AS-822-153-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS822-153/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07238-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. A. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas C. A. (toliau – ir pareiškėjas) per įgalioją atstovą advokatą K. B. 2013 m. lapkričio 25 d. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Gardine (toliau – ir Konsulatas Gardine) 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 92, įpareigoti Konsulatą Gardine išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką. Pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Nurodė, kad skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjui, nemokančiam lietuvių kalbos ir nebūnant Lietuvoje, pernelyg sunku skundą greitai paruošti, išversti ir atlikti kitas su jo pateikimu susijusias procedūras.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 10-11) atsisakė priimti pareiškėjo C. A. skundą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnis nustato, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pabrėžė, jog ginčo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, nėra.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pareiškėjas prašymu gali kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas praleidimo priežastis bei pateikdamas praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Terminas skundui (prašymui) paduoti gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 1 d.). Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku įgyvendinti jo procesinę teisę dėl skundo (prašymo) padavimo. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Teismas su pareiškėjo argumentais, kad skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nesutiko. Pareiškėjo nurodomos priežastys, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, kad nebuvo Lietuvoje, kad sunku greitai paruošti skundą, teismo vertinimu, negali būti laikomos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą. Net tvirtinant, jog pareiškėjui nemokančiam lietuvių kalbos buvo sunku parengti skundą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas jau 2013 m. spalio 1 d. turėjo atstovą, tai patvirtino atstovavimo sutartis su advokatu K. B. Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas (terminas skundui paduoti praleistas 46 dienomis), atstovaujamas advokato, privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai ir nurodytos pareiškėjo aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad terminas, skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymo padavimo terminą praleido dėl išimtinai nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, todėl terminas skundui paduoti negali būti atnaujinamas. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą skundą atsisakoma priimti, jei praleistas skundui paduoti terminas ir jei teismas atmeta prašymą jį atnaujinti. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmestas, teismas atsisakė skundą priimti.

III. Pareiškėjas C. A. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 14-16), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti jo skundą.

Nurodo, jog nesutinka, kad procesinio termino praleidimas įvyko tik dėl nuo paties pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių. Akcentuoja, kad tam ikrų aplinkybių jis negalėjo pakeisti ar numatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas K. B., į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 25 d. (b. l. 1). Skunde pareiškėjas nurodo, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas ir prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Iš esmės pareiškėjas nurodo, jog minėtas terminas buvo praleistas, nes jis nemoka lietuvių kalbos, jog nebuvo Lietuvoje, kad sunku greitai paruošti skundą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 1 d. turėjo atstovą advokatą K. B., su kuriuo buvo pasirašęs atstovavimo sutartį dėl pareiškėjo atstovavimo administracinėje byloje dėl sprendimo panaikinimo. Konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, atstovaujamas advokato, privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Sprendė, kad nurodytos pareiškėjo aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad terminas, skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 26 d., o pareiškėjo skundas teisme gautas tik 2013 m. lapkričio 25 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog skundžiamas dokumentas įteiktas pačiam pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. rugsėjo 26 d. Taigi, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 46 dienas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011). Be to, pažymėtina, pareiškėjas pasirinko jo interesus Lietuvoje atstovaujantį asmenį (2013 m. spalio 1 d. sutartis su advokatu K. B. Šiuo atveju įgaliodamas savo interesus atstovauti K. B., nors pats pareiškėjas ir nemokėjo lietuvių kalbos bei nebuvo Lietuvoje, jo atstovas būdamas aktyvus ir apdairus galėjo tinkamai ginti atstovaujamo asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-361/2014).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo C. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė