R-18-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-18-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00021-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. P., D. T., A. P., N. G., A. B.-V., D. P., M. B., S. B., Ž. B., R. M., A. L., L. B., V. L. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. vasario 23 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, atsakovas) 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. Sp-53 „Dėl kandidatų sąrašų paskelbimo atšaukimo“ (toliau – ir 2015 m. sausio 30 d. sprendimas) dalį, kuria nuspęsta atšaukti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašą Šakių rajono savivaldybėje.

Skunde nurodo, kad politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, teikdama pareiškinius dokumentus, pateikė minimalų kandidatų sąraše skaičių. Vėliau Vyriausioji rinkimų komisija vieną kandidatą išbraukė, o likus mažesniam nei minimalus kandidatų skaičiui, priėmė sprendimą atšaukti kandidatų sąrašą.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų įstatymo 37 straipsnio 6 dalis suteikia teisę išbraukti vieną kandidatą, tačiau Vyriausiajai rinkimų komisijai nesuteikiama teisė atšaukti sąrašo, jeigu pati Vyriausioji rinkimų komisija išbraukia kandidatus.

Savivaldybių tarybų įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus, kandidatų sąraše kandidatų lieka mažiau negu pusė toje savivaldybėje renkama savivaldybės tarybos narių, panaikinamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas. Tačiau partija nagrinėjamu atveju neatšaukė pareiškinių dokumentų, kandidatų ar jų sąrašo. Šis straipsnis reglamentuoja tokią partijos teisę, bet ja nebuvo pasinaudota. Vyriausioji rinkimų komisija neturi įgaliojimų atšaukti pareiškinių dokumentų, nes pareiškinius dokumentus gali atšaukti tik tas subjektas, kuris juos pateikė.

II. Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Savivaldybių tarybų įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi ir 37 straipsnio 6 dalimi. Išbraukus vieną asmenį iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašo, sąraše liko mažiau kandidatų nei nustatytas minimalus skaičius, todėl partijos sąrašas buvo atšauktas. Priešingas įstatymo aiškinimas reikštų, kad galima pateikti bet kokius kandidatus ir sąraše po patikrinimo gali likti tik vienas ar keli kandidatai, kas paneigtų Savivaldybių tarybų įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. Sp-53 „Dėl kandidatų sąrašų paskelbimo atšaukimo“ dalies, kuria nuspęsta atšaukti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašą Šakių rajono savivaldybėje.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašas į Šakių rajono savivaldybę buvo atšauktas 2015 m. sausio 30 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, nes neatitiko reikalaujamo mažiausio kandidatų skaičiaus.

2015 m. vasario 24 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pareiškimas dėl atsisakymo nuo skundo administracinėje byloje Nr. R-18-602/2015, kuriame prašoma patenkinti pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo ir administracinę bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnis numato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

Iš teismui 2015 m. vasario 24 d. pateikto pareiškėjo rašytinio atsisakymo nuo skundo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti skundo, nurodoma, kad pareiškėjui yra žinomos atsisakymo procesinės pasekmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 101 str. 3 p.).

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. P., D. T., A. P., N. G., A. B.-V., D. P., M. B., S. B., Ž. B., R. M., A. L., L. B., V. L. dėl sprendimo dalies panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius