AS-1159-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1159-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03871-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą, kuriame prašoma įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją išnagrinėti skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (toliau – ir Komisija) išnagrinėti pareiškėjo A. E. ir Lietuvos Respublikos Seimo nario R. Kupčinsko 2013 m. lapkričio 28 d. pateiktą Komisijai skundą dėl Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus galimo Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimo bei atstatyti skundo senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo A. E. skundą atsisakė priimti, išaiškindamas, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 25 straipsnio 2 dalimi nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra Seimo struktūros sudėtinė dalis, o administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti Seimo, taip pat ir Seimo struktūrinio padalinio, veiklos.

III. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras A. E. atskiruoju skundu (b. l. 32-33) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį.

Nurodo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nenagrinėja Seimo ir atskirų Seimo narių skundų, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnį Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, o atskiri Seimo padaliniai nėra Seimas. Komisija negali likti be atsakomybės už etikos įstatymo veikimo ribų, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas negali būti tik tušti žodžiai. Komisija tyčia nenagrinėja skundo. Paaiškina, kad šiuo atveju pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6 ir 30 straipsniai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog pastarasis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kita vertus, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, tokio pobūdžio ginčai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 16 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo svarbą. Kita vertus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pažymėjo, jog teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Be to, asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies „Seimo struktūra“ penktajame skirsnyje „Bendrieji struktūros klausimai“ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seime sudaromos nuolatinės Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija ir kitos komisijos. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, komisijos yra Seimo struktūros dalis, jos sudaromos iš Seimo narių, ir jų veikla priskirtina bendrai Seimo veiklai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veikla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Taigi šiuo aspektu teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįsta ir teisėta.

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė