A-442-1520-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1520/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01699-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui T. B. dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) 2013 m. spalio 29 d. aktą Nr. (4.37) SR-3858; 2) įpareigoti Klaipėdos VGTPT iš naujo išnagrinėti 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą Nr. B5(IŠ)-5 dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo; 3) panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. V-202; 4) panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. V-241; 5) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT) 2013 m. rugsėjo 27 d. aktą Nr. SD13-(02.5); 6) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos ir Šiaulių VGTPT, priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamosiose bylose Nr. I-7-903/2013 ir Nr. I-74-903/2013 jam teikiama antrinė teisinė pagalba. 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydamas apmokėti minėtose baudžiamosiose bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad Klaipėdos VGTPT vilkino prašymo nagrinėjimą ir 2013 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (4.37)SR-3858 nepagrįstai atsisakė apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Be to, Klaipėdos VGTPT direktorius atliko administracinę procedūrą, neišsprendęs nušalinimo klausimo. Tarp pareiškėjo ir Klaipėdos tarnybos direktoriaus R. V. yra interesų konfliktas, todėl Klaipėdos tarnybos direktorius jau nuo 2008 m. nusišalina nuo visų klausimų, susijusių su pareiškėju, sprendimo. 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų buvo reikalaujama nušalinti R. V. bei teisės skyriaus vedėją V. M.. Pareiškėjo tvirtinimu, ginčijamu 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-202 Klaipėdos VGTPT direktorius nusišalino nuo pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymo nagrinėjimo, neteisėtai ir nepagrįstai nušalino visus Klaipėdos VGTPT darbuotojus ir persiuntė prašymą nagrinėti Šiaulių VGTPT. Nurodė, kad Šiaulių VGTPT direktorius taip pat netinkamai atliko savo pareigas ir prisidėjo prie klausimo sprendimo vilkinimo, nes dokumentai turėjo būti nedelsiant grąžinti Klaipėdos VGTPT. Šiaulių VGTPT 2013 m. rugsėjo 27 d. aktas Nr. SD1-(02.5) pareiškėjui pateiktas nebuvo, nors juo spręstas klausimas, susijęs su pareiškėjo teisėmis ir interesais. Pareiškėjo manymu, Klaipėdos VGTPT direktorius nepagrįstai ir nemotyvuotai 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-241 panaikino savo ankstesnį 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 202. Taip pat teigė, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. prašymo nagrinėjimo vilkinimas tiesiogiai susijęs su neturtinės žalos atsiradimu pareiškėjui, kadangi pastovi stresinė būsena, patirti pergyvenimai, nepatogumai įtakoja ir taip blogą sveikatos būklę. Manė, kad neturtinė žala daroma specialiai ir tyčia.

Atsakovas Klaipėdos VGTPT su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos VGTPT gautas J. S. prašymas „Dėl apmokėjimo bylinėjimosi išlaidų baudž. bylose Nr. I-7-903/2013 ir I-74-903/2013“, kuriuo pareiškėjas prašė apskaičiuoti ir išmokėti kelionės išlaidas pagal pridedamus dokumentus. Nuo prašymo nagrinėjimo J. S. prašė nušalinti Klaipėdos VGTPT direktorių R. V. ir teisės skyriaus vedėją V. M.. 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-202 KlaipėdosVGTPT direktorius nusišalino pats ir nušalino visus tarnybos valstybės tarnautojus nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo prašymą, ir šį pareiškėjo prašymą perdavė nagrinėti Šiaulių VGTPT, nes Klaipėdos tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus J.

S. atžvilgiu. 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. SD1-13 (02.5) Šiaulių VGTPT grąžino Klaipėdos VGTPT visus dokumentus, motyvuodama tuo, kad ji neturi įgaliojimų spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų išmokėjimo byloje, kurioje antrinė teisinė pagalba paskirta Klaipėdos VGTPT sprendimu. Klaipėdos tarnybos direktorius 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-241, atsižvelgęs į Teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 16 d. nuomonę dėl galimai nepagrįsto nušalinimo instituto taikymo Klaipėdos VGTPT, atšaukė savo paties 2013 m. rugpjūčio 28 d.

įsakymo Nr. V-202 galiojimą ir 2013 m. spalio 29 d. aktu Nr. (4.37)-SR-3858 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo nesant tam teisinio pagrindo. Teigė, jog sprendimą R. V. priėmė pats tik tuomet, kai Šiaulių VGTPT atsisakius nagrinėti persiųstą pareiškėjo prašymą ir grąžinus dokumentus atgal, neliko subjekto, galinčio priimti sprendimą. Pažymėjo, kad interesų konfliktą, dėl kurio Klaipėdos VGTPT direktorius anksčiau nuo 2008 m. nusišalindavo nuo pareiškėjo prašymų ir skundų nagrinėjimo, pagrindžiančias aplinkybes sudaro išimtinai tik J.

S. subjektyvūs ir jokio objektyvaus pagrindo neturintys neigiami pasisakymai apie R. V.. Pats direktorius niekada nemanė, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, neleidžiančios jam būti objektyviam priimant sprendimus, susijusius su J. S.. Atsakovo teigimu, skundžiamu 2013 m. spalio 29 d. aktu Nr. (4.37)-SR-3858 Klaipėdos VGTPT pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl kelionės išlaidų vykstant į Gargždus susipažinti su baudžiamųjų bylų medžiagomis atlyginimo, nes tokių išlaidų atlyginimo nenumato įstatymai ir nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurios leistų kelionės išlaidas pripažinti antrinės teisinės pagalbos išlaidomis ir jas kompensuoti, nes šių išlaidų būtinumas nėra nustatytas nei įstatymo, nei teismo.

Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nebuvo vilkinamas, jis užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, bei manė, kad nėra nei vienos iš deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Atsakovas Šiaulių VGTPT su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad esant priimtam Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 29 d. sprendimui Nr. (4.37)SR-3858, kuriuo išspręstas J. S. 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymas, ginčijamo Šiaulių VGTPT rašto panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių pasekmių. Manė, kad pareiškėjo elgesys, kai jis kreipiasi į teismą reikalaudamas, kad jo prašymą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo nagrinėtų Klaipėdos VGTPT, kartu skųsdamas Šiaulių VGTPT raštą, kuriuo pareiškėjo prašymas yra gražintas Klaipėdos tarnybai, vertintinas kaip reikalavimo kėlimas ir kreipimasis į teismą be rimto pagrindo ir tai pripažįstama piktnaudžiavimu teismine gynyba. Tvirtino, kad Šiaulių VGTPT 2013 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. SDA-13(02.5) „Dėl dokumentų persiuntimo“ kopijos nepersiuntimas pareiškėjui nėra pakankamas pagrindas naikinti šį raštą, o jokių kitų pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti šį raštą, pareiškėjas nenurodė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą tenkino iš dalies ir panaikino Šiaulių VGTPT 2013 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. SD1-13(02.5), Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. V-241 ir Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 29 d. raštą Nr. (4.37)SR-3858 bei įpareigojo Šiaulių VGTPT išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą „Dėl apmokėjimo bylinėjimosi išlaidų baudž. bylose Nr. I-7-903/2013 ir Nr. I-74-903/2013“.

Teismas rėmėsi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais ir 11 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei nurodė, kad teisės aktai vienareikšmiškai įtvirtina nusišalinimo pareigą, todėl Klaipėdos VGTPT direktorius, siekdamas išvengti interesų konflikto, pagrįstai priėmė 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. V-202, kuriuo nuo pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymo nagrinėjimo nušalino visus Klaipėdos VGTPT dirbančius valstybės tarnautojus. Nustatė, kad dėl Klaipėdos VGTPT pareigūnų šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, J. S. yra kreipęsis į teismą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-213-795-2014), todėl atsakovo 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-202 laikytinas būtinu užtikrinti, kad dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų būtų priimtas nešališkas ir objektyvus sprendimas. Kadangi teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja, kuri valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėtų nagrinėti prašymą tuo atveju, kai pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalina nuo prašymo nagrinėjimo, atsakovas pagal analogiją vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.2 punktu, numatančiu, kad Klaipėdos VGTPT prašymą perduoda Šiaulių VGTPT, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas Klaipėdos VGTPT buvo gautas 2013 m. rugpjūčio 27 d., tuo tarpu įsakymas dėl nusišalinimo ir prašymo persiuntimo priimtas 2013 m. rugsėjo 10 d. bei pareiškėjo prašymas Šiaulių tarnybai išsiųstas 2013 m. rugsėjo 13 d., t. y. neviršijant Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu nustatyto 20 darbo dienų termino. Taigi tokie Klaipėdos VGTPT veiksmai, teismo vertinimu, nelaikytini vilkinimu. Nurodė, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-202 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus esminius administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Vertindamas Šiaulių VGTPT 2013 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. SD1-13(02.5) teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų kompetencija reglamentuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnyje, kuriame išvardintas funkcijas atlieka visos Lietuvos Respublikoje veikiančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Todėl tiek Klaipėdos VGTPT, tiek Šiaulių VGTPT atlieka tas pačias funkcijas ir turi analogišką kompetenciją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigimo ir viešųjų įstaigų Vilniaus viešosios advokatų kontoros bei Šiaulių viešosios advokatų kontoros pertvarkymo“ buvo įsteigtos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bei patvirtinti jų nuostatai. Remiantis minėtais nuostatais, kiekviena valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atlieka tapačias funkcijas, tačiau savo veiką vykdo skirtingose teritorijose. Teismas nesutiko su Šiaulių VGTPT argumentais, jog ji nekompetentinga nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi remiantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, abi viešojo administravimo institucijos turi analogišką kompetenciją. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Šiaulių VGTPT būtų teisės aktų nustatyta tvarka ginčijusi Klaipėdos VGTPT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. V-202, todėl galiojant minėtam administraciniam aktui, Šiaulių VGTPT nepagrįstai grąžino J. S. prašymą institucijai, kuri siekia išvengti interesų konflikto su pareiškėju. Teismas sprendė, kad ginčijamame 2013 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. SD1-13(02.5) Šiaulių VGTPT iš esmės vertindama Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-202 pagrįstumą, veikė viršydama savo kompetencijos ribas, nes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nėra viena kitai pavaldžios ir neturi įgaliojimų kvestionuoti viena kitos sprendimus, todėl nepagrįstai grąžino pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą Klaipėdos VGTP, dėl ko 2013 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. SD1-13(02.5) naikintinas.

Teismas nurodė, kad ankstesni administraciniai aktai paprastai keičiami ar naikinami tuo atveju, kai nustatoma, jog jie neteisėti arba tokie tapo pasikeitus esminėms aplinkybėms. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų institucijos pasikeitusios pozicijos motyvus, ginčijamame Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. V-241, kuriuo panaikintas ankstesnis Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-202 dėl nušalinimo, nenurodoma. Teismo vertinimu, iš ginčijamo 2013 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-241 turinio nėra aišku, kas lėmė pasikeitusią KlaipėdosVGTPT poziciją dėl tarp Klaipėdos VGTPT ir pareiškėjo esančio interesų konflikto vertinimo. Nors 2013 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. V-241 nurodoma, jog jis priimtas įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 22 d. ir 2013 m. spalio 16 d. raštus „Dėl nuomonės pateikimo“, tačiau nurodyti raštai yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti laikomi tinkamai pagrindžiančiais administracinį aktą. Todėl teismas sprendė, kad ginčijamas administracinis aktas negali būti laikomas tinkamai pagrįstu ir atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, dėl ko yra naikintinas. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos VGTPT negalėjo iš esmės nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymo dėl išlaidų atlyginimo ir priimti dėl jo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (4.37.)-SR-3858, nurodytas 2013 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (4.37.)-SR-3858 taip pat pripažintas neteisėtu.

Teismas nurodė, kad abstraktūs teiginiai, kuriais pakartotas Civiliniame kodekse pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Net ir konstatavus tam tikrų atsakovų administracinių aktų neteisėtumą, nėra pagrindo pripažinti, jog J. S. dėl jų priėmimo patyrė neturtinę žalą, nes pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų tiek pačią neturtinę žalą ir jos dydį, tiek priežastinį ryšį tarp neturtinės žalos ir atsakovo veiksmų. Todėl teismas sprendė, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nenustačius vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Šiaulių VGTPT prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą, rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

Nurodo, kad Klaipėdos VGTPT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-202 „Dėl nusišalinimo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame nurodyta tik aplinkybė, kad Teisės skyriaus vyriausieji specialistai bei Finansų ir ūkio skyriaus vedėja ir vyriausioji specialistė pateikė tarnybinius pranešimus, tačiau nėra motyvuota dėl Finansų ir ūkio skyriaus vedėjos K. P. 2013 m. liepos 29 d. Tarnybinio pranešimo dėl pareiškėjo J. S., kuriame prašymas nušalinti nuo pareiškėjo prašymo apmokėti kelionės išlaidas grindžiamas neva ji neturi kompetencijos priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo savarankiškai, neturi galimybės konsultuotis su teisininkais.

Taip pat nėra jokių motyvų, kodėl tokios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti galimą interesų konfliktą bei kodėl Klaipėdos VGTPT Finansų ir ūkio skyriaus vedėjo (vyriausiojo finansininko) pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų atitikimas nėra pakankamas vykdyti Pareigybės aprašymo 43 punkte nustatytą vienkartinio pobūdžio direktoriaus nurodymą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų kompensavimo. Įsakyme nėra nurodyta ir motyvuota dėl Finansų ir ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės A.

M. 2013 m. liepos 29 d. Tarnybinio pranešimo dėl pareiškėjo J. S., kuriame prašymas nušalinti nuo pareiškėjo prašymo apmokėti kelionės išlaidas grindžiamas neva ji neturi kompetencijos priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo savarankiškai, neturi galimybės konsultuotis su teisininkais. Taip pat nėra jokių motyvų, kodėl tokios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti galimą interesų konfliktą bei kodėl Klaipėdos VGTPT Finansų ir ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų atitikimas nėra pakankamas vykdyti Pareigybės aprašymo 7.9 punkte nustatytą vienkartinio pobūdžio direktoriaus nurodymą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų kompensavimo.

Įsakyme nėra nurodyta, dėl kokios faktinės aplinkybės Klaipėdos VGTPT direktorius nusišalina pats bei kodėl iškelta privataus kaltinimo byla l. e. Teisės skyriaus vedėjos pareigas V. M. yra pakankamas pagrindas nušalinti Teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą T. K. ir Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę M. V.. Pažymi, kad Klaipėdos VGTPT darbuotojų galimas interesų konfliktas su pareiškėju nėra teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotas. Atsakovo teigimu, Klaipėdos VGTPT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakyme nepagrįstai remiamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais ir 11 straipsnio 1 dalimi bei Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino minėto įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą bei nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų. Pažymi, kad sprendžiant išlaidų kompensavimo klausimą gali būti nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu VGTPT turės nutraukti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Tuo tarpu Šiaulių VGTPT neturi įgaliojimų panaikinti, keisti ar kitaip modifikuoti Klaipėdos VGTPT sprendimų, kuriais pareiškėjui yra suteikta antrinė teisinė pagalba.

Be to, Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia biudžetinei įstaigai užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą, konkrečiu atveju Šiaulių VGTPT draudžiama vykdyti Klaipėdos VGTPT prievoles, kylančias pagal jos galiojančius sprendimus suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

Atsakovas Klaipėdos VGTPT su apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl Klaipėdos VGTPT vadovo 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-202 nepagrįstumo, kurie sudaro iš esmės visą apeliacinį skundą, prieštarauja pačiam apeliacinio skundo dalykui, nes apeliantas prašo pareiškėjo skundą atmesti visa apimtimi. Be to, apelianto nurodyti Klaipėdos VGTPT vadovo 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-202 trūkumai yra formalūs ir nesudaro pagrindo pripažinti patį administracinį aktą neteisėtu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių VGTPT ne naikintų, keistų ar modifikuotų Klaipėdos VGTPT sprendimą, o perimtų tolimesnį antrinės teisinės pagalbos teikimo administravimą, priimtų su tuo susijusius naujus sprendimus. Vien tai, kad teisės aktai tiesiogiai expresis verbis nenumato Šiaulių VGTPT įgaliojimų nagrinėjamu atveju priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo, vienareikšmiškai nereiškia, kad Klaipėdos VGTPT turėjo ir galėjo pati nagrinėti tokį prašymą, o Šiaulių VGTPT jį nagrinėti įgaliojimų neturi. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. nutartyje byloje Nr. A-502-223/2008 spręsdamas analogišką klausimą dėl VGTPT veiksmų nusišalinant nuo prašymo nagrinėjimo bei persiunčiant jį nagrinėti kitai tarnybai, kai teisinės pagalbos buvo prašoma byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, teisėtumas, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas šios situacijos dar nereglamentavo, padarė išvadą, kad tokiu atveju galima taikyti įstatymo analogijos principą. Todėl šiuo atveju Klaipėdos VGTPT teisėtai ir pagrįstai nusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Šiaulių VGTPT, t. y. pasielgė analogiškai, kaip numatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje bei jo įgyvendinimą detalizuojančiame Tvarkos apraše.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (4.37) SR-3858, 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-202, 2013 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-241 ir Šiaulių VGTPT 2013 m. rugsėjo 27 d. akto Nr. SD13-(02.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-202 tarnybos direktorius R. V. nusišalino ir nušalino visus tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo J. S. 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo baudžiamosiose bylose Nr. 1-7-903/2013 ir Nr. 1-74-903/2013“ nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo bei įsakė šį pareiškėjo prašymą perduoti nagrinėti Šiaulių VGTPT.

Šiaulių VGTPT 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. SD1-13(02.5) grąžino pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą Klaipėdos VGTPT.

Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-241 panaikino Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymo „Dėl nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ Nr. V-202 galiojimą nuo 2013 m. spalio 28 d. ir 2013 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (4.37)SR-3858, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo baudžiamosiose bylose, šio prašymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Šiaulių VGTPT 2013 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. SD1-13(02.5), motyvuojant tuo, jog galiojant Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymui Nr. V-202 dėl nusišalinimo, Šiaulių VGTPT nepagrįstai grąžino J. S. prašymą Klaipėdos VGTPT. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. V-241, kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, bei Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (4.37)SR-3858.

Atsakovas Šiaulių VGTPT, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus dėl Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-202, kuriuo tarnybos direktorius nusišalino ir nušalino visus tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, bei priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013).

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydamas apmokėti išlaidas, patirtas baudžiamosiose bylose Nr. 1-7-903/2013 ir Nr. 1-74-903/2013. Taip pat prašė Klaipėdos VGTPT direktorių R. V. ir tarnybos Teisės skyriaus vedėją V. M. nusišalinti nuo šio pareiškėjo prašymo nagrinėjimo. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl Klaipėdos VGTPT pareigūnų šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, J. S. yra kreipęsis į teismą privataus kaltinimo tvarka (Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-213-795-2014). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į Klaipėdos VGTPT tarnautojų tarnybinius pranešimus (I t., b. l. 74-79), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog siekiant išvengti interesų konflikto nagrinėjant pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą bei užtikrinti objektyvų ir nešališką pareiškėjo prašymo išnagrinėjimą, Klaipėdos VGTPT direktorius pagrįstai nusišalino ir nušalino visus tarnybos tarnautojus nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo. Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-202 dėl tarnybos direktorius R. V. nusišalininimo ir kitų tarnybos valstybės tarnautojų nušalinimo nuo J. S. 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymo nagrinėjimo pagrįstai vadovautasi minėtomis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis bei Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Toks Klaipėdos VGTPT įsakymas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas tiek objektyvumo ir nešališkumo, tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, ir yra pagrįstas bei teisėtas. Klaipėdos VGTPT nelikus subjekto, galinčio priimti sprendimą dėl J. S. 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymo, tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybėje, pagrįstai šį pareiškėjo prašymą perdavė nagrinėti Šiaulių VGTPT.

Atsakovas Šiaulių VGTPT apeliaciniame skunde teigia, jog ginčijamame Klaipėdos VGTPT įsakyme nemotyvuota, kodėl konkretūs tarnybos tarnautojai negalėjo išspręsti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-202 yra nurodyti pagrindiniai motyvai ir argumentai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, todėl ginčijamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Kitų Klaipėdos VGTPT 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymo „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ Nr. V-202 neteisėtumo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl pagrindo naikinti šį administracinį aktą nėra.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti Šiaulių VGTPT apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė