A-525-1868-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1868/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04689-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mecom grupp“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mecom grupp“ su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. ATK2-149/13 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 10 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą.

Teigė, kad ekonominė sankcija pareiškėjui pritaikyta nepagrįstai, be to yra neproporcinga tariamam pažeidimui. AKĮ nuostatų pažeidimas pareiškėjui nustatytas dėl pareiškėjo bare esančio kokteilių meniu viename iš puslapių pateiktos informacijos apie kokteilį „Savižudybė“. Minėtame meniu puslapyje pavaizduota miesto panorama pilkame fone, lapo kairėje pusėje – jauna moteris apsirengusi baltais marškiniais ir juodu sijonu, kuri sėdi ant pastato stogo krašto ir žiūri į apačią. Dešinėje pusėje užrašyta „Savižudybė“, „Suicide“, nurodyta kokteilio sudėtis, kaina bei šalia pavaizduota raudonu skysčiu pripildyta balto stiklo taurė.

Pareiškėjas nesutiko su Departamento interpretacija, kad minėtas vaizdinys ir informacija vaizduoja alkoholį teigiamai bei sieja alkoholio vartojimą su asmeninių problemų sprendimu ar psichinės veiklos pagerėjimu. Paaiškino, kad aptariamo kokteilio pavadinimas „Savižudybė“ buvo sukurtas atsižvelgiant į užsienio šalių, kuriose jis yra pakankamai populiarus, praktiką ir būtent dėl savo sudėties savybių (kokteilį sudaro net 3 alkoholinių gėrimų ingridientai). Tai patvirtina faktas, kad ir kiti visuotinai žinomi ir daugumoje barų parduodamų ypač stiprių kokteilių pavadinimai siejasi su mirtimi – pvz.

„Kamikadzė“, „Paskenduolė“. Pareiškėjo nuomone, vidutinis vartotojas, išvydęs alkoholinį gėrimą pavadinimu „Savižudybė“, turėtų suprasti, kad šiuo pavadinimu pabrėžiamas kokteilio stiprumas. Atkreipė dėmesį, jog žodis „savižudybė“ reiškia savanorišką mirtį, gyvybės sau atėmimą, o ne asmeninių problemų sprendimą ir visuomenėje yra susiformavęs neigiamas požiūris šio veiksmo klausimu. Pabrėžė, jog ginčo meniu lape nėra nuorodų, sąsajų, kad jame vaizduojama moteris sprendžia asmenines problemas, nėra informacijos, teiginių, šūkių, kad alkoholinio gėrimo vartojimas padės išspręsti asmenines problemas.

Pareiškėjo manymu, vien tik pavadinimas „Savižudybė“, išvardyti kokteilio ingredientai ir (ar) puslapyje pavaizduotos moters atvaizdas taip pat neskatina nei alkoholinio kokteilio įsigijimo, nei vartojimo. Vartotojų pasirinkimą įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholinius gėrimus lemia ne konkretus pavadinimas ir (ar) kokteilio atvaizdavimo fonas, bet kokteilio sudėtis. Jei teismas pripažins, kad minėtas meniu puslapis yra AKĮ pažeidžianti reklama, tuomet, pareiškėjo manymu, paskirtos sankcijos dydis būtų neadekvatus padarytam pažeidimui.

Per 2013 m. pareiškėjas pardavė 19 vienetų šio kokteilio, o kokteilio nuotrauką galėjo pamatyti itin ribotas ratas žmonių, nes pareiškėjo baras yra lošimo namuose, į kuriuos gali patekti tik asmenys, sulaukę 21 metų. Taip pat pažymėjo, kad meniu pareiškėjas kūrė konsultuodamasis su trečiuoju asmeniu, t. y. siekė išvengti bet kokių įstatymų pažeidimų, po Departamento patikrinimo nedelsiant išėmė puslapius su minėto kokteilio nuotrauka ir sustabdė kokteilio prekybą, siekdamas išvengti bet kokių žalingų pasekmių, jei tokios pasekmės apskritai galėjo kilti, pateikė Departamentui visą reikiamą informaciją, o tyrimo metu nei vartotojų suklaidinimo, nei žalingų pasekmių atsiradimo faktas nenustatytas, taigi reklama stipriai paveikti vartotojų negalėjo.

Be to, pareiškėjo finansinė padėtis yra labai sunki.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35–40), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Departamento Nutarimą.

Nurodė, jog nepriklausomai nuo to, kuo remdamasis pareiškėjas sukūrė alkoholinio gėrimo pavadinimą „Savižudybė“, pareiškėjui taikytina Lietuvos Respublikos jurisdikcija ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. Aptariamos reklamos vaizdiniai sprendimai vertintini kaip bendros reklamos dalys, nukreiptos į tą patį tikslą – skatinti įsigyti ir vartoti reklamuojamą alkoholinį gėrimą. Pateikiami reklamos vaizdiniai, t. y. moteris, sėdinti ant pastato stogo krašto ir žiūrinti į apačią, rašytinė informacija „Savižudybė“, nebuvo dirbtinai paimti iš bendro reklamos konteksto, o buvo vertinami sistemiškai, taip kaip reklaminę žinutę pateikė pats pareiškėjas.

Nustačius, jog buvo pateikta reklama, pripažintina, kad visas reklamos turinys (vaizdai, užrašas ir kt.) yra skirtas reklamuojamo produkto populiarinimui. Alkoholinio gėrimo reklama, t. y. žodinė ir vaizdinė informacija buvo vertinama alkoholinio gėrimo reklamos kontekste, aiškinantis žodžių reikšmes ir jų visumą, siekiant nustatyti, kokią žinutę alkoholinio gėrimo reklamos davėjas nori paskleisti reklamos vartotojams. Šiuo atveju pateikta vaizdinė ir žodinė informacija sieja alkoholinio gėrimo vartojimą su asmeniniu problemų išsprendimu bei pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Departamento nuomone, pagal pateiktą reklamą, jos vaizdinius sprendimus, susidaro įspūdis, kad asmuo, vartojantis konkretų alkoholinį gėrimą, patenkins savo psichologinius ir / ar kitus poreikius, tokiu būdu išspręs savo asmeninies problemas. Kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholinių gėrimų vartojimas išsprendžia asmenines problemas, kaip teisingos, tokios reklamos pateikimas vertintinas ir kaip klaidinantis ir neteisingas. AKĮ 29 straipsnyje vartojamas žodis „siejanti“ reiškia, kad nebūtinai šios savybės turi būti nurodytos tiesiogiai.

AKĮ 29 straipsnyje aptarti alkoholio reklamos draudimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams, jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą, kuri „sietina“ su kai kuria veikla ar savybėmis, nurodytomis AKĮ 29 straipsnyje, o šiame straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai. Esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti tokios reklamos leistinumu, turi būti taikoma atitinkamo draudimo pažeidimo prezumpcija, t. y. visi nurodyto pobūdžio dviprasmiškumai, jeigu jie nėra paneigti reklamos skleidėjo pateiktais įrodymais, turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai.

Dėl sankcijos proporcingumo pažymėjo, kad skirta bauda yra minimali, be to, buvo individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas padarė sudėtinį AKĮ pažeidimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu (b. l. 104-108) tenkino pareiškėjo UAB „Mecom grupp“ skundą. Panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. ATK2-149/13.

Teismas nustatė, kad Departamentas, atlikdamas patikrinimą pareiškėjui priklausančiame bare adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančiame vienoje salėje su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ priklausančiais lošimų namais, ant baro prekystalio ir baro klientų aptarnavimo staliukų rado meniu stovelius, kuriuose viename iš lapų pateikta alkoholinio kokteilio „Savižudybė“ reklama: vienoje lapo pusėje, apie 14,5 x 20,6 cm plotyje, pilkame fone miesto panorama, lapo kairėje pusėje jauna moteris, apsirengusi baltais marškinėliais ir juodu sijonu, sėdi ant pastato stogo krašto ir žiūri į apačią, dešinėje pusėje padidintu šriftu užrašyta „Savižudybė“, žemiau – „Suicide“, „Degtinė Lietuviška auksinė, spanguolių sirupas, džinas Lordson, Malibu, Keglevich melon, obuolių sultys, natūralios žaliųjų citrinų sultys, Schweppes bitter lemon / Lithuanian gold vodka, cranberry juice, Lordson gin, Malibu, Keglevich melon, apple juice, fresh lime juice, Schvveppes biter lemon“, kokteilio kaina – 18 Lt, šalia pavaizduota raudonu skysčiu pripildyta balto stiklo taurė, lapo apačioje mėlyname fone užrašyta „Lounge / Puiki vieta susitikti“ ir figūrinis ženklas „Lithuanian vodka“. Departamentas, įvertinęs meniu pateiktą informaciją apie kokteilį „Savižudybė“, skundžiamame Nutarime konstatavo, kad alkoholinio kokteilio pavadinimo „Savižudybė“ („Suicide“) ir pasirengusios šokti nuo pastato stogo moters atvaizdo panaudojimas, reklamuojant alkoholinį gėrimą, sieja alkoholio vartojimą su asmeninių problemų sprendimu, pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, kas pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus, todėl, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Bendrovė AKĮ pažeidimus padaro pirmą kartą, pažeidimų tyrimui nekliudė), pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas padarė sudėtinį AKĮ pažeidimą, paskyrė minimalią 10 000 Lt baudą.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo nubaustas už alkoholio reklamos pažeidimus, teismas pirmiausia vertino, ar pareiškėjo gėrimų meniu pateikta informacija laikytina alkoholio reklama.

Atsižvelgęs į AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą alkoholio reklamos apibrėžties formuluotę „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis“, teismas darė išvadą, kad alkoholio reklamos pateikimo būdai AKĮ taikymo požiūriu nėra išskirtini, todėl nagrinėjamu atveju vaizdinės informacijos apie alkoholinį kokteilį pateikimas taip pat gali būti priskirtinas alkoholio reklamos skleidimui, jei atitiktų ir kitus toliau nurodomus reklamai keliamus reikalavimus.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, teismas pažymėjo, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes.

Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmasis iš nurodytų kriterijų, teismas nurodė, kad kaip matyti iš pareiškėjo gėrimų meniu puslapio, kuriame nurodomas kokteilis „Savižudybė“, jame nurodomos minėto kokteilio sudedamosios dalys ir fone pavaizduota nuo stogo ketinanti nušokti moteris. Teismo vertinimu, ši vaizdinė informacija parodo tiesioginę žodžio „savižudybė“ reikšmę, tačiau neskatina vartotojų pirkti būtent šį alkoholinį kokteilį. Kaip matyti iš viso gėrimų meniu, prie kiekvieno iš jame nurodytų kokteilių, tarp jų ir nealkoholinių, pateikta vaizdinė medžiaga, kuria stengiamasi perteikti tiesioginę kokteilių pavadinimų reikšmę. Teismo nuomone, toks gėrimų meniu iliustravimas neturėtų būti vertinamas kaip reklama, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Tuo labiau, abejotina, ar vidutinis vartotojas, išvydęs koktelio „Savižudybė“ pavadinimą ir iliustraciją supras tai kaip tam tikrą problemų išsprendimo būdą. Teismo vertinimu, toks kokteilio pavadinimas yra nuoroda į kokteilio stiprumą bei jo sudedamųjų komponentų galimą poveikį sveikatai, o ne kaip paskata vėliau, pavartojus šio kokteilio, išspręsti savo problemas kitu būdu. Be to, priešingai, alkoholinio kokteilio pavadinimą – „Savižudybė“ – teismas vertino kaip minėto gėrimo antireklamą, kuri skatina įvertinti galimas šio gėrimo pasekmes jo pavartojus.

Teismas vertino, jog AKĮ nustatyti alkoholio produktų reklamos apribojimai nereiškia, kad apie alkoholio produktus negali būti skleidžiama jokia informacija, todėl gėrimų meniu iliustravimas nuotraukomis, perteikiančiomis tiesioginę gėrimo pavadinimo reikšmę, nelaikytinas reklama, taigi Departamentas nepagrįstai pareiškėjui nustatė alkoholio reklamos ribojimo pažeidimus.

III. Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 115-124), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pripažįstant Departamento 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. ATK2-149/13 teisėtumą ir pagrįstumą visa apimtimi ir paliekant jį galioti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pasisakydamas dėl AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos reklamos sąvokos vertinimo, pažymi, jog pareiškėjo meniu pateikta komercinė informacija atitinka AKĮ suformuluotą reklamos sąvoką. Ja daromas poveikis reklamos vartotojų pasirinkimams, siekiama, kad vartotojas rinktųsi konkretų produktą (alkoholinį kokteilį „Savižudybė“). Aptariamos reklamos turinys apeliuoja į vieną jautriausių visuomenės aspektų – psichologinių ir fizinių žmogaus kančių nutraukimą, tai sieja su alkoholio vartojimu, skatina vartotojus įsigyti tam tikrus produktus ir juos vartoti, o tai atitinka alkoholio reklamos apibrėžimą ir yra pripažintina draudžiama alkoholio reklama, nepaisant to, kad vartotojai paragavę tokio alkoholinio gėrimo ir nepasinaudos reklamoje nurodytu būdu – neįvykdys savižudybės. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A5-613/2004, A556-433/2009, A143-213/2011, A143-395/2010, A858-398/2014, A858-1191/2013, A261-1003/2009, A261-1160/2009, vadovaujantis ja teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja analogiško pobūdžio dėl valgiaraščiuose/meniu pateiktos informacijos vertinimo ir valgiaraščio/meniu kaip reklamos vertinimo teismų praktikai, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Departamento inkriminuotas pažeidimo turinys nėra alkoholinių gėrimų reklama, t. y. kad meniu, kuriame nurodyti konkretūs alkoholinių gėrimų pavadinimai ir (ar) prekės ženklai, nėra informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimo, todėl valgiaraštyje pateikta informacija negali būti pripažinta alkoholio reklama, vertintini kritiškai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio informacija skleidžiama valgiaraščiuose/meniu yra reklaminio pobūdžio ir patenka į alkoholio reklamos sąvoką pagal AKĮ 2 straipsnio 10 dalį, tad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas pateiktos komercinės informacijos alkoholinių gėrimų reklama, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą, įvertinęs AKĮ nuostatas, konstatavo, kas yra nelaikytina alkoholinių gėrimų reklama ir kad kiti atvejai, kada yra pateikti konkretūs alkoholinių gėrimų pavadinimai, prekės ženklai, ar bendro pobūdžio informacija apie alkoholinius gėrimus laikytina alkoholinių gėrimų reklama.

Šiuo atveju, reklamos priemonė yra meniu, kuriame rašytine, grafine, vaizdine forma pateikta draudžiama alkoholio reklama. Meniu pateikta informacija skatina įsigyti ir vartoti alkoholinį kokteilį ne tik bendrąja prasme, bet ir nurodant konkrečius alkoholinių gėrimų pavadinimus ir (ar) prekės ženklus („Lietuviška auksinė“ degtinė, „Lordson džinas, „Malibu“ alkoholinis gėrimas, „Keglevich melon“ alkoholinis gėrimas ir pan.).

2) Dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reikalavimų vertinimo nurodo, kad Departamentas pareiškėjo pateiktus reklamos vaizdinius vertino sistemiškai neatskiriant konkretaus žodžio „savižudybė“ reikšmės, nesiejant jo nuo pateiktos informacijos turinio. Todėl nustačius, kad meniu buvo pateikta konkretaus alkoholinio gėrimo „Savižudybė“ reklama, pripažinta, kad visas reklamos turinys (vaizdai, užrašai ir kt.) yra skirtas reklamuojamo produkto populiarinimui, tad kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ši informacija parodo tiesioginę žodžio „savižudybė“ reikšmę, tačiau neskatina vartotojų pirkti būtent šį alkoholinį kokteilį, kad stengiamasi tik perteikti tiesioginę kokteilių pavadinimų reikšmę ir toks gėrimų meniu iliustravimas neturėtų būti vertinamas kaip reklama, skatinant įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.

Pažymi, jog savižudybė – savo paties gyvybės nutraukimas. Ją iš esmės lemia psichologinis (dažniausiai) ar fizinis skausmas. Pirminis didelio psichologinio skausmo šaltinis yra nepatenkinti psichologiniai poreikiai. Pagal pateiktą reklamą jos žodinius ir vaizdinius sprendimus, susidaro įspūdis, kad asmuo, vartojantis konkretų alkoholinį gėrimą, gali patenkinti savo psichologinius ir/ ar kitus poreikius, taip išspręsdamas savo asmenines problemas (AKĮ 29 str. 1 d. 6 p.) (analogija į subjektyviai suprantamas savižudybės pasekmes, asmens ketinančio tai padaryti).

Kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholinių gėrimų vartojimas išsprendžia asmenines problemas kaip teisingos, tokios reklamos pateikimas vertintinas ir kaip klaidinantis ir neteisingas (AKĮ 29 str. 1 d. 11 p.). Alkoholinių gėrimų vartojimo siejimas su savižudybe, prilyginimas savižudybei, kuri paprastai traktuotina, kaip psichologinių kančių amžinas išsprendimas, gali būti patrauklus daliai visuomenės, kuri turi vienokių ar kitokių psichologinių problemų. Visuotinai žinoma, kad žmonių sergamumas psichologinėmis ligomis nuolat didėja, todėl toks socialiai neatsakingas alkoholinių gėrimų reklamos pateikimas, kurioje alkoholiniai gėrimai ir jų vartojimas tiesiogiai ar netiesiogiai siejamas su kančių nutraukimu (savižudybe) yra ne tik alkoholinių gėrimų vartojimo siejimas su asmeninių problemų sprendimu, bet ir neteisingos ir (ar) klaidinančios informacijos pateikimas apie alkoholinius gėrimus.

Taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad toks kokteilio pavadinimas yra nuoroda į alkoholinio gėrimo kokteilio stiprumą bei jo sudedamųjų komponentų galimą poveikį sveikatai, o ne kaip paskata vėliau, pavartojus šio kokteilio, išspręsti savo problemas kitu būdu. Pažymi, kad informacijos apie alkoholinio gėrimo stiprumą, jo sudedamųjų komponentų galimą poveikį sveikatai nei rašytine, nei vaizdine, nei grafine, ne kita forma nėra nurodyta, kad būtų galima daryti išvadą apie minėto alkoholinio gėrimo etilo alkoholio tūrinę koncentraciją aptariamame kokteilyje, juolab apie galimą poveikį sveikatai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nemotyvavo, nepateikė objektyvių duomenų, įrodymų ar pagrįstų argumentų, kodėl pateiktą reklamą galima būtų vertinti kaip leidžiamą alkoholinių gėrimų reklamą. Reklamoje pateiktas užrašas „Savižudybė“ ir pasirengusios šokti nuo pastato stogo moters atvaizdo panaudojimas bendrame reklamos kontekste yra klaidinantys ir neteisingi, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog asmuo, vartojantis konkretų alkoholinį gėrimą, patenkins savo psichologinius ir/ ar kt. poreikius, tokiu būdu išspręs savo asmenines problemas, kaip teisingos.

Klaidinga bei neteisinga teigti, jog alkoholinis gėrimas ir jo vartojimas gali prisidėti prie asmens vienaip ar kitaip sprendžiamų problemų. Tokia pateikta reklama ir ja sudaromas įspūdis yra klaidingas ir (ar) neteisingas. Tokia informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Vertina, jog ši rašytinė ir vaizdinė informacija, priskirtina asociatyvių teiginių ir vaizdų rūšiai, t. y., kai šių frazių ir vaizdų reikšmė yra aktualizuojama, asociacijų forma iškyla su ja siejamos teigiamų emocijų lydimos būsenos.

Savo argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A143-2651/2012, A261-2644/2012, A8-421/2002, A143-395/2010, A502-1091/2009, A143-2194/2012.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 134-136), kuriuo prašo Departamento apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

1) Didžiąją dalį meniu sudaro bare prekiaujamų kokteilių sąrašas – kokteiliai išvardinti atskiruose lapuose, iš kurių kiekviename yra nurodytas kokteilio pavadinimas, jo sudėtis, kaina, patalpinta kokteilio bei merginos nuotrauka iliustruojanti kokteilio pavadinimą. Meniu nei vienas koktelis nėra išskirtas iš kitų, kokteilio „Savižudybė“ neskatinama pirkti labiau nei kitų, nėra teiginių apie nei vieną iš koktelių ar jo poveikį, visų kokteliai pateikiami vienodai. Pažymi, jog pagal AKĮ 18 straipsnio 6 dalį, alkoholinių gėrimų pirkėjai turi teisę pardavimo vietoje gauti išsamią, teisingą, tikslingą ir aiškią informaciją apie perkamą prekę. Pareiškėjas meniu nurodydamas, kokie konkretūs alkoholiniai gėrimai sudaro kokteilį pateikia išsamią, teisingą ir tikslingą informaciją apie prekę – vartotojui renkantis prekę svarbu žinoti, kokie konkretūs komponentai ją sudaro – ar į kokteilį įeina degtinė kainuojanti 7 Lt („Lietuviška Auksinė“), ar 15 Lt („Beluga“). Dėl apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų, pažymi, jog nei vienoje jų nebuvo nagrinėjamos analogiškos situacijos – draudžiamoje alkoholio, tabako reklamoje vieni produktai buvo išskiriami iš kitų aiškiais teiginiais nurodant išskirtines tų produktų savybes, o šiuo atveju to nebuvo.

2) Savižudybė reiškia savanorišką mirtį, gyvybės sau atėmimą, o ne asmeninių problemų sprendimą. Žmogaus sprendimą atimti sau gyvybę gali lemti daugybė veiksnių, tame tarpe religiniai, politiniai įsitikinimai, socialinis statusas, konfliktai ir t. t. Departamentas pateikia savo asmeninę interpretaciją, kokie veiksniai gali paskatinti savižudybę, kuriuos atsakovas įžiūri aptariamoje nuotraukoje, tačiau ginčijamame meniu lape nėra jokios informacijos dėl kokių priežasčių mergina sėdi ant stogo krašto, nėra jokių teiginių, užuominų, kad pavartojus alkoholį jos psichinė būklė pagerės ar išsispręs asmeninės problemos ir kad apskirtai ji tokių problemų turi.

Pažymi, kad visuomenėje susiformavęs neigiamas požiūris savižudybės klausimu, taigi nesuprantama, kodėl Departamento požiūriu šioje nuotraukoje alkoholis vaizduojamas teigiamai. Aptariamas kokteilis pavadintas „Savižudybe“ dėl savo sudėties savybių (jį sudaro daugiau nei 3 alkoholinių gėrimų ingridientai), ne dėl jo siejimo su vartotojų asmeninių problemų sprendimu. Vidutinis vartotojas, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas, išvydęs alkoholinį gėrimą pavadinimu „Savižudybė“, turėtų suprasti, kad šiuo pavadinimu pabrėžiamas kokteilio stiprumas, o pagal meniu lape nurodytą kokteilio sudėtį – degtinė („Lietuviška auksinė“), džinas („Lordson“), romas („Malibu“) ir trauktinė („Keglevich“) – net konkrečiai nenurodant etilo alkoholio tūrinės koncentracijos, vidutiniam vartotojui turėtų būti žinoma, kad tai keturi stiprūs alkoholiniai gėrimai, ir kokteilis su keliais stipriais alkoholiniais gėrimais bus stiprus, gerti jį - save sąmoningai žaloti.

Kritiškai vertintini ir Departamento teiginiai, kad kokteilio pavadinimas ir jo sudėtinių ingredientų išvardinimas negali būti nuoroda į jo stiprumą, kadangi meniu lape nėra rašytinės, grafinės, ar kita forma nurodytos informacijos iš kurios būtų galima daryti išvadą apie minėto alkoholinio gėrimo etilo tūrinę koncentraciją, kai tuo tarpu Departamento nuomone, merginos nuo stogo krašto žiūrinčios žemyn atvaizdas, kokteilio pavadinimo „Savižudybė“ nurodymas ir jo sudėties išvardinimas yra aiški rašytinė, grafinė informacija nurodanti, kad asmuo turi asmeninių problemų ir konkretaus alkoholinio gėrimo vartojimas padės jas išspręsti.

Apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose taip pat nebuvo nagrinėjamos analogiškos situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2013 m. rugpjūčio 29 d. Departamento Nutarimo (b. l. 5-9), kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą nutarta skirti 10 000 Lt baudą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas Departamento Nutarimą panaikino. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes teismas netinkamai išsprendė klausimus dėl AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje įvardintos alkoholio reklamos sąvokos ir dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punkto aiškinimo ir taikymo.

Atsižvelgiant į tai, jog AKĮ 29 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikoje draudžia visų formų alkoholio reklamą, kuri sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.); pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.), atsakovui Nutarime konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė minėtus AKĮ 29 straipsnyje numatytus alkoholio reklamos ribojimus, atsakovo argumentai dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies punktų pažeidimų, antroji apeliacinio skundo argumentų dalis, reikšmingi ir vertintini, tik nustačius, kad aptariama pareiškėjo gėrimų meniu lape pateikta informacija laikytina alkoholio reklama lex specialis − AKĮ − prasme.

AKĮ 2 straipsnio 10 dalis alkoholio reklamos sąvoką apibrėžia kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją, susijusią su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

AKĮ 29 straipsnio 6 dalis numato, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

Nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina), taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė.

2004 m. sausio 26 d. nutarime Konstitucinis Teismas, remdamasis AKĮ 1 straipsnio 4 dalyje (1997 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytu apibrėžimu, konstatavo, kad ir pagal Įstatymą reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.

Aktualioje administracinių teismų jurisprudencijoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus (1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d.) ir susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A63-1586/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–717/2010), aiškinant Alkoholio kontrolės įstatyme pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį ir 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, laikomasi nuostatos, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes (pvz. 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012; 2011 m. liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-327/2013; 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia vertina, ar šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti abiejų alkoholio reklamos elementų buvimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (žr., pvz., 2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2–604/2004). Aiškindamas AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (žr., pavyzdžiui, 2010 m. kovo 9 d.nutartį administracinėje byloje Nr. A143–395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pavyzdžiui, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261–1160/2009). Nustatant, ar konkrečiu atveju ginčo teiginiai sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į šių teiginių pateikimo būdą ar formą, jų galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas, šis poveikis turėtų būti vertinamas neatsietai nuo šių teiginių turinio, pateikimo būdo ir formos, viso teksto, kuriame pateikiami atitinkami teiginiai, turinio, pobūdžio ir tikslų, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar teiginiai dominuoja bendrame tekste, ar jie sudaro teksto esmę, šių teiginių sąsają su bendru tekstu, taip pat reikia atsižvelgti į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Departamentas, atlikdamas patikrinimą pareiškėjui priklausančiame bare adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančiame vienoje salėje su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ priklausančiais lošimų namais, ant baro prekystalio ir baro klientų aptarnavimo staliukų rado meniu stovelius, kuriuose viename iš lapų pateikta alkoholinio kokteilio „Savižudybė“ reklama: vienoje lapo pusėje, apie 14,5 x 20,6 cm plotyje, pilkame fone miesto panorama, lapo kairėje pusėje jauna moteris, apsirengusi baltais marškinėliais ir juodu sijonu, sėdi ant pastato stogo krašto ir žiūri į apačią, dešinėje pusėje padidintu šriftu užrašyta „Savižudybė“, žemiau – „Suicide“, „Degtinė Lietuviška auksinė, spanguolių sirupas, džinas Lordson, Malibu, Keglevich melon, obuolių sultys, natūralios žaliųjų citrinų sultys, Schweppes bitter lemon / Lithuanian gold vodka, cranberry juice, Lordson gin, Malibu, Keglevich melon, apple juice, fresh lime juice, Schvveppes biter lemon“, kokteilio kaina – 18 Lt, šalia pavaizduota raudonu skysčiu pripildyta balto stiklo taurė, lapo apačioje mėlyname fone užrašyta „Lounge / Puiki vieta susitikti“ ir figūrinis ženklas „Lithuanian vodka“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktus išaiškinimus, įvertinusi aptariamą meniu lapą, jame pateiktos informacijos visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, remiantis kuriais prieita prie išvadų, kad aptariamame meniu lape pateikiama informacija neskatina vartotojų pirkti būtent aptariamą alkoholinį kokteilį, ji nelaikytina reklama.

Aptariamame meniu lape pateikta informacija – ant pastato stogo krašto sėdinčios moters vaizdas, kokteilio pavadinimas, jo sudedamųjų dalių, kainos ir vaizdo nurodymas, atsižvelgiant į visą meniu, kuriame kiekvienam kokteiliui skirta po lapą, kuriame, nurodžius kokteilio pavadinimą, jį stengiamasi perteikti nuotraukomis, nurodomos kokteilių sudedamosios dalys, kaina bei pateikiamas jo vaizdas, nesant jokių kitų teiginių apie patį kokteilį, jo skonines ar kitas savybes, galinčias išskirti šį kokteilį iš kitų, darančių jį patrauklesniu, pirmesniu pasirinkimu, negalima vertinti, jog konkrečiame ginčo meniu lape pateikiama informacija skatinanti įsigyti šį kokteilį. Aptarta vaizdine informacija iliustruojamas kokteilio pavadinimas. Teisėjų kolegija pritaria argumentui, kad vidutinis vartotojas, teismų praktikoje apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-90/2013) iš aptariamame meniu lape pateiktos kokteilio sudėties, t. y. įvertinęs, jog kokteilį sudaro keturi alkoholiniai gėrimai (degtinė, džinas ir dviejų rūšių likeriai), turėtų suprasti kokteilio stiprumą ir poveikį organizmui jo pavartojus. Turėdamas tokią informaciją, asmuo įvertins, ar tikrai nori įsigyti tokį stiprų alkoholinį kokteilį. Atsižvelgiant į kokteilio pavadinimą – Savižudybė, visuomenėje vyraujantį požiūrį į savižudybes, aptariama informacija meniu lape negali būti vertinama kaip formuojanti palankų alkoholinio gėrimo įvaizdį.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja analogiško pobūdžio dėl valgiaraščiuose/meniu pateiktos informacijos vertinimo ir valgiaraščiuose/meniu kaip reklamos vertinimo teismų praktikai, suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Pastarąjį argumentą apeliantas grindžia trimis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis – 2013 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1191/2013, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009 ir 2009 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009.

Teisėjų kolegija su pastaraisiais argumentais nesutinka, nes nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1191/2013, buvo analizuojama situacija, kai pareiškėjui Departamento nutarimu bauda buvo paskirta už AKĮ 29 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimą, byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su išorinės reklamos paskelbimu, taip pat jos vertinimu AKĮ požiūriu, ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės subjektas. Nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi kitokia situacija – Nutarime konstatuota, jog pareiškėjas padarė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą, ir šalys nesutaria ne dėl tinkamo atsakomybės už šį pažeidimą subjekto, o dėl informacijos, pateiktos meniu lape vertinimo, t. y. ar ji laikytina alkoholio reklama ir, jei laikytina, ar šia reklama pažeidžiami konkretūs alkoholio reklamos ribojimai. Atsakovo nurodytoje byloje minėti AKĮ pažeidimai nustatyti ne dėl informacijos meniu/valgiaraštyje, o dėl ant pareiškėjui priklausančio naktinio baro pastato sienų buvusių pakabintų šviesdėžių su išorine alkoholinių gėrimų reklama.

Dėl 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009 ir 2009 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, pažymėtina, jog nors šiose bylose buvo prieita prie apeliaciniame skunde cituojamų išvadų, kad „gėrimų meniu pateikti vaizdai bei užrašai apie platinamus gėrimus yra alkoholio reklama“; „gėrimų meniu užrašų apie alkoholinius gėrimus turinyje esanti informacija apie alkoholį atitiko Alkoholio kontrolės įstatyme suformuluotą reklamos sąvoką“, šios išvados prieitos konkrečių bylų kontekste, t. y. įvertinus tai, kad konkrečiais bylose nagrinėtais atvejais, meniu lapuose prie tam tikrų vaizdų buvo pateikiami taip pat ir atitinkami teiginiai, užrašai, skatinantys įsigyti konkrečius alkoholinius gėrimus, išskiriantys juos iš kitų. Nagrinėjamoje byloje, minėta, jokių teiginių, užrašų, be kokteilio pavadinimo, sudedamųjų dalių lietuvių ir anglų kalbomis, lapo apačioje esančių baro ir degtinės prekių ženklų (Lounge Puiki vieta susitikti ir Lithuanian vodka), nėra. Tad aptariamame lape pateiktos informacijos vertinimas viso meniu kontekste, atsižvelgiant į informacijos pateikimo būdą ir remiantis aukščiau pateiktais argumentais priėjus prie išvados, kad ši informacija neskatina vartotojų įsigyti konkretaus alkoholinio kokteilio, todėl nelaikytina reklama, negali būti vertinama kaip nukrypimas nuo atsakovo nurodytos administracinių teismų praktikos.

Nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog aptariama informacija pareiškėjo meniu lape neatitinka vieno iš alkoholio reklamos elementų, t. y. neatitinka Alkoholio kontrolės įstatyme apibrėžtos alkoholio reklamos sąvokos ir negali būti laikoma alkoholio reklama Alkoholio kontrolės įstatymo prasme. Dėl šios priežasties atsakovo Nutarimas dėl pareiškėjui taikytinos ekonominės sankcijos už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jei informacija aptariamame meniu lape, būtų pripažinta alkoholio reklama, ji, įvertinus aptariamo meniu lapo visumą, akivaizdžiai negalėtų būti vertinama, kaip siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Vis dėlto, esant nurodytoms aplinkybės, t. y. konstatavus, kad ginčo meniu lape esanti informacija nelaikytina reklama, šią išvadą, tinkamai aiškindamas ir taikydamas AKĮ 2 straipsnio 10 dalį, sprendime priėjo ir pirmosios instancijos teismas, nebetikslinga plačiau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų aiškinimo ir taikymo, šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Nutarimą pripažinus neteisėtu ir panaikinus dėl aukščiau išdėstytų argumentų, pasisakyti dėl Nutarimu paskirtos baudos dydžio taip pat netikslinga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas