A-624-1402-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1402/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02309-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psichologijos akademija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psichologijos akademija“ skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Psichologijos akademija“ (toliau – ir pareiškėjas; Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašė teismo: 1) panaikinti atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro (toliau

– ir Centras) 2013 m. birželio 3 d. rašte Nr. S-1071 „Dėl paraiškos dokumentų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti vertinimo“ išdėstytą sprendimą siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau

– ir Ministerija) neišduoti pareiškėjui leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą; 2) įpareigoti Centrą surašyti naują sprendimą, kuriuo būtų siūloma Ministerijai išduoti pareiškėjui leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą; 3) įpareigoti Ministeriją priimti administracinį sprendimą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo

36 straipsnio 3 dalį išduoti leidimą pareiškėjui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą (I t., b. l. 1–13; II t., b. l. 23–25). Paaiškino, kad Centro 2013 m. birželio 3 d. raštu Nr. S-1071 pareiškėjas buvo informuotas, jog Ministerijai siūloma neišduoti jam leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos. Pažymėjo, kad pirmąjį vertinimą Centras pateikė 2012 m. liepos 23 d., kuriame siūlė neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Bendrovė tokį Centro vertinimą apskundė Ministerijai, kurios sudaryta apeliacinė komisija tenkino apeliaciją. Pažymėjo, kad abiejų Centro atliktų vertinimų metu buvo keliamas klausimas dėl ekspertų

objektyvumo. Paskutinio vertinimo metu Centro ekspertų grupės vadovas R. K. dar iki išvadų surašymo ėmėsi veiksmų, kurie kėlė

įtarimų dėl ekspertų objektyvumo. Ta aplinkybė, jog R. K. pats pasitraukė iš ekspertų grupės veiklos, yra netiesioginis prisipažinimas, jog jis pažeidė savo kaip eksperto pareigas. Tvirtino, kad tokia situacija, kai priimant administracinį sprendimą dėl leidimo išdavimo dalyvauja kitų aukštųjų mokyklų, kurių programos tiesiogiai konkuruotų su pareiškėjo ateityje vykdytina programa, administracijos vadovai ir dėstytojai, yra nesuderinama su Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu sąžiningos aukštųjų mokyklų konkurencijos principu.

Tvirtino, kad Centras skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis paraiškos dokumentų vertinimo išvadomis, kurios iš esmės yra tik šiek tiek pakoreguota ekspertų pirmoji išvada. Tvirtino, kad buvo pateikiamos tik objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstos ekspertų grupės prielaidos. Pažymėjo, kad ekspertų išvados dalis, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas neužtikrina galimybės vykdyti aukštosios mokyklos funkcijas, yra niekuo nepagrįsta. Tvirtino, kad pareiškėjo turtas (jo valdytojai) yra aiškiai atskirti ir ekspertams buvo pateikti konkretūs dokumentai.

Pabrėžė, kad tiek Bendrovė, tiek jos steigėjas UAB Žmogaus studijų centras yra privatūs juridiniai asmenys. Akcentavo, jog aukštosios mokyklos steigėjai negali nukrypti nuo akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, antra vertus, aukštosios mokyklos autonomija privalo būti derinama su atskaitomybe steigėjams ir dalininkams. Pabrėžė, jog socialinių partnerių dalyvavimu yra užtikrinama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, atskaitomybė visuomenei užtikrinama teikiant viešajam registrui informaciją apie juridinio asmens dalyvius ir finansinės atskaitomybės dokumentus.

Todėl akivaizdu, jog ekspertų pastabos yra nepagrįstos, surašytos neatsižvelgiant į privačios aukštosios mokyklos juridinio asmens formos ypatumus. Be to pažymėjo, kad pareiškėjo statutas buvo vertinamas ir peržiūrimas iki įregistruojant jį Juridinių asmenų registre (Civilinio kodekso 2.64 str. 1 d. 4 p.) ir tik notarui patvirtinus, jog juridinio asmens steigimo dokumentai neprieštarauja įstatymams, buvo galima registruoti tokius steigimo dokumentus. Centras taip pat nepagrįstai nurodė, kad daugumai numatomų dėstytojų akademija yra nepagrindinė darbovietė, todėl negali būti užtikinta aukšta studijų kokybė, produktyvi mokslo tiriamoji veikla, tyrimų ir studijų vienovė.

Pažymėjo, kad ginčo atveju reikalavimas, suformuluotas Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, yra įvykdytas, o kiti Centro išvadoje nurodyti kriterijai nepagrįsti jokiais teisės aktais. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovė šiuo metu rengiasi vykdyti tik vieną studijų programą, todėl įsipareigojimai saistantys ją su vienu konkrečiu dėstytoju reikštų, kad tas dėstytojas dėstys didelę dalį visų dalykų, ir tokia situacija nepriimtina. Tvirtino, kad Bendrovės studentai galės naudotis tais pačiais informaciniais bei materialiais resursais kaip ir Vilniaus universiteto psichologijos studijų programos studentai, taip pat papildomais resursais.

Nurodė, kad Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, nei kiti poįstatyminiai aktai tiesiogiai nedetalizuoja kokiais kiekybiniais ir kokybiniais parametrais išreiškiamas materialinės bazės „pakankamumas“ leidimo siekiančiai aukštajai mokyklai. Aptariamu atveju, vertinant Bendrovės materialinės bazės pakankamumą, aktualiausia laikytina Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1170 patvirtinta Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodika. Nurodė, kad šiuo metu bibliotekoje, kuria pareiškėjas naudosis pagal nuomos sutartį ir kurią vertinimo metu ne kartą apžiūrėjo ekspertai, yra įrengtos 7 faktinės darbo vietos ir šis rodiklis atitinka Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodikos 13.5 punkto reikalavimus.

Pažymėjo, kad pateikto finansinio plano vertinimo išvadų teiginiai neatitinka tikrovės, nes vertintojams pateiktame finansinio plano priede (pajamų ir išlaidų apskaičiavime) yra atsižvelgta ir į kainų pokyčius, ir į studentų skaičiaus mažėjimą ir daug kitų svarbių aplinkybių. Todėl manė, kad ekspertai sąmoningai nevertino patikslintų dokumentų. Vertinant santykinę mokslinės veiklos finansavimo dalį nuo bendrų pajamų ir išlaidų, tokia mokslinei veiklai skirtų išlaidų dalis yra pakankama, o ekspertų vertinimas yra neobjektyvus.

Nurodė, kad ekspertams, jų pačių pageidavimu, buvo pateiktas ir patikslintas akademijos strategijos žemėlapis (patvirtintas 2012 m. birželio 30 d.). Šis naujesnis strateginio planavimo dokumentas patikslintas vadovaujantis subalansuotų rodiklių lentelių metodika. Ekspertai įvertino anksčiau pateiktą Strateginio veiklos plano projektą (ne Akademijos strateginį žemėlapį), vadovaudamiesi ta pačia metodika. Todėl nėra aišku, kaip ekspertai nusprendė, jog strateginės veiklos plano projektą reikia vertinti pagal tokią metodiką.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad apie 2012 m. spalio 23 d. Apeliacinės komisijos sprendimą buvo informuotas dar 2012 metų spalio mėnesį, tačiau naujas vertinimas užbaigtas ir sprendimas Centre priimtas tik 2013 m. birželio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po Apeliacijos tenkinimo. Atsakovas Centras teismui pateiktuose atsiliepimuose su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t., b. l. 143–148; II t., b. l. 29–30). Paaiškino, kad esminės nuostatos dėl leidimo išdavimo išdėstytos Mokslo ir studijų įstatymo 36 ir 37 straipsniuose, o detalesnė tvarka pateikta Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1423 (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Paraiškos dokumentų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. V-17 (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas). Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad Centras leidimo išdavimo procese atlieka tik procedūrinius veiksmus ir kaip šių veiksmų rezultatą pateikia vertinimo išvadą, o Ministerija, gavusi Centro vertinimo išvadą, priima galutinį sprendimą – išduoti arba neišduoti leidimo. Nurodė, kad 2012 m. kovo 26 d. pareiškėjas ketvirtą kartą kreipėsi į Centrą dėl leidimo išdavimo. Centro suformuota ekspertų grupė atliko visas Vertinimo tvarkos apraše numatytas procedūras. Atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytus trūkumus, ekspertų grupė vertinimo išvadose pateikė siūlymą neišduoti leidimo.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. ASl46-327/2011, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS146-201/2009 ir manė, kad skundžiama Centro išvada laikytina tarpiniu procedūriniu sprendimu, todėl ginčas dėl jos panaikinimo teisme negali būti nagrinėjamas. Pažymėjo, kad Centras imasi visų priemonių, kad visi atliekami vertinimai būtų objektyvūs, nešališki, o vertinimo metu gauta informacija nebūtų paviešinta. Pareiškėjas buvo supažindintas su ekspertų grupės sudėtimi (ir pateikė pastabas tik dėl vieno iš ekspertų grupės narių – R. K.). Centras operatyviai sureagavo į pateiktas pastabas ir paprašė eksperto R.

K. išreikšti poziciją dėl pastabų, o vėliau Centre buvo gautas eksperto R. K. paaiškinimas bei nusišalinimas nuo darbo ekspertų

grupėje. Dėl kitų ekspertų grupės narių galimo suinteresuotumo ar šališkumo pastabos buvo pradėtos reikšti tik pareiškėjui susipažinus su galutinėmis vertinimo išvadomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių vertinimo neobjektyvumą, ekspertų šališkumą ir galimą suinteresuotumą pagrindžiančių įrodymų ar duomenų. Tvirtina, kad paraiškos dokumentų vertinimas buvo inicijuotas tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apeliacijos nagrinėjimo metu, o ne dėl to, kad prieš tai atliktas ekspertų grupės vertinimas buvo neobjektyvus. Taip pat nurodė, kad 2013 m. balandžio 18 d. įvykusiame Komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo atstovas, kuris turėjo galimybę reikšti pastabas dėl vertinimo išvadų, jose pateiktų duomenų pagrįstumo ir objektyvumo. Į 2013 m. gegužės 28 d. vykusį Komisijos posėdį pareiškėjo atstovas nebuvo kviečiamas, nes išvados buvo pakoreguotos tik techniškai, nekeičiant išvadų turinio, kurio pagrįstumui ir objektyvumui jau buvo pritarta ankstesnio posėdžio metu. Atsakovas Ministerija teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti (I t., b. l. 139–141; II t., b. l. 31). Paaiškino, kad Centras yra viešojo administravimo institucija, priimanti sprendimu savo kompetencijos ribose. Pažymėjo, kad 2013 m. birželio 3 d. rašte nurodytas siūlymas neišduoti pareiškėjui leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, pagrįstas ekspertų išvadomis ir auštųjų mokyklų komisijos vertinimo rekomendacijomis. Pažymėjo, kad skundžiamą Centro 2013 m. birželio 3 d, sprendimą (per apsirikimą nurodyta neteisinga sprendimo priėmimo data – 2013 m. kovo 3 d.) jis gavo 2013 m. birželio 10 d. Kadangi minėtą sprendimą Bendrovė apskundė teismui, Ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdė administracinės procedūros sprendimo priėmimą iki pareiškėjo iškeltas ginčas bus išnagrinėtas teisme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu (II t., b. l. 53–59) bylą dalyje dėl UAB „Psichologijos akademija“ skundo reikalavimo panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2013 m. birželio 3 d. raštą Nr. S-1071 „Dėl paraiškos dokumentų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti vertinimo“ nutraukė; likusią skundo reikalavimų dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė 2012 m. kovo 23 d. pateikė Centrui prašymą įvertinti jos pasirengimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos dokumentus bei akredituoti nurodytą programą (I t., b. l. 149).

Centras 2012 m. rugpjūčio 7 d. surašė ir Bendrovei bei Ministerijai pateikė išvadą Nr. S-1745, kurioje, be kita ko, siūloma Ministerijai neišduoti pareiškėjui leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą (I t., b. l. 164). Ministerija, išnagrinėjusi Bendrovės apeliaciją dėl Centro 2012 m. rugpjūčio 7 d. išvados, 2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. raštais informavo Centrą, kad pareiškėjo apeliacija buvo patenkinta, todėl Centras įpareigojamas atlikti naują Bendrovės pateiktos paraiškos (prašymo) dokumentų vertinimą (I t., b. l. 192–193).

Centras 2013 m. birželio 3 d. surašė ir Bendrovei bei Ministerijai pateikė išvadą Nr. S-1071, kurioje, be kita ko, siūloma Ministerijai neišduoti pareiškėjui leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą (I t., b. l. 15–16). Teismas rėmėsi Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 1–3 dalimis, atsižvelgęs į šį reglamentavimą darė išvadą, kad galutinį sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo (neišdavimo), įvertinusi Centro pateiktų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, priima Ministerija.

Tuo tarpu, Centro 2013 m. birželio 3 d. išvados laikytinos tarpiniu procedūriniu sprendimu. Byloje nebuvo ginčo dėl tų aplinkybių, kad Ministerija ginčo klausimu jokio sprendimo, numatyto Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje, nėra priėmusi. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad tarpiniai procedūriniai sprendimai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-574/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-730/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-286/2011 ir kt.).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir aptartą teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Centro 2013 m. birželio 3 d. išvados, kuri pripažintina tarpiniu procedūriniu sprendimu (siūlymu) sprendžiant pareiškėjo prašomo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo klausimą, panaikinimo administracinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas, todėl byla šio skundo reikalavimo atžvilgiu nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.). Teismas sprendė, kad Bendrovės skunde formuluojamas reikalavimas įpareigoti Ministeriją priimti Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje numatytą sprendimą, kuriuo būtų išduotas leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, galėtų būti nagrinėjimo dalyku, tik tuo atveju, jeigu Ministerija būtų užbaigusi pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimo procedūrą ir priėmusi pareiškėjui nepalankų sprendimą.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjo prašymo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimo procedūra nėra užbaigta, skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją priimti pareiškėjo prašomo turinio sprendimą negali būti patenkintas, todėl buvo atmestas. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma į pareigoti Centrą surašyti naują išvadą, yra išvestinis reikalavimo įpareigoti Ministeriją išduoti pareiškėjo prašomą leidimą atžvilgiu. Be to Centro išvados, kaip sudėtinės Ministerijos sprendimo dalies, pagrįstumas ir teisėtumas gali būti nagrinėjamas tik ginčijant patį sprendimą.

Kadangi Ministerija jokio sprendimo ginčo klausimu nėra priėmusi, reikalavimas įpareigoti Centrą surašyti naują išvadą buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad skundo reikalavimas įpareigoti Centrą surašyti naują išvadą, prieštarauja skundo reikalavimui įpareigoti Ministeriją išduoti pareiškėjo prašomą leidimą, nes tuo pačiu metu reiškiamas reikalavimas dėl pareiškėjui palankaus tarpinio procedūrinio sprendimo, kurį turėtų įvertinti Ministeriją, priėmimo, o taip pat dėl sprendimo, kuriuo būtų išsprendžiamas ginčas iš esmės priėmimo.

Taigi pareiškėjo pozicija nebuvo nuosekli.

III.

Pareiškėjas UAB „Psichologijos akademija“ padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 63–66), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti pareiškėjo skunduose iškeltus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Skundžiamame Centro rašte išdėstytas siūlymas neišduoti pareiškėjui leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą sukelia ir tiesiogines teisines pasekmes UAB „Psichologijos akademija“: Vertinimo tvarkos aprašo 14 punkte yra numatyta „jeigu vertinimo išvadoje siūloma neišduoti leidimo, pareiškėjas gali pakartotinai teikti paraiškos dokumentus Centrui įvertinti praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo šios išvados gavimo dienos“. Taigi Centro rašte išdėstytas siūlymas apriboja Psichologijos akademijos galimybę pakartotinai kreiptis dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose, kurias buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas savo sprendime, nebuvo vertinamos analogiškos ar panašios aplinkybės – t. y. šiose bylose nebuvo sprendžiama dėl Centro priimto sprendimo sukeliamų arba nesukeliamų teisinių padarinių. Nė vienoje iš šių bylų nėra nurodoma, kad po priimto tarpinio sprendimo (kuriuos ginčijo pareiškėjai), pareiškėjai nebeturi teisės kurį laiką kreiptis į viešojo administravimo subjektą ir įgyvendinti savo subjektines teises – siekti leidimo išdavimo.

3. Remiasi Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, kad pareiškėjas iki patikslinto skundo padavimo nebuvo gavęs iš Ministerijos jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad Ministerija priima administracinį sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Nurodo, kad ABTĮ numato galimybę asmenims paduoti skundą dėl viešojo administravimo įstaigų neveikimo. Ministerija nepriėmė jokio sprendimo, taip pat ir nesirengė priimti sprendimo nustatytais terminais – t. y. neveikė įstatymų nustatyta tvarka.

4. Pažymi, kad Mokslo ir studijų įstatymas nenurodo, jog būtų galima sustabdyti leidimo išdavimo procedūrą, jei kurioje nors iš stadijų kiltų ginčas dėl kitos institucijos veiksmų. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar pagrįstai Ministerija sustabdė leidimo išdavimą. Atkreipia dėmesį, jog Viešojo administravimo įstatymo trečiasis skirsnis yra specialiųjų normų rinkinys (reglamentuojantis administracinę procedūrą), ir šios normos (įskaitant Viešojo administravimo 24 str. 4 d.), negali būti taikomos taikant teisės analogiją.

5. Teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su skundžiamo Centro sprendimo sukeliamais teisiniais padariniais, nebuvo svarstomas klausimas ar tai yra procedūrinis dokumentas ir ar jo ginčijimas šiuo metu turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Nei bylos šalys, nei teisėjai posėdžio metu iš esmės nesigilino į aplinkybes, susijusias su leidimo išdavimo procedūriniais klausimais. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 71–74) prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio

23 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Centras pagal savo kompetenciją nėra įgaliotas aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymų ar kitų valstybės institucijų priimtų teisės aktų, taip pat nėra kompetentingas nagrinėti skundžiamų veiksmų pobūdžio ir (ar) teisėtumo, priimti dėl to sprendimus. Atsižvelgiant į tai, Centras nepasisako dėl pareiškėjo dėstomų aplinkybių ir argumentų, kuriais skundžiami Ministerijos veiksmai.

Nurodo, kad sisteminė Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 2 ir 3 dalių, Tvarkos aprašo 9 punkto bei Vertinimo tvarkos aprašo 10 ir 11 punktų nuostatų analizė leidžia teigti, jog Centro priimamas siūlymas išduoti ar neišduoti leidimą yra tik procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris yra svarbus tam, kad būtų priimtas galutinis sprendimas. Centro vertinimo išvadose formuojamas siūlymas įstatymiškai pats savaime nesukuria jokių teisinių padarinių, o yra tik Ministerijos galutinio sprendimo dėl leidimo išdavimo sudėtinė dalis.

Nagrinėjamos situacijos atveju, Ministerija apskritai dar nėra priėmusi jokio galutinio sprendimo ginčijamu klausimu, todėl ir pareiškėjo reikalavimas, kad Centras surašytų naują sprendimą, negali būti laikomas pagrįstu. Pabrėžia ir tai, jog aukščiau minėtuose teisės aktuose nėra numatyta, kad Centro vertinimo išvadose formuojamas siūlymas Ministerijai gali turėti privalomąjį pobūdį. Pareiškėjui kelias kreiptis į teismą dėl Ministerijos priimto galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įtraukiant argumentus ir dėl Centro pateikiamo siūlymo, nėra užkirstas.

Pareiškėjo situacijoje nėra užkertamas kelias ir iš naujo, pateikiant prašymą bei kitus reikalingus dokumentus/duomenis, kreiptis į Centrą dėl leidimo išdavimo (Vertinimo tvarkos aprašo 14 punktas). Tokia teisė (dėl leidimo išdavimo pakartotinai kreiptis į Centrą) jam nėra apribojama, o tik susiejama su konkrečiu terminu. Atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas pažymi, kad UAB „Psichologijos akademija“ parengta psichologijos bakalauro programa buvo pripažinta kaip atitinkanti tokiai programai keliamus reikalavimus.

Nurodo, kad Ministerija šioje byloje yra atsakovu dėl neveikimo, o Centras – dėl nepagrįsto ir neteisėto sprendimo. Mano, kad Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia argumentus tik tiek, kiek tai susiję su Centro priimta skundžiamo dokumento procesiniu pobūdžiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Studijų kokybės vertinimo centro 2013 m. birželio 3 d. rašto Nr. S-1071 „Dėl paraiškos dokumentų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti vertinimo“, kuriame pateiktas siūlymas neišduoti pareiškėjui UAB „Psichologijos akademija“ leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Centro 2013 m. birželio 3 d. išvada pripažintina tarpiniu procedūriniu sprendimu (siūlymu) sprendžiant pareiškėjo prašomo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo klausimą, bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su šiuo Centro 2013 m. birželio 3 d. raštu, nutraukė. Likusią pareiškėjo skundo reikalavimų dalį teismas atmetė. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad Centro 2013 m. birželio 3 d. sprendimas sukelia jam ir tiesiogines teisines pasekmes, nes apriboja galimybę pakartotinai kreiptis dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė, pareiškėjas pažymi, kad Mokslo ir studijų įstatymas nenurodo, jog būtų galima sustabdyti leidimo išdavimo procedūrą, jei kurioje nors iš stadijų kiltų ginčas dėl kitos institucijos veiksmų, o Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma taikant teisės analogiją. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. kovo

23 d. pateikė Centrui prašymą įvertinti jo pasirengimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos dokumentus bei akredituoti nurodytą programą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sudarytos apeliacinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. pavedimu, Centras atliko pareiškėjo patikslintų paraiškos dokumentų vertinimą ir surašė skundžiamą 2013 m. birželio

3 d. raštą Nr. S-1071 „Dėl paraiškos dokumentų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti vertinimo“, kurį pateikė pareiškėjui ir Ministerijai. Šiame skundžiamame rašte Centras nurodė, kad atsižvelgdamas į Centro sudarytos ekspertų grupės atlikto pareiškėjo pateiktų paraiškos dokumentų vertinimo išvadas, bei į Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos rekomendaciją, vadovaudamasis Vertinimo tvarkos aprašo 11 punktu, siūlo UAB „Psichologijos akademija“ neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimas yra reglamentuotas Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas gali būti išduotas, jei yra materialinė bazė, kvalifikuotas personalas ir kitos šiame įstatyme ir Vyriausybės patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos išdavimo tvarkos apraše nurodytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.

Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje, norėdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia prašymą ir kitus Vyriausybės patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir duomenis. Gavęs aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo Lietuvos Respublikoje pateiktus dokumentus, Studijų kokybės vertinimo centras per 20 kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Studijų kokybės vertinimo centras privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento pažymos, patvirtinančios, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, gavimo dienos įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti išvadas pareiškėjui ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Nagrinėjamu atveju Centras atitinkamas išvadas pareiškėjui ir Ministerijai pateikė skundžiamu 2013 m. birželio 3 d. raštu Nr. S-1071. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog Švietimo ir mokslo ministerija per mėnesį nuo Studijų kokybės vertinimo centro išvadų gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo (neišdavimo) arba informuoja pareiškėjus apie sprendimo neišduoti leidimo priėmimo priežastis.

Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ar atsisakyti išduoti šį leidimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša Juridinių asmenų registrui. Taigi, Studijų kokybės vertinimo centro išvados, pateiktos įvertinus paraiškos dokumentus, nereiškia sprendimo išduoti arba neišduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kadangi tokį sprendimą priima Švietimo ir mokslo ministerija.

Remiantis Vertinimo tvarkos aprašo 11 punktu, Centro parengtoje motyvuotoje paraiškos dokumentų vertinimo išvadoje yra nurodomas siūlymas išduoti leidimą arba jo neišduoti. Taigi, skundžiamame Centro 2013 m. birželio 3 d. rašte pateikta išvada nėra lemianti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą neišdavimo, kadangi tai yra tik siūlymas, į kurį atsižvelgia Ministerija, priimanti galutinį sprendimą. Centro neigiamos išvados nestabdo proceso dėl leidimo išdavimo – Ministerija bet kokiu atveju vertina, ar nagrinėjama situacija atitinka įtvirtintas sąlygas leidimui išduoti, ir tik tada priima galutinį sprendimą.

Tvarkos aprašo 10 punkte įtvirtinta, jog būtent Ministerija, o ne Studijų kokybės vertinimo centras, per mėnesį nuo Centro išvadų gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo išdavimo (neišdavimo) arba informuoja pareiškėjus apie sprendimo neišduoti leidimo priėmimo priežastis. Pažymėtina, kad nei Tvarkos apraše, nei kituose nagrinėjamu atveju aktualiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog Centrui pateikus siūlymą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Ministerija negalėtų išduoti tokio leidimo, t. y. kad Ministerija turi pareigą priimti sprendimą, atitinkantį Centro pateiktose išvadose nurodytą siūlymą.

Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog leidimas gali būti išduotas, jeigu yra materialinė bazė, kvalifikuotas personalas ir kitos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir šiame apraše nurodytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti. Todėl darytina išvada, kad Ministerija gali spręsti dėl leidimo išdavimo tokiu atveju, jei nagrinėjama situacija atitinka nurodytas sąlygas, o teigiama Centro išvada nėra viena iš minėtų sąlygų.

Taigi, Centro siūlymas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą yra tarpinis (procedūrinis) sprendimas, kuris savaime neapsprendžia, jog toks leidimas nebus išduotas, kadangi dėl jo išdavimo sprendžia Ministerija, kuri nėra saistoma Centro išvadose pateikto siūlymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad yra priimtas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kuris, pagal minėtą reglamentavimą, reikštų leidimo išdavimą ar neišdavimą pareiškėjui.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šia teisės norma, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Centro 2013 m. birželio 3 d. rašte Nr. S-1071 išdėstytas siūlymas nepažeidžia pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo dalis dėl jos panaikinimo negali būti nagrinėjama administracinio proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Centro 2013 m. birželio 3 d. raštą Nr. S-1071. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos nebuvo susijusios su Studijų kokybės vertinimo centro priimtais sprendimais, tačiau jose buvo pasisakyta dėl ir šiuo atveju aktualaus klausimo, jog tarpiniai procedūriniai sprendimai, kurie nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aktualia teismo praktika. Taip pat pažymėtina, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-814/2014).

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas dėl Vertinimo tvarkos aprašo 14 punkto nuostatos, pagal kurią vertinimo išvadoje pasiūlius neišduoti leidimo, pareiškėjas gali pakartotinai teikti paraiškos dokumentus Centrui įvertinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo šios išvados gavimo dienos, nekeičia išvados, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas Centro raštas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui: kadangi Centro vertinimo išvada yra tik tarpinis (procedūrinis) aktas, Ministerijai priėmus sprendimą išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, minėta Vertinimo tvarkos aprašo 14 punkto nuostata nebūtų reikšminga, o priėmus priešingą sprendimą (neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą) – nesutikimo su šia išvada argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galima pareikšti paduodant skundą teismui dėl tokio Ministerijos sprendimo.

Kadangi Centro vertinimo išvada, kurioje pateikiamas siūlymas išduoti ar neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, yra tarpinis (procedūrinis) sprendimas, kuris atskirai administraciniam teismui neskundžiamas, nenagrinėtinas administracine teisme yra ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Centrą priimti naują sprendimą siūlyti Ministerijai išduoti pareiškėjui leidimą: administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o tokio pobūdžio reikalavimu iš esmės keliamas ginčas tik dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas ir byla šioje dalyje yra nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Pareiškėjas skunde taip pat reikalavo įpareigoti Ministeriją priimti administracinį sprendimą pagal Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalį išduoti leidimą pareiškėjui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Ministerija per mėnesį nuo Centro išvadų gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo (neišdavimo) arba informuoja pareiškėjus apie sprendimo neišduoti leidimo priėmimo priežastis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ministerija Centro išvadas gavo 2013 m. birželio

10 d., taigi, sprendimą ji turėjo priimti iki 2013 m. liepos

10 d. Remiantis bylos duomenimis, Ministerija sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo nėra priėmusi iki šiol, kadangi, Ministerijos teigimu, ji sustabdė administracinę procedūrą iki kol teismo tvarka bus išnagrinėta byla dėl Centro 2013 m. birželio

3 d. rašto Nr. S-1071. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustačius, jog betarpiškai susijusiu klausimu, lemiančiu konkrečiu atveju sprendimo priėmimą, bylą nagrinėja teismas, yra pagrįsta vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nustatyta bendro pobūdžio taisykle ir prašymo svarstymo procedūrą sustabdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio

27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2538/2011, 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1299/2012). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose administracinės procedūros sustabdymas buvo įforminamas atskiru sprendimu. Šiuo atveju Ministerija sprendimo sustabdyti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo svarstymo procedūrą nebuvo priėmusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ministerija nepagrįstai nepriėmė sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo (neišdavimo) įstatyme nustatytu terminu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, įpareigojant Švietimo ir mokslo ministeriją per mėnesį nuo šios nutarties paskelbimo dienos priimti administracinį sprendimą pagal Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalį. Tenkinti skundą šioje dalyje pilnai, t. y.

įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą išduoti pareiškėjui išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią

veiklą, kadangi Ministerija, o ne teismas yra kompetentingas subjektas nagrinėti ir priimti sprendimus tokio pobūdžio klausimais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas keistinas, nutraukiant bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Centrą surašyti naują sprendimą, kuriuo būtų siūloma Ministerijai išduoti pareiškėjui leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, bei įpareigojant Ministeriją per mėnesį nuo šios nutarties paskelbimo dienos priimti administracinį sprendimą pagal Mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio

3 dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psichologijos akademija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti. Nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psichologijos akademija“ skundo reikalavimo įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą surašyti naują sprendimą, kuriuo būtų siūloma Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai išduoti uždarajai akcinei bendrovei „Psichologijos akademija“ leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją per mėnesį nuo šios nutarties paskelbimo dienos priimti administracinį sprendimą dėl leidimo pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Psichologijos akademija“ vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo (neišdavimo) pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalį. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė