eA-861-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-861-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03262-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Sveika Pagunda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Sveika Pagunda“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Sveika Pagunda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NMA, ir Agentūra) 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. BRK-(10.3.8)5048 dėl projekto pakeitimų; 2) įpareigoti Agentūrą klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti UAB „Sveika Pagunda“ prašymą dėl pirmojo etapo investicijų pakeitimo ir kompensuoti automobilio Volkswagen Caddy Kas 1.6 CRD 102 5G (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą, kaip tai numatyta 2012 m. gruodžio 3 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartyje, taikomoje 2011 metų paraiškoms Nr. 3VK-KV-11-1-007908-PR001.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. prašymą kompensuoti mažesnio galingumo automobilio pirkimą, priėmė skundžiamą 2014 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti šį prašymą, nurodęs, jog pareiškėjas jį pateikė praleidęs nustatytą terminą. Paaiškino, kad sudarė su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paramos sutartį, kuria remiantis 2014 m. vasario 28 d. pateikė prašymą išmokėti 81,191 Lt paramos sumą automobilių pirkimui.

Sprendimo dėl šio 2014 m. vasario 28 d. prašymo Agentūra nėra priėmusi. Agentūros atstovai 2014 m. balandžio 7 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad įsigytų specialiųjų transporto priemonių galingumas kilovatais (kW) ir variklio tūris nurodytas registracijos liudijimuose neatitinka su mokėjimo prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų, todėl pareiškėjas teikė pakartotinį prašymą dėl pirmojo etapo investicijų pakeitimo ir kompensuoti mažesnio galingumo automobilio pirkimą. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas, kadangi buvo priimtas neatsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, tuo nesilaikant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) reikalavimų. Pareiškėjas apie įsigyto automobilio mažesnę galią galėjo sužinoti tik po automobilio registracijos valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „REGITRA“, iki tol nebuvo jokio pagrindo abejoti tuo, jog įsigyjamas automobilis (abu automobiliai) visiškai atitinka automobilių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas automobilių technines specifikacijas. Užregistravus automobilius pareiškėjo vardu ir po patikrinimo vietoje pastebėjus neatitikimą, buvo nedelsiant kreiptasi į pardavėją ir sužinota, jog automobilio pakeitimas tokiu, koks nurodytas sutartyje, užtruktų iki 4 mėnesių, o tai turėtų neigiamos įtakos pareiškėjo veiklai ir projekto tikslams.

Įsigytas automobilis funkcinėmis savybėmis iš esmės nesiskiria – gali atlikti tokias pačias specifines transportavimo funkcijas, turi visą nurodytą saugumo, komforto ir kitą specialią įrangą, skiriasi tik variklio galios kriterijumi – įsigyto automobilio galia yra mažesnė, negu buvo numatyta. Tai yra naudingiau pareiškėjui ir projekto įgyvendinimui, kadangi reiškia mažesnes išlaidas kuro sąnaudoms. Pareiškėjas apie ginčijamo automobilio neatitikimą sužinojo tik pirmojo patikrinimo metu, 2014 m. balandžio 7 d., jau po 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymo pateikimo.

Priimant skundžiamą sprendimą Agentūra tinkamai neįvertino pareiškėjo prašymo aplinkybių, neatsižvelgė į nurodytus motyvus, pakeitimu siekiamus tikslus bei pareiškėjo atsakomybės dėl poreikio keisti vieno iš finansuojamų objektų apimtį. Be to, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jame tinkamai nenurodyti priėmimo motyvai, jis yra formalus, nepaaiškintas nurodomų teisės normų taikymas.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad skundžiamu sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, kuriuo pareiškėjas pavėluotai (2014 m. gegužės 13 d.) kreipėsi dėl paramos projektui išmokėjimo. Vykdant ginčo projektą pareiškėjas 2014 m. vasario 28 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu kompensuoti dviejų N1 kategorijos transporto priemonių įsigijimą. Pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą nurodydamas, kad buvo įgyta mažesnio galingumo transporto priemonė tik po to, kai Agentūra nustatė, jo įsigytų transporto priemonių variklių galingumas ir tūris neatitiko mokėjimo prašyme pateiktų duomenų. Pareiškėjas turėjo galimybę nustatyti transporto priemonių techninius parametrus dar iki tol, jo nurodomos aplinkybės nelaikytinos objektyviai tam galimybę užkirtusiomis kliūtimis. Pareiga vertinti, ar atlikus Paramos sutarties ar Projekto pakeitimą, Projektas duos daugiau naudos Administravimo taisyklių 195 punkte įtvirtinta atvejams, kai pareiškėjas kreipiasi į Agentūrą dėl išankstinio rašytinio sutikimo keisti paramos sutartį ar projektą, šiuo atveju pareiškėjas nesikreipė į Agentūrą su tokiu ar panašiu prašymu ir apskritai neinformavo, o, turint omenyje, pažeidimo nustatymo aplinkybes, ir neketino informuoti Agentūrą apie jau įvykdytus investicijų pakeitimus. Atvirkščiai, pareiškėjas 2014 m. vasario 28 d. pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą Nr. 1, nurodydamas neteisingus duomenis apie padarytas investicijas. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. prašyme nenurodė jokių pažeidimą objektyviai pateisinančių motyvų, nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo veiksmus, siekiant pašalinti pažeidimą ar informuoti apie jį Agentūrą. Pareiškėjas nenurodė esminių skundžiamo sprendimo neatitikimų VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Jame sprendimo priėmimo priežastis (faktinės aplinkybės) yra nurodyta aiškiai, cituojamos teisės aktų nuostatos yra pakankamai susietos su faktinėmis aplinkybėmis. 2014 m. birželio 6 d. sprendimas nėra galutinis sprendimas dėl paramos skyrimo/neskyrimo, o tik tarpinis dokumentas ir atsakymas į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. prašymą. Agentūra taip pat pabrėžė, kad sprendimas dėl paramos pareiškėjui išmokėjimo bus priimtas įvertinus pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo dėl praleisto prašymo padavimo termino atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti paramą mažesnio galingumo transporto priemonės įsigijimui. Pareiškėjas 2014 m. vasario 28 d. prašė skirti paramą to paties automobilio įsigijimui, tačiau su prašymu pateikė dokumentus, patvirtinančius įsigytų transporto priemonių charakteristikas bei įsigijimo kainą (dėl šio prašymo Agentūra šiuo metu nėra priėmusi sprendimo), kurie galbūt neatitiko vieno iš įsigytų automobilių charakteristikų ir kainos – 2014 m. balandžio 7 d. atsakovo darbuotojas nustatė, kad pareiškėjas realiai įgijo mažesnio variklio galingumo ir, atitinkamai, galimai mažesnės vertės transporto priemonę, negu nurodė prašyme.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 3 d. sudarė su Agentūra Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms Nr. 3VK-KV-11-1-007908-PR001 (toliau – ir Sutartis). 2013 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas teikė Agentūrai prašymą pakeisti paramos dydį, kuriuo, inter alia, prašė nustatyti 94 000 Lt paramos sumą dviejų transporto priemonių įsigijimui, o 2014 m. vasario 20 d. kreipėsi į Agentūrą dėl Projekto etapų patikslinimo ir išdėstymo nauju grafiku, kuriame nurodė bendrą 73 976 Lt paramos sumą ir prašė nustatyti mokėjimo prašymo pateikimo terminą 2014 m. vasario 28 d.

Sutartis buvo pakeista 2014 m. vasario 27 d. susitarimu, kuriuo nustatyta, kad pirma paramos dalis teikiama inter alia dviejų transporto priemonių įsigijimui. Šiuo pakeitimu taip pat pakeistas Sutarties 6.1 punkte įtvirtintas terminas, nustatant, kad mokėjimo prašymas dėl šios paramos turi būti pateiktas iki 2014 m. vasario 28 d. 2014 m. vasario 28 d. Agentūroje gautas pareiškėjo mokėjimo prašymas paramai gauti, kuriame dalį nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų pareiškėjas grindė dviejų transporto priemonių pirkimo dokumentais.

Šiame prašyme nurodyta šių transporto priemonių įsigijimo kaina – 134 300 Lt be PVM (su PVM – 162 503 Lt). Iš viso pareiškėjas prašymo deklaruojamų išlaidų pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų sąrašo 6.1 punkte deklaravo 178 354 Lt tinkamų finansuoti išlaidų. Pareiškėjo pateiktoje šių transporto priemonių pirkimo-pardavimo 2013 m. gruodžio 23 d. sutartyje nurodyta sutarties kaina – 162 503 Lt (su PVM), prie sutarties pridėtoje specifikacijoje nurodytas parduodamų automobilių variklių galingumas – 55 kW (šio automobilio kaina – 78 710,50 Lt) ir 76 kW (šio automobilio kaina – 83 792,50 Lt).

Pareiškėjas taip pat pateikė šios sutarties pagrindu 2013 m. gruodžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bei 2013 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriuose nurodomos tų pačių charakteristikų transporto priemonės. 2014 m. balandžio 7 d. atlikus patikrą vietoje, Agentūros darbuotojas nustatė ir pareiškėją 2014 m. balandžio 11 d. pranešimu informavo, kad pareiškėjo įsigytų transporto priemonių galingumas ir variklio tūris neatitiko mokėjimo prašyme pateiktų duomenų. 2014 m. gegužės 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, prašydamas kompensuoti mažesnio galingumo transporto priemonės įsigijimą.

Agentūra 2014 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. BRK-(10.3.8)-5046 nurodė, kad šis prašymas pateiktas praleidus nustatytą terminą, todėl atsisakė jį tenkinti. Pagal byloje surinktus duomenis, Agentūra nėra priėmusi sprendimo dėl 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymo – kuriuo prašoma kompensuoti tos pačios transporto priemonės (prašymuose nurodomi tik skirtingi automobilio variklio galingumai) įsigijimą, kaip ir atsisakytu tenkinti 2014 m. gegužės 13 d. prašymu.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Administravimo taisyklių 192, 193, 195 punktais. Teismas nurodė, kad teisė teikti prašymą dėl prašymo teikimo terminą ar pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių, iki paramos sutartyje nustatyto atitinkamo termino pabaigos, reglamentuojama Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 56 punkte, pagal kurį, paramos gavėjui dėl pateisinamų priežasčių norint pratęsti mokėjimo prašymo teikimo terminą ar pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių, jis iki paramos sutartyje nustatyto atitinkamo termino pabaigos turi Agentūrai pateikti argumentuotą prašymą dėl termino pratęsimo arba dėl paramos objektų paskirstymo tarp paramos dalių (sutarties keitimo).

Kaip buvo minėta, 2014 m. vasario 27 d. susitarimu nustatyta, kad mokėjimo prašymas dėl pirmos paramos dalies turi būti pateiktas iki 2014 m. vasario 28 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindu pratęsti minėtą terminą. Tokia priežastimi sprendžiamos bylos kontekste nelaikoma aplinkybė, kad pardavėjas perdavė ir pareiškėjas priėmė transporto priemonę, kurios dalis techninių charakteristikų skyrėsi nuo nurodytųjų įsigijimo dokumentuose (variklio galingumas neatitiko vienos iš įsigytų transporto priemonių variklio galingumo).

Iš pareiškėjo įsigytos transporto priemonės techninio paso matyti, jog pirmoji jos registracijos Lietuvoje data yra 2014 m. vasario 26 d. – prieš mokėjimo prašymo pateikimą (2014 m. vasario 28 d.) bei prieš Agentūrai atliekant patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatytas šis neatitikimas (2014 m. balandžio 7 d.). Pareiškėjas turėjo ir galėjo pastebėti šį neatitikimą ir kreiptis į Agentūrą su pranešimu apie tai, kad pateiktame mokėjimo prašyme nurodyti duomenys neatitinka tikrovės – realiai įsigyto turto vertė yra galbūt mažesnė už prašyme nurodytą kainą ir, atitinkamai, skirtina mažesnė parama, tačiau pareiškėjas dėl to kreipėsi į Agentūrą tik Agentūrai nustačius šią aplinkybę.

Teismas, įvertinęs šias ginčo teisinio reglamentavimo nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis su tinkamai pagrįstu prašymu dėl paramos išmokėjimo iki 2014 m. vasario 28 d., todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas nesant svarbių priežasčių praleido šio mokėjimo prašymo pateikimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad, kaip ir atsiliepime nurodė atsakovas, jog skundžiamas sprendimas nėra galutinis dėl paramos ginčo transporto priemonių įsigijimui skyrimo, kadangi Agentūra šiuo metu dar neišnagrinėjo ir nepriėmė sprendimų dėl paramos skyrimo pagal pareiškėjo 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymus, kuriais pareiškėjas prašo skirti paramą ginčo transporto priemonių įsigijimui. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad mokėjimo prašymų vertinimas sustabdytas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamo tyrimo, pareiškėjas dėl 2014 m. vasario 28 d. prašymo vertinimo pretenzijų nepareiškė. Todėl, nors skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2014 m. gegužės 13 d. prašymą kompensuoti mažesnio galingumo transporto priemonės įsigijimą praleidęs jo padavimo terminą, pareiškėjo įsigytų dviejų transporto priemonių įsigijimui paramos skyrimo klausimas dar bus sprendžiamas Agentūrai įvertinus pareiškėjo 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymus. Atitinkamai, vieno iš prašymuose nurodytų įgytų automobilių charakteristikų neatitikimų reikšmė galės būti vertinama nagrinėjant 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymus. Kartu pareiškėjo teiginiai dėl to, ar šis neatitikimas atsirado ne dėl jo kaltės, kad mažesnio galingumo automobilis naudingesnis projekto tikslams pasiekti, ir kiti argumentai galės būti vertinami Agentūrai priėmus minėtą galutinį sprendimą. Sprendžiamoje byloje yra vertinamas mokėjimo prašymo termino praleidimo faktas ir praleidimo priežasčių svarbumas.

Teismas konstatavo, kad skundžiamas aktas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. prašymą yra nepagrįstas, skundžiamas sprendimas atitinka tokiems aktams keliamus reikalavimus, priimtas neviršijant viešojo administravimo subjekto kompetencijos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo prašymo esmė – leisti kompensuoti mažesnio galingumo automobilį. Teismas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas tik po NMA patikrinimo vietoje rezultatų gavimo sužinojo, jog vieno iš įsigyto automobilio techninė charakteristika (būtent variklio galia) skiriasi nuo nurodytos pirkimo dokumentuose. Sužinojęs šią aplinkybę bei tai, jog automobilio pakeitimas užtruks ilgai ir pareiškėjas dėl to patirs neproporcingą žalą, pareiškėjas, turėdamas mintyje tai, jog mokėjimo prašymas jau pateiktas, nusprendė automobilio nekeisti, o teikti prašymą NMA pakeisti pirmojo etapo investicijas. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 56 punktu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš minėtos teisės normos taikymo sąlygų – pareiškėjas neprašė pratęsti mokėjimo prašymo teikimo termino ar pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių, todėl pareiškėjo prašymo vertinimui negali būti taikomas Įgyvendinimo taisyklių 56 punktas, nes jis reglamentuoja mokėjimo prašymo teikimo termino ir paramos objektų paskirstymo tarp paramos dalių klausimus.

2. Nors teismas ir išaiškino, jog pareiškėjas neva praleido terminą mokėjimo prašymui pateikti, atsakovas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą ir jį iš dalies patenkino, taip paneigdamas tai, jog pareiškėjas praleido terminą mokėjimo prašymui pateikti. Taigi akivaizdu, jog net atsakovas byloje pripažįsta, jog pareiškėjo prašymas buvo ne Įgyvendinimo taisyklių 56 punkte nurodytas prašymas dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo, o prašymas finansuoti mažesnio galingumo automobilį.

3. Teismas netinkamai taikė Administravimo taisyklių nuostatas. Teismas nepagrįstai neanalizavo aplinkybių dėl pareiškėjo kaltės ir projekto pakeitimo įtakos projekto tikslams nagrinėjamoje byloje.

4. Teismo sprendime trūksta nuoseklumo bei aiškaus faktinės situacijos suvokimo, kas leidžia daryti išvadą, jog, netinkamai interpretavęs faktinę ginčo situaciją, teismas priėmė nepagrįstą arba netinkamais motyvais pagrįstą sprendimą. Teismas skirtingose sprendimo dalyse kalbėjo apie iš esmės skirtingus dalykus. Nors teismo sprendime konstatuota, jog paramos skyrimo klausimas dar tik bus nagrinėjamas NMA įvertinus pareiškėjo 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymus, tačiau tame pačiame sprendime jau nurodyta priešingai, kad skundžiamu aktu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas praleido mokėjimo prašymo pateikimo terminą ir atsisakyta šį prašymą tenkinti.

5. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas sąžiningai klydo dėl automobilio galios. Kadangi pareiškėjo skundžiamame NMA sprendime NMA nurodė, jog įvertino („išanalizavo“) prašyme pateiktas priežastis, o pareiškėjas skundą motyvavo ir tuo, jog prašymo dėl projekto keitimo vėlesnį pateikimą lėmė objektyvios priežastys, t. y. priežastys, dėl kurių nėra pareiškėjo kaltės, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl šių aplinkybių.

Atsakovas NMA atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti galioti.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas pagrįstai vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklių 56 punktu. Įgyvendinimo taisyklių 56 punktas byloje aktualus dėl Projekto investicijų pažeidimo tvarkos, kas ir yra nagrinėjamo ginčo dalykas. Projekto investicijų pakeitimai privalo iš anksto būti suderinami su Agentūra teisės aktuose numatyta tvarka iki atitinkamo mokėjimo prašymo, kuriame prašoma kompensuoti išlaidas šioms investicijoms, pateikimo. Pareiškėjas, nespėdamas suderinti su Agentūra Projekto investicijų pakeitimo iki mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos, turėjo, remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 56 punktu, kreiptis į Agentūrą su prašymu nukelti mokėjimo prašymo pateikimo datą.

Agentūra pažymi, kad Administravimo taisyklių 195 punkte kalbama apie atvejį, kai pareiškėjas kreipiasi į Agentūrą dėl išankstinio rašytinio sutikimo keisti paramos sutartį ar projektą. Be to, pabrėžiama, kad pakeitimai galimi tik tada, kai įgyvendinant Projektą kyla objektyvus pakeitimų poreikis. Pirkimo vykdymo procesą organizuoja ir vykdo pats pareiškėjas, kuri yra profesionalus verslo subjektas, taigi tiek transporto priemonių įsigijimo laikas, tiek perkamų transporto priemonių patikrinimas priėmimo-perdavimo metu yra pareiškėjo diskrecija ir atsakomybė.

Tai, kad pareiškėjas nepastebėjo įsigytų transporto priemonių techninių parametrų neatitikimų, nors galėjo ir turėjo juos pastebėti iki mokėjimo prašymo pateikimo bei patikros vietoje atlikimo, negali būti laikoma objektyviu poreikiu keisti Projektą. Pažeisdamas Administravimo taisyklių 195 punkte įtvirtintą pareigą, pareiškėjas nesikreipė į Agentūrą su išankstiniu prašymu ir apskritai neinformavo, o, turint omenyje, pažeidimo nustatymo aplinkybes, ir neketino informuoti Agentūros apie jau įvykdytus investicijų pakeitimus.

Atvirkščiai, pareiškėjas 2014 m. vasario 28 d. pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą Nr. 1, nurodydamas neteisingus duomenis apie padarytas investicijas. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. prašyme nenurodė jokių pažeidimą objektyviai pateisinančių motyvų, nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo veiksmus, siekdamas pašalinti pažeidimą ar informuoti apie jį Agentūrą. Teismas išnagrinėjo 2014 m. gegužės 16 d. prašymo pateikimo aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus ir nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl savavališko Projekto investicijų pakeitimo ir Administravimo taisyklių 195 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo negali būti laikomos svarbiomis.

Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo pastebėti šį neatitikimą, t. y. įsigytų transporto priemonių techninių parametrų neatitikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas (1) nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių Projekto investicijų pakeitimą arba lemiančių šių pakeitimų būtinybę; (2) nesikreipė į Agentūrą dėl išankstinio Projekto investicijų pakeitimo suderinimo, kaip tai imperatyviai numato Administravimo taisyklių 195 punktas; (3) informavo Agentūrą apie savavališkai atliktus Projekto investicijų pakeitimus post factum, t. y. kai pakeitimai jau buvo įvykę ir Agentūra patikros vietoje metu užfiksavo pažeidimus; (4) 2014 m. gegužės 16 d. prašymą pateikė po Mokėjimo prašymo Nr. 1 pateikimo, teismas pagrįstai konstatavo, kad Agentūra 2014 m. birželio 5 d. sprendime pareiškėjo prašymo netenkino.

Teismas įvertino visas įvardintas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku. Agentūra, priimdama 2014 m. birželio 5 d. sprendimą, taip pat įvertino 2014 m. gegužės 16 d. prašymo pateikimo aplinkybes, pagrįstai konstatavo Administravimo taisyklių 195 punkto pažeidimą bei netenkino minėto pareiškėjo prašymo. Agentūra, priimdama 2014 m. birželio 5 d. sprendimą, įvertino visus pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. prašyme išdėstytus argumentus, faktines prašymo pateikimo aplinkybes ir, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 193, 194 punktais pagrįstai nepritarė pareiškėjo prašymui dėl Projekto investicijų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniame skunde teigiama, jog netinkamai kvalifikavus pareiškėjo prašymą buvo padarytos neteisingos išvados, nulėmusios nepalankų pareiškėjui sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, iš tikro, priimtinas sprendimas priklauso nuo to, kaip teisiškai interpretuotinas 2014 m. gegužės 13 d. pareiškėjo prašymas NMA. O pastarojo esmė buvo siekis gauti iš NMA leidimą kompensuoti mažesnio galingumo automobilį. Kitaip tariant pareiškėjas siekė užsitikrinti mokėjimo prašymo patenkinimą įsigijus kitokios specifikacijos automobilį nei buvo numatyta. Toks prašymas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, nepatenka į Įgyvendinimo taisyklių 56 punkto reguliuojamą sritį.

Įgyvendinimo taisyklių 56 punkte (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.) buvo numatyta, kad jeigu paramos gavėjas dėl pateisinamų priežasčių nori pratęsti mokėjimo prašymo teikimo terminą ar pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių, jis iki paramos sutartyje nustatyto atitinkamo termino pabaigos turi Agentūrai pateikti argumentuotą prašymą dėl termino pratęsimo arba dėl paramos objektų paskirstymo tarp paramos dalių (sutarties keitimo).

Taigi Įgyvendinimo taisyklių 56 punktu yra vadovaujamasi tada, kai: 1) paramos gavėjas dėl pateisinamų priežasčių nori pratęsti mokėjimo prašymo teikimo terminą, 2) paramos gavėjas nori pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių. Esamas prašymas, nepaisant jame nurodyto pavadinimo, esmės nekeičia – siekta gauti tik leidimą kompensuoti jau įsigytą mažesnio galingumo automobilį, t. y. šis prašymas nepateko nei į vieną Įgyvendinimo taisyklių 56 punkte nurodytą atvejį, todėl negalėjo būti atmestas aptariamos taisyklės pagrindu.

2014 m. gegužės 13 d. pareiškėjo prašymas NMA, teigtina, patenka į paramos gavėjo prašymo keisti pasirašytą paramos sutartį definiciją, nes siekta pakeisti tai, dėl ko buvo sutarta, per pritarimo formą. O sutarta įsigyti vienos specifikacijos automobilį nei realiai įsigyta. Pareiškėjas (apeliantas) nepakankamai aiškiai sudėliojo prašymo pagrindą bei dalyką, bet tikslas liko aiškus ir esmė nuo to nepasikeitė. Per paramos sutartį siekiama kompensacijos kitokiam daiktui nei įsigyta, todėl skundžiamame sprendime padaryta nuoroda į Administravimo taisyklių 193 bei 194 punktus, teisėjų kolegijos nuomone, buvo teisinga, bet minėta apimtimi nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais.

Administravimo taisyklių 193 punkte (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) buvo nurodyta, kad Agentūra, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo. Šios nuostatos nesilaikyta, nes NMA nepateikė argumentacijos, kodėl atsisakoma tenkinti prašymą dėl paramos sutarties keitimo, išreikštą per prašymą “Dėl pirmo etapo investicijų pakeitimo”. Motyvacija dėl prašymo pateikimo iki 2014 m. vasario 28 d. sietina tik su Įgyvendinimo taisyklių 56 punktu, kuris, kaip minėta, netaikytinas nagrinėjamu atveju, o tai reiškia, jog motyvų, kaip yra reikalaujama Administravimo taisyklių 193 punkte, iš esmės nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

„<...> Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. <...> kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011; teisminio proceso Nr. 3-61-3-01708-2009-0).

Tikrinamoje administracinėje byloje yra pagrindas teiginiui, jog sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) vis dėlto yra esminis trūkumas ir esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo sprendimo naikinimą.

Nesant faktinio pagrindimo ginčo nagrinėjimo ribos tapo neapibrėžtos ir teismui buvo atimta galimybė patikrinti, ar tai padaryta pagrįstai.

Išdėstytos priežastys lemia ir išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl viešojo administravimo sistemos subjekto nesilaikytų bei teismo nekonstatuotų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, priimant skundžiamą sprendimą, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Klausimas/prašymas esantis 2014 m. gegužės 13 d. dokumente turi būti išspręstas iš naujo bei iš esmės, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

UAB „Sveika pagunda“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. BRK-(10.3.8)5048 dėl projekto pakeitimų ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo priimti sprendimą dėl 2014 m. gegužės 13 d. prašymo „Dėl pirmo etapo investicijų pakeitimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius