijoje pripažintina, jog siekiant pašalinti pareiškėjos teisių į teisėjų valstybinę pensiją pažeidimą, pareiškėjai priteistina teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka už visą laikotarpį, kai apskaičiuojant jos teisėjų valstybinę pensiją buvo taikomi Konstitucijai prieštaraujantys pensijų ribojimo dydžiai. Remiantis minėta Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. gegužės 8 d. pažyma Nr. 3R-726, apskaičiuojant ir mokant pareiškėjai teisėjų valstybinę pensiją, ribojimai, įtvirtinti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (Statistikos departamento paskelbto šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžiu) bei Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (Statistikos departamento paskelbto šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžiu), buvo taikyti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Todėl darytina išvada, jog yra pagrįsta pareiškėjai priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. 16 380,97 Lt.

Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją įvertinant visą jos teisėjo darbo stažą bei netaikant Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo dėl šios pensijos dydžio ribojimo, pažymėtina, jog Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ buvo nurodyta nuo 2013 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo, įskaityti kiekvienus teisėjo darbo stažo metus ir išmokant teisėjų valstybines pensijas taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dydį (b. l. 153).

Taigi darytina išvada, jog nuo 2013 m. sausio 1 d., apskaičiuojant pareiškėjos teisėjų valstybinę pensiją, atsakovas netaiko Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taip pat Teisėjų valstybinių pensijų 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, dėl kurio nepagrįsto taikymo apskaičiuojant teisėjų valstybinę pensiją pareiškėja kėlė ginčą. Todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nuo 2013 m. sausio 1 d., taigi dar prieš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties priėmimą, mokama pagal galiojančius teisės aktus, inter alia netaikant Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų nuostatų jai priklausanti teisėjų valstybinė pensija, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti pareiškėjai 2 571,13 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją.

Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta, jog priteisiant pareiškėjai visą pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl Konstitucijai prieštaravusių įstatymuose įtvirtintų normų taikymo, pareiškėjos pažeistos teisės bus visiškai apgintos. Taip pat pastebėtina, jog klausimas dėl įpareigojimo mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją analogiškai spręstas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-671/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-716/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-202/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką priteisė iš Nacionalinės teismų administracijos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 konstatavo, kad išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą, taip pat teismo aptarti pensijos nepriemoką nulėmę įstatymų leidėjo veiksmai suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje vertino, kad teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi ne tik iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo, bet ir po to, priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 16 380,97 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka yra priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nors šioje byloje atsakovu dalyvavo Nacionalinė teismų administracija, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 1.10 punkto nuostatomis, Nacionalinė teismų administracija yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl teisėjų valstybinių pensijų. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tokia situacija leidžia konstatuoti, kad byloje atsakovu dalyvavo ta valstybės institucija, kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese. Be to, šios institucijos ir atsakovo (valstybės) interesai šiuo atveju negalėjo reikšmingai skirtis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje nepagrįstai netaikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatų, tai yra vertindamas pareiškėjai priklausančios teisėjų valstybinės pensijos dydį, netaikė koeficiento, apskaičiuoto pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę, todėl priteisė pareiškėjai didesnę nei pagal taikytinus teisės aktus priklausančią teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos sumą. Taip pat nutartis keistina tuo aspektu, jog pensijos nepriemoka yra priteistina ne iš Nacionalinės teismų administracijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Nacionalinė teismų administracija nuo 2013 m. sausio 1 d. pareiškėjai moka visą jai pagal teisės aktus priklausančią teisėjų valstybinę pensiją, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti ir mokėti teisėjų valstybinę pensiją, atsižvelgiant į visą jos teisėjo darbo stažą, t. y. 16 metų, taip pat neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, atmestinas ir atitinkamai keistina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis.

Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos prašymą tenkinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-566/2013 toje dalyje, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P756-146/2013 atnaujintas procesas, pakeisti ir išdėstyti taip:

„Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigota perskaičiuoti pareiškėjai I. S. paskirtą teisėjo valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio pensiją 3 213 Lt 91 ct, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, panaikinti ir pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, pareiškėjos I. S. naudai 16 380,97 Lt (šešiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt litų devyniasdešimt septynis centus) dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas Ramūnas Gadliauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius