AS-502-1001-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-1001/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03470-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti neturtinę žalą – 50 000 Lt – padarytą Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) darbuotojų neteisėtais veiksmais, nesuteikiant pareiškėjui tinkamo gydymo bei neatsiunčiant jam ligos istorijos kopijos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti V. M. skundą. Išaiškino pareiškėjui, kad skundą dėl žalos atlyginimo jis pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nesutikdamas su jos sprendimu – bendros kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės sieja su LAVL darbuotojų neteisėtais veiksmais, nesuteikiant pareiškėjui tinkamo gydymo, o būtent, laiku ar iš viso neperduodant jam būtinų vaistų, t. y. pareiškėjas teigia, kad žala padaryta nesuteikiant pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros. Pažymėjo, jog nors kaip vieną iš aplinkybių pareiškėjas nurodo ir tai, kad LAVL neatsiuntė jam jo ligos istorijos kopijos, tačiau pareiškėjas neskundžia teismui LAVL raštų, kuriais LAVL atsisakė pateikti pareiškėjui gydymo stacionare istorijų kopijas.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymu, pagal kurį administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Nurodė, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Atkreipė dėmesį į tai, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsisakytina priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taip pat, teismas pareiškėjui išaiškino, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

II. Pareiškėjas V. M. padavė atskirąjį skundą (b. l. 15), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį ir patenkinti jo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, atsisakymas priimti jo skundą yra nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo.

ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip reikšminga nagrinėjamam atvejui rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-110/2013, kurioje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas iš esmės siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija pirmiau paminėtoje nutartyje konstatavo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamų Laisvės atėmimo vietos ligoninės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, jis teigia, jog jam laiku nebuvo suteiktos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos – nesuteikti vaistai akims, būtini vartoti antivirusiniai vaistai. Be to, jis neinformuotas apie tyrimų rezultatus, buvo atisakyta jam pateikti ligos istorijos kopiją, nesuteiktos higienos priemonės. Pareiškėjas apibendrindamas teigia, jog tokiais Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais, neveikimu, jo sveikatai daroma didelė ir nepataisoma žala.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas žalą kildina iš netinkamai suteiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Net ir pripažinus, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsisakydama pateikti ligos istorijos kopiją veikė kaip viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmų teisėtumo vertinimas patektų administracinių teismų kompetencijai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, skunde pareiškėjas labiau akcentuoja netinkamą gydymą, darytina išvada, jog byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir ši byla pagal rūšinį teismingumą pagrįstai priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 21 str. 1, 2 d.).

Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog tokio pobūdžio ginčui, kurį inicijuoja pareiškėjas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-914/14, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013).

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, pagrįsdamas jį išsamiais motyvais, nurodydamas tinkamus teisės aktus ir remdamasis teismų praktika, todėl pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, atmestinas. Jokių kitų konkrečių motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta pareiškėjas nenurodė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas