2K-306/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–306/2014

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00102-2008-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.4;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir nuteistojo V. S. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. sausio 21 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 26 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. birželio 23 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. liepos 25 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 19 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 10 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. B. paskirta 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

V. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. sausio 21 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. sausio 21 d. eksporto procedūros) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 26 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 26 d. eksporto procedūros) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. birželio 23 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. birželio 23 d. eksporto procedūros) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. liepos 25 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. liepos 25 d. eksporto procedūros) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. eksporto procedūros) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 19 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 19 d. eksporto procedūros) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 10 d. eksporto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 10 d. eksporto procedūros) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, V. S. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. sausio 21 d. iki vasario 6 d., kuris prilygintas 34 MGL (4420 Lt) dydžio baudai, ir šia suma sumažintas paskirtos galutinės bausmės dydis. Iš nuteistųjų S. B. ir V.

S. solidariai valstybei priteista 324 101 Lt padarytai žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria nuteistųjų S. B. ir V. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „D.“ direktoriumi, veikdamas kartu su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi V. S., turėdamas tikslą neišvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes – aukso luitus ir juvelyrinius dirbinius iš aukso, 2008 m. sausio 12 d., apie 11.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „P.“ muitinės tarpininkę L. G., prašydamas įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus – 2008 m. sausio 10 d. sąskaitą Nr. 023, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serija L Nr. 001903 kopiją, taip pat dėžutę 20x20 cm dydžio, kurioje buvo trys aukso luitai po 1 kg, nurodydamas siuntėją UAB „D.“, Vilnius, (duomenys neskelbtini), gavėją „G.

LTD“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. L. G. pagal S. B. pateiktus duomenis užpildytą eksporto deklaraciją ir kitus dokumentus apie 12.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „P.“ inspektorei A. Š., kuri deklaracijai suteikė numerį 8VR50100534, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, užplombavo dvejomis plombomis dėžutę su aukso lydiniais, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 08LTVR50002044D955 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso lydinius atidavė L.

G., o ši – S. B. S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. sausio 21 d. 8.51 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. S. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir 34 sek. trukusio pokalbio metu sužinojęs, kad šis pagal iš anksto nustatytą grafiką 2008 m. sausio 21 d. nuo 9.45 val. dirbs poste ir pagal ankstesnį išankstinį susitarimą galės fiktyviai užbaigti muitinės eksporto procedūrą realiai neišvežamam kroviniui, apie 17.00 val. atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V.

S. ir perdavė jam eksporto dokumentus, t. y. deklaracijas MRN Nr. 08LTVR50002044D955 (2008 m. sausio 12 d.), Nr. 08ITQGL010000049E5 (2008 m. sausio 11 d.) ir Nr. 1635 (2007 m. gruodžio 20 d.), pagal kurias prekės – 3 kg aukso luitai (999,9 praba) už 214 074 Lt, 5,365 kg juvelyrinių dirbinių iš aukso ir 0,7057 kg juvelyrinių dirbinių už 319 693 Lt, iš viso 9,0707 kg, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 533 767 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu Nr. 30 Kaliningradas–Maskva, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, V.

S. nepateikė ir taip jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą. Po to V. S., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi ir piktnaudžiaudamas tarnyba, iš anksto iki 2008 m. sausio 21 d. pažadėjęs padėjo S. B. paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, įformindamas realiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežamų prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, eksporto procedūrą, į elektroninę eksporto kontrolės sistemą ECS ir elektroninį žurnalą įvedė žinomai melagingus duomenis, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos keleiviniu traukiniu Nr. 30 Kaliningradas–Maskva, taip patvirtindamas ankščiau nurodytų eksporto procedūrų užbaigimą.

S. B. tą pačią dieną, 18.00 val., norėdamas įsitikinti, ar V. S. neiškilo kliūčių įvykdyti išankstinį susitarimą, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. S. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10 sek. trukusio pokalbio metu V. S. pranešė, kad traukinys 17.48 val. išvyko iš Vilniaus geležinkelio stoties ir eksporto procedūra yra užbaigta; taip S. B., padedant V. S., neteisėtai neišvežė nurodytų prekių iš Lietuvos Respublikos; dėl to valstybei nebuvo sumokėta 6608 Lt muito ir 48 767 Lt PVM, t. y. padaryta 55 375 Lt žala.

Taip pat S. B., būdamas UAB „D.“ direktoriumi, padedant V. S., Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojui – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto vyresniajam inspektoriui, šiam piktnaudžiaujant tarnyba ir slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei iš anksto tai pažadėjus, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki lapkričio 10 d. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 16 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 1 310 856 Lt ir kurie pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, nesumokėdamas 32 771 Lt muito ir 235 955 Lt PVM; taip padarė valstybei 268 726 Lt žalą, t. y.:

2007 m. gegužės 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. B. kreipėsi į UAB „P.“ muitinės tarpininkę L. G. prašydamas įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus – 2007 m. gegužės 25 d. sąskaitą Nr. 012, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją bei nurodydamas siuntėją UAB „D.“, Vilnius, (duomenys neskelbtini), gavėją „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkė L. G. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „P.“ inspektorei B. K., kuri deklaracijai suteikė numerį 7VR50113638, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė L. G., o ši – S. B. S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. gegužės 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 167 288 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir taip jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą. V. S. iš S. B. priėmė nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS bei elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą; dėl to valstybei buvo nesumokėta 4182 Lt muito ir 30 112 Lt PVM, t. y. padaryta 34 294 Lt žala.

2007 m. birželio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. B. kreipėsi į UAB „P.“ muitinės tarpininką K. B. prašydamas įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jam dokumentus – 2007 m. birželio 20 d. sąskaitą Nr. 017, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją UAB „D.“, Vilnius, (duomenys neskelbtini), gavėją „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkas K. B. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „P.“ inspektoriui L. S., kuris deklaracijai suteikė numerį 7VR50116297, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta, prekės išleistos eksportui ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė K. B., o šis – S. B. S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. birželio 23 d., nenustatytu laiku, atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 165 734 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir taip jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą. V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS bei elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą; dėl to valstybei buvo nesumokėta 4143 Lt muito ir 29 832 Lt PVM, t. y. padaryta 33 975 Lt žala.

2007 m. liepos 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. B. kreipėsi į UAB „P.“ muitinės tarpininką K. B. prašydamas įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jam dokumentus – 2007 m. liepos 24 d. sąskaitą Nr. 018, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją UAB „D.“, Vilnius, (duomenys neskelbtini), gavėją „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkas K. B. pagal pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „P.“ inspektoriui R. P., kuris deklaracijai suteikė numerį 7VR50119434, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 07LTVR500020095277 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė K. B., o šis – S. B. S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. liepos 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 1 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 57 662 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir taip jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą. V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS bei elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą; dėl to valstybei buvo nesumokėta 1442 Lt muito ir 10 379 Lt PVM, t. y. padaryta 11 821 Lt žala.

2007 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. B. kreipėsi į UAB „P.“ muitinės tarpininkę L. G., prašydamas įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus – 2007 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą Nr. 019, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serija L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją UAB „D.“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, gavėją „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkė L. G. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „P.“ inspektoriui A. A., kuris deklaracijai suteikė numerį 7VR50120847, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 07LTVR50002010BC69 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė L. G., o ši – S. B. S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 170 914 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir taip jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą. V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS bei elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą; dėl to valstybei buvo nesumokėta 4273 Lt muito ir 30 765 Lt PVM, t. y. padaryta 35 038 Lt žala.

2007 m. rugsėjo 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. B. kreipėsi į UAB „P.“ muitinės tarpininkę L. G., prašydamas įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus – 2007 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą Nr. 020, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją UAB „D.“, Vilnius, (duomenys neskelbtini), gavėją „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkė L. G. pagal pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „P.“ inspektoriui S. J., kuris deklaracijai suteikė numerį 7VR50123646, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 07LTVR5000201E6964 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė L. G., o ši – S. B. S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 517 920 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir taip jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą. V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS bei elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą; dėl to valstybei buvo nesumokėta 12 948 Lt muito ir 93 226 Lt PVM, t. y. padaryta 106 174 Lt žala.

2007 m. lapkričio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. B. kreipėsi į UAB „P.“ muitinės tarpininkę L. G., prašydamas įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus – 2007 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 022, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją UAB „D.“, Vilnius, (duomenys neskelbtini), gavėją „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkė L. G. pagal pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „P.“ inspektoriui L. S., kuris deklaracijai suteikė numerį 7VR50127980, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 07LTVR50002030E3F0 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė L. G., o ši – S. B. S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų (999,9 praba), kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 231 338 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir taip jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą. V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS bei elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą; dėl to valstybei buvo nesumokėta 5783 Lt muito ir 41 641 Lt PVM, t. y. padaryta 47 424 Lt žala.

Taip pat S. B., būdamas UAB „D.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio nuostatas („už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas“), 14 straipsnio 2 dalies nuostatas („už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“) būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2008 m. sausio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, ūkinių operacijų apskaitą tvarkė pagal apskaitos dokumentus, neturinčius visų privalomų rekvizitų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2008 m. sausio 31 d., t. y.

S. B. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nepateikė tikrinti prekinių vertybių inventorizacijos apyrašų, sandėliuose nuo 2008 m. sausio 31 d. buvusių materialinių vertybių likučių sąrašo, nurodant prekių kainą ir kiekius, nors pagal 2006 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija R-06-01 Nr. 0003 iš S. V. įmonės „R.“ (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) už 1400 Lt įsigijo autorinę sandėlio apskaitos programą „Vitrina“ (bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, programa užpajamuota kaip nematerialusis turtas), 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė ir įformino ūkines operacijas pagal sąskaitas, išrašytas „K. i M.

LTD“, „M. K. i. LTD“, OOO „A. K.“, „G. L.“ ir V. K., nors „K. i M. LTD“, „M. K. i. LTD“, OOO „A. K.“, „G. L.“ prekės ir paslaugos nebuvo eksportuotos ir išgabentos iš Lietuvos Respublikos, sandoriai su V. K. vyko pagal kitą išrašytą sąskaitą, negu pateikė bendrovė.

V. S., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi, piktnaudžiaudamas tarnyba ir slėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus, 2008 m. sausio 21 d., apie 17.00 val., Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą grafiką atlikdamas tranzitu vykstančių keleiviniu traukiniu Nr. 30 Kaliningradas–Maskva gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, imitavo S. B. realiai nevežamų, bet poste deklaruojamų prekių, t. y. 9,0707 kg aukso luitų ir juvelyrinių dirbinių iš aukso bei juvelyrinių dirbinių, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 533 767 Lt, patikrinimą, po to elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūrų – eksporto deklaracijų MRN Nr. 08LTVR50002044D955, Nr. 08ITQGL010000049E5, Nr. 1635/ 20/12/2007 užbaigimą. Taip V. S., piktnaudžiaudamas tarnyba, padėjo S. B. neteisėtai neišvežti šių prekių iš Lietuvos Respublikos ir pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso (nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/92) 183 straipsnio nuostatas, kad iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamoms prekėms taikoma muitinės priežiūra; 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 punkto 1 papunkčio nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodamas, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos eksporto deklaracijose, nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje; patvirtindamas, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nesilaikė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y. neatliko per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo, ir 9.4 punkto reikalavimo, t. y. nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos. Šiais veiksmais V. S. diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, taip padarydamas didelę žalą valstybei.

Taip pat V. S., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi, piktnaudžiaudamas tarnyba ir slėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki lapkričio 10 d., Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą grafiką atlikdamas tranzitu vykstančių keleivinių traukinių gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, imitavo S. B. realiai nevežamų, bet poste deklaruojamų prekių, t. y. 16 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 1 310 856 Lt ir kurie pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, patikrinimą, po to elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūrų užbaigimą; dėl to valstybei buvo nesumokėta 32 771 Lt muito, 235 955 Lt PVM ir padaryta 268 726 Lt žala, t. y.:

2007 m. gegužės 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus – deklaraciją Nr. 7VR50113638, 2007 m. gegužės 25 d. sąskaitą Nr. 012, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 167 288 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo; dėl to valstybei buvo nesumokėta 4182 Lt muito ir 30 112 Lt PVM, t. y. buvo padaryta 34 294 Lt žala.

2007 m. birželio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus – deklaraciją Nr. 7VR50116297, 2007 m. birželio 20 d. sąskaitą Nr. 017, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 165 734 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo; dėl to valstybei buvo nesumokėta 4143 Lt muito ir 29 832 Lt PVM, t. y. buvo padaryta 33 975 Lt žala.

2007 m. liepos 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus – deklaracijas Nr. 7VR50116297 ir MRN 07LTVR500020095277, 2007 m. liepos 24 d. sąskaitą Nr. 018, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 1 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 57 662 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo; dėl to valstybei buvo nesumokėta 1442 Lt muito ir 10 379 Lt PVM, t. y. buvo padaryta 11 821 Lt žala.

2007 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus – deklaracijas Nr. 7VR50120847 ir MRN 07LTVR50002010BC69, 2007 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą Nr. 019, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 170 914 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo; dėl to valstybei buvo nesumokėta 4273 Lt muito ir 30 765 Lt PVM, t. y. buvo padaryta 35 038 Lt žala.

2007 m. rugsėjo 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus – deklaracijas Nr. 7VR50123646 ir MRN 07LTVR5000201E6964, 2007 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą Nr. 020, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 517 920 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo; dėl to valstybei buvo nesumokėta 12 948 Lt muito ir 93 226 Lt PVM, t. y. buvo padaryta 106 174 Lt žala.

2007 m. lapkričio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus – deklaracijas Nr. 7VR50127980 ir MRN 07LTVR50002030E3F0, 2007 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 022, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 231 338 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G. LTD“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo; dėl to valstybei buvo nesumokėta 5783 Lt muito ir 41 641 Lt PVM, t. y. buvo padaryta 47 424 Lt žala. Po to V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino pirmiau nurodytų eksporto procedūrų užbaigimą.

Taip piktnaudžiaudamas tarnyba V. S. padėjo S. B. neteisėtai neišvežti šių prekių iš Lietuvos Respublikos ir pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso (nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/92) 183 straipsnio nuostatas, kad iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamoms prekėms taikoma muitinės priežiūra, 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 punkto 1 papunkčio nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodamas, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos eksporto deklaracijose, nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje, taip patvirtindamas, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nesilaikė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y. neatliko per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo, ir 9.4 punkto reikalavimo, t. y. nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos. Šiais veiksmais V. S. diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, padarydamas didelę žalą valstybei.

Kasaciniu skundu nuteistojo S. B. gynėjas advokatas M. Zabita prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Buvo pažeisti nešališkumo, teisingumo principai, taip pat nekaltumo prezumpcijos principas, nes kaltinamieji turėjo įrodinėti savo nekaltumą, o bandant tai padaryti buvo ribojamos galimybės. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis) – bylos aplinkybes vertino neteisingai, šališkai, nepašalino visų prieštaravimų, abejones, kurias buvo galima panaikinti atlikus papildomus tyrimo veiksmus, aiškino nuteistųjų nenaudai. Teismai privalėjo atlikti įrodymų tyrimą tokia apimtimi, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, tačiau to nepadarė – šališkai atliko įrodymų tyrimą, neišnaudojo visų galimybių nustatyti tiesą byloje. Abiejų instancijų teismai neteisingai taikė ir aiškino BK 200, 222 straipsnių normas, nes neatskleidė nusikalstamos veikos turinio ir sudėties, nepagrįstai konstatavo, kad S. B. veiksmuose yra šių nusikalstamų veikų sudėčių požymiai.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad BK 200 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos atlikimo momento – kai asmuo tyčia nustatyta tvarka neįvykdo savo pareigos išvežti prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, iš Lietuvos Respublikos. Baudžiamoji atsakomybė už šią veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri reiškiasi tuo, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo savo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Atsižvelgiant į tai, kad pareigos išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos įvykdymo terminas gali būti tiksliai nenustatytas, be to, įpareigotas asmuo turi galimybę šią pareigą norminių aktų nustatyta tvarka anuliuoti, apie prekių ar produkcijos neišvežimo nusikalstamą pobūdį sprendžiama pagal aplinkybes, rodančias, jog įpareigotas asmuo neketina nei oficialiai anuliuoti, nei vykdyti pagal tranzito ar eksporto dokumentus turimos pareigos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008). Atsižvelgiant į BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytus reikalavimus, asmeniui inkriminuojant nusikalstamą veiką pagal BK 200 straipsnio 1 dalį privalo būti: 1) nustatytos tokios veikos padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje.

Nuteistasis S. B. bylos proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie savo kaip tarpininko vaidmenį, t. y. kad vykdė tauriųjų metalų pirkimą ir pardavimą pagal užsakovų pageidavimą, šiuo verslu užsiėmė dėl Y. Z. įtakos, kuris supažindino jį su partneriais, nurodė, kur ir kokiomis kainomis pirkti prekes, eksportuodavo prekes pagal Y. Z. nurodytus rekvizitus, kai už prekes būdavo atsiskaitoma ir tinkamai sutvarkomi dokumentai, o visi dokumentai ir eksportuojamos prekės būdavo atiduodamos Y. Z. arba jo nurodytiems asmenims, kurie šias prekes, baigę muitinės procedūras, eksportuodavo į Rusijos Federaciją. 2008 m. gegužės 21 d. užpildžius reikalingus dokumentus ir užplombavus prekes eksportui, visi lydimieji dokumentai ir prekės buvo perduotos Y. Z. partneriui A.

Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo abiejų instancijų teismuose buvo prašoma imtis priemonių surasti šiuos asmenis, tai padaryti buvo atsisakyta. Y. Z. ir A. parodymai buvo ypač svarbūs, nes paaiškėjus aplinkybei, kad jie išvežė prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, nebūtų ir nusikaltimo. Nei ikiteisminio tyrimo įstaigos, nei prokuroras, nei teismas netyrė ir nesistengė ištirti nuteistojo iškeltos versijos dėl Y. Z. ir jo partnerio vaidmens šioje byloje, todėl nepašalino pagrįstų abejonių, turinčių lemiamą reikšmę nuteistųjų kaltumui pagrįsti. Byloje buvo pakankamai duomenų apie Y. Z. tapatybę ir vaidmenį šiame versle: į bylą buvo pateikta Izraelio piliečio Y. Z. (Y. Z.) paso kopija (T. 1, b. l. 93), muitinės tarpininko UAB „P.“ darbuotojai L. G., K. B., S. J. parodė, kad kartu su UAB „D.“ atstovu buvo nepažįstami rusakalbiai asmenys; S. B. pateikė nuotrauką, kurioje jis ir Y. Z. užfiksuoti juvelyrinių dirbinių parodoje (nuotraukoje matomas Y. Z. atvaizdas sutampa su paso kopijoje matomu atvaizdu); 2009 m. vasario 5 d. Italijos Respublikos finansų gvardijos Mokesčių policijos apklausiamas Italijos pilietis L. B. nurodė, kad metalus perdavė I. iš Latvijoje registruotos įmonės „K.“ ir Y. Z. (T. 7, b. l. 102, 103); gynybos iniciatyva buvo pateikta informacija, paskelbta oficialiame Čekijos Respublikos juridinių asmenų registre, apie Y. Z. įregistruotą ribotos atsakomybės bendrovę „K. S.“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra Y. Z., kurio deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Izraelis.

Atsižvelgdamas į šiuos byloje esančius duomenis, kasatorius teigia, kad prielaidos, jog Y. Z. neegzistuoja ir negalima nustatyti jo gyvenamosios vietos, turėjo būti pašalintos. To nepadarius, t. y. neatlikus ikiteisminiame tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu papildomų tyrimo veiksmų ir nesiėmus priemonių surasti ir apklausti Y. Z., negalima buvo priimti teisingo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje. Dėl to buvo padaryti esminiai BPK 7 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

Tie patys esminiai BPK pažeidimai nepašalinus iškilusių prieštaravimų ir abejonių, taip užkertant nuteistiesiems gintis teisėtais būdais, konstatuotini nustatant su asmeniu, vardu A., kuris 2008 m. sausio 21 d. perėmė eksportuojamas prekes, susijusias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai netyrė ir nesiaiškino šio žmogaus asmenybės ir nesudarė galimybės nuteistajam atpažinti jį, nors tiek S. B., tiek V. S. šį asmenį apibūdino vienodai ir pakankamai detaliai, patvirtino, kad galėtų atpažinti iš nuotraukų, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. sausio 21 d. traukiniu Nr. 30 Kaliningradas–Maskva vyko penki asmenys, kurių vardai A., gynyba tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo abejose teismų instancijose pateikė prašymus išreikalauti visų šių asmenų nuotraukas ir atlikti atpažinimą, esant reikalui, apklausti juos (iš VSAT pateiktų duomenų matyti šių asmenų vardai, pavardės, pasų numeriai, gimimo datos ir t. t., o tai leidžia juos identifikuoti). Tačiau prašymai buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad tai neturi reikšmės nusikaltimo inkriminavimui ir kvalifikacijai, nors, kasatoriaus nuomone, šio asmens nustatymas leistų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti abejones dėl to, ar prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

Teismai nuteistojo S. B. kaltę grindė liudytojų, 2008 m. sausio 21 d. atlikusių traukinio Nr. 30 Kaliningradas–Maskva patikrinimą, R. M., G. M., R. A., V. M., A. M., L. A., V. M., K. J., A. N., parodymais, tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma liudytojų pripažino, jog nežinojo, ko ieškoti, ir nuodugniai visko nepatikrino. Be to, pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus perrašė iš kaltinamojo akto ir nesivadovavo jų parodymais, duotais teisme, nenurodydamas, kodėl šiuos parodymus atmeta, nors to reikalauja BPK 305 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taip pat kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme ir negali būti pagrindas paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-554/2006).

Kaip neginčijamu įrodymu teismas rėmėsi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr. (21.26-84-14), kurioje nurodyta, kad visais atvejais nebuvo pateikti neginčijami įrodymai, jog prekės išvežtos iš Lietuvos ir pirkėjų gautos. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad juvelyrinių dirbinių ir tauriųjų metalų verslas turi tam tikros specifikos, reikalauja konfidencialumo ir kad ne visus veiksmus galėjo kontroliuoti UAB „D.“ kaip tarpininkas. Kita vertus, prekių įsigijo aplinkybes patvirtina banko pavedimai, išrašytos sąskaitos verslo kontrahentams, nuteistojo S. B., apklaustų Italijos piliečių parodymai.

Iš šių duomenų taip pat matyti, kad už prekes, kurios buvo eksportuojamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, buvo atsiskaitoma avansu, t. y. pirmiausia gaunama visa suma, atitinkanti deklaracijose nurodytas sumas, o tada sutvarkomos būtinos muitinės procedūros ir prekės atiduodamos eksportui; prekės, kurios buvo pateikiamos muitinės tarpininkui eksporto procedūroms forminti, atitinka kiekius, kurie būdavo išsiunčiami pagal deklaracijas. Kasatoriaus nuomone, nelogiška manyti, kad apmokėjimas būdavo įvykdomas tarptautiniais banko pavedimais iš anksto, prekės nuperkamos ir atliekamos muitinės procedūros, bet po to neišvežamos iš Lietuvos Respublikos.

Be to, nesiaiškinta, iš kokių bankų ir valstybių buvo atliekami atsiskaitymai. Teismas, remdamasis specialisto išvada, pripažino, kad sandoriai UAB „D.“ su Rusijos Federacijos įmonėmis „K. i M. LTD“, „M. K. i. LTD“, OOO „A. K.“, „G. LTD“ bei fiziniu asmeniu K. V. nėra įvykę, nes šie asmenys parodė, kad nieko nepirko iš UAB „D.“. Tačiau banko pavedimuose šie asmenys yra nurodyti ir nė vienas bankas pinigų nepervestų, jeigu pinigų perlaidos siuntėjas nebūtų tinkamai identifikuotas. 2008 m. sausio 21 d. buvo priimtas nutarimas daryti kratą UAB „D.“ patalpose, tačiau jose ieškomi daiktai nerasti.

Be to, tiek muitinės tarpininkai UAB „P.“, tiek „Panerių“ posto muitininkai, forminę muitines procedūras, matė daiktus. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad prekės niekur nedingo, jos buvo eksportuotos. Apklaustas V. S. patvirtino, kad dauguma atvejų, kai eksportuojamos prekės į Rusijos Federaciją, patvirtinimai dėl eksportuotų prekių importo į šią valstybę arba negrįžta, arba grįžta duomenys apie gerokai mažesnius jų kiekius, nes importuotojai iš Rusijos vengia muitinės procedūrų Rusijos Federacijoje. Teismas taip pat rėmėsi teisinės pagalbos dokumentais, gautais iš Rusijos Federacijos, kad bendrovės „G.

LTD“ Rusijos Federacijos teritorijoje, Maskvos mieste, jokios veiklos nevykdo ir deklaracijose nurodytais adresais realiai neegzistuoja, kad Maskvos mieste gatvės, pavadinimu „P.“, nėra (T. 6, b. l. 2-83). Tačiau iš tiesų Maskvoje yra net dvi tokios gatvės, t. y. „ul. M. P.“ ir „ul. B. P.“, tik deklaracijose gatvės nenurodytos tiksliai. Be to, pagal bylos duomenis, „G. LTD“, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), „G. LTD“, nėra Rusijos Federacijos juridiniai asmenys, todėl Rusijos Federacijos pareigūnai jų ir negalėjo rasti.

Byloje nustatyta, kad viena bendrovė yra registruota (duomenys neskelbtini), kita – (duomenys neskelbtini). Tačiau, nepavykus gauti informacijos iš atitinkamų valstybių institucijų, prokuroras ir teismas rėmėsi Interpolo duomenimis, kurie negali būti pripažinti teisėtais BPK 20 straipsnio prasme.

Be kita ko, kasatorius pastebi, kad nuteistajam yra inkriminuotos tik tos veikos, kurios susijusios su V. S. dalyvavimu ir prekių eksportu geležinkeliu, nors buvo daug daugiau atvejų, kai prekės buvo eksportuojamos lėktuvu per kurjerius tiems patiems pirkėjams. Išeitų, kad valstybė traktuoja, jog esant eksportui per kurjerius eksporto procedūros tinkamos, o nagrinėjamais atvejais – ne. Tačiau įstatymuose nėra konkrečiai nustatytų eksporto prekių gabenimo taisyklių, kuriose būtų numatyta, kad pardavėjo atsakomybė yra iki to momento, kai prekės kerta valstybės sieną. Atsakomybė išgabenti deklaruojamas prekes yra to asmens, kuris deklaracijose nurodomas deklarantu; inkriminuotais atvejais prekes išveždavo patys užsakovai.

Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tik išvardijo duomenis, kurie pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais nuteistųjų kaltę, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistųjų reikalaujamus atlikti proceso veiksmus, tiesiogiai susijusius su inkriminuota veika pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, t. y. patikrinti prekių išvežimą patvirtinančius duomenis, atsisakė, nors tai yra svarbiausios aplinkybės, susijusios su inkriminuota veika. Kasatoriaus nuomone, baudžiamojo proceso subjektų atsisakymas ištirti aplinkybes dėl to, kad prekes išvežė Y. Z. ir jo partneris A., buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes liko nepaneigti prieštaravimai ir nepašalintos abejonės, lemiantys asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Be to, S. B. inkriminuotos septynios nusikalstamos veikos pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, tačiau veikos, išskyrus padarytą 2008 m. sausio 21 d., yra inkriminuotos tik dėl to, kad muitinės procedūros veiksmus atliko V. S., tačiau dėl šiuose epizoduose neišvežtų prekių iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos nė vienos instancijos teismas nepasisakė ir tokių įrodymų byloje nėra.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas iš esmės pažeidė BPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, t. y. objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų, nevertino įrodymų visumos, nesivadovavo logikos dėsniais, nepaisė esminių prieštaravimų, paneigiančių teismų išvadas, rėmėsi spėjimais ir prielaidomis. Taip pat teismas buvo šališkas (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 44 straipsnio 5 dalis), nes atmetė visus kasatoriaus prašymus dėl įrodymų tyrimo, taigi, galima manyti, turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, kartu pažeidė ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Ikiteisminis tyrimas irgi buvo atliktas šališkai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo renkami tik kasatorių kaltinantys duomenys, o teisinantys ir turintys reikšmės išspręsti bylą teisingai – ne. Teismai apsiribojo ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta medžiaga, nors tai prieštarauja nešališkumo ir proporcingumo principams bei BPK 20 straipsnio nuostatoms. Be to, nuo bylos tyrimo pradžios buvo pažeidinėjamas nekaltumo prezumpcijos principas, nes nekaltumo įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamiesiems, t. y. kaltinamieji nuolat turėjo įrodinėti faktą, kad prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Kasatorius nesutinka, kad teismų sprendimuose išdėstyti duomenys patvirtina jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo argumentas, padarytas remiantis specialisto išvada ir specialistės paaiškinimais teisme, kad nebuvo pateikti neginčijami įrodymai, jog prekės buvo išvežtos iš Lietuvos ir pirkėjų gautos, negalėjo būti taikomas kasatoriui vien dėl to, kad jis jokių sąsajų su UAB „D.“ neturėjo ir niekaip negalėjo pateikti teismui prekių pakavimo dokumentų, užsakymų, apmokėjimų ir kitos korespondencijos. Be to, ne kaltinamojo pareiga yra įrodinėti, kad prekės buvo išvežtos iš Lietuvos. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiek kasatorius, tiek nuteistasis S. B. parodė, kad prekes į muitinės postą (duomenys neskelbtini) pateikė rusiškai kalbantis vyras, vardu A. Tai reiškia, kad visi dokumentai, susiję su gabentomis prekėmis turėjo būti pas jį, todėl UAB „D.“ vadovas negalėjo jų pateikti teismui.

Specialistės R. Vaitkevičienės duota išvada ir jos paaiškinimas teisme rodo tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „D.“ nebuvimą. Tuo buvo siekiama įrodyti, kad bendrovė neturėjo verslo santykių su prekių pirkėjais iš Rusijos Federacijos. Tačiau kasatorius mano, kad gali būti, jog verslo partneriai, siekdami tokiame pavojingame versle išvengti viešumo, ėmėsi tam tikrų gudrybių gaunant užsakytas prekes ir vykdė verslą neskaidriai. Tikint, kad aukso luitų ir dirbinių iš aukso niekas iš Rusijos Federacijos negavo, kyla klausimas, kaip vertinti 2008 m. liepos 8 d. iš Italijos Respublikos teisingumo ministerijos gautą medžiagą, jog rašytinės sutartys su UAB „D.“ sudarytos nebuvo, prekės tranzitu keliavo per Vilniaus oro uostą, (duomenys neskelbtini) geležinkelio postą, o iš ten į Rusijos Federacijos; S. B. atstovavo bendrovėms „G. LTD“ ir „D. G.“; prekės buvo pristatytos „G. LTD“, adresu: (duomenys neskelbtini), Maskva, nes už jas buvo sumokėta ir italai negavo pranešimų (T. 6, b. l. 84-200, T. 7, b. l. 1-108). Nesudėtinga buvo patikrinti, kas apmokėjo Italijos bendrovei už aukso luitus ir juvelyrinius dirbinius, taip būtų pašalintos abejonės dėl prekių galutinio gavėjo.

Byloje buvo pateikta telefoninių pokalbių analizė, kurioje nurodyta, kad kasatoriaus telefoniniai skambučiai su S. B. sutampa su tomis dienomis, kai jis užbaigdavo eksporto muitinės procedūras. Tačiau tai neatitinka tikrovės, analizė atlikta šališkai ir yra neobjektyvi, nes pateikta prisiderinant prie inkriminuojamų veikų laiko, todėl negalėjo būti įrodymas. Byloje buvo pateikti duomenys apie kasatoriaus ir S. B. telefoninius skambučius tik tam tikromis dienos, kai vykdavo muitinės procedūros. Visų skambučių, apimančių kaltinimo laikotarpį, analizės nebuvo pateikta, nors iš jos būtų galima spręsti, kad kasatorius su S. B. bendravo telefonu ne tik nurodytomis dienomis. Be kita ko, kasatorius pažymi, kad S. B. buvo jo pažįstamas, su juo bendravo, susitikdavo, tačiau tarnybinių reikalų neturėjo.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2009 m. balandžio 8 d. raštas IN/67711/40/LT/08 patvirtina, kad Interpolo Britų Virginijos salų nacionalinis biuras pateikė informaciją apie kompaniją „G. L.“. Rašte nurodyta, kad pateikti duomenys yra žvalgybinio pobūdžio ir, norint pateiktą informaciją panaudoti teisme, būtina siųsti teisinės pagalbos prašymą kompetentingoms institucijoms. Šios aplinkybės patvirtina, kad duomenys buvo renkami pažeidžiant įstatymus. Raštas negali būti vertinamas įrodymų kontekste, nes pateiktas pažeidžiant BPK normas.

Kasatorius buvo pateikęs prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti asmenį, vardu A. Traukiniu Kaliningradas–Maskva važiavo penki keleiviai tuo pačiu vardu. Iš jų buvo pareikalautos keleivių deklaracijos, tačiau nė vienas neapklaustas, taip pat kasatoriui ir S. B. nebuvo parodytos jų nuotraukos atpažinti. Siekiant pašalinti abejones, kasatorius pateikė prašymą prokurorui išreikalauti minėtų asmenų nuotraukas, jas pateikti atpažinti, šiuos asmenis apklausti ir parodyti jiems kasatoriaus bei S. B. nuotraukas; taip pat prašė užklausti Kaliningrado ir Maskvos geležinkelio stoties administraciją, ar 2008 m. sausio 21 d. nupirktų keleivių bilietų į traukinį Nr. 30 Kaliningradas–Maskva skaičius atitinka keleivių, kirtusių Lietuvos–Rusijos Federacijos sieną Kybartų pasienio poste, nes nemažai keleivių, važiuojančių iš Vilniaus traukiniu Kaliningradas–Maskva, perka bilietus Kaliningrade ar Maskvoje, nes taip bene dvigubai pigiau. Tačiau, nors asmens, vardu A., kuris gabeno prekes iš Vilniaus, nustatymas buvo svarbus ir kasatorius nurodė būdus, kaip tai galima padaryti, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismai į kasatoriaus prašymus neatsižvelgė. Jis taip pat prašė nustatyti ir apklausti minėtu traukiniu važiavusias palydoves ir viršininką, Izraelio pilietį Y. Z. bei Rusijos Federacijos pilietį V. K., kuriuos kaip verslo partnerius nurodė S. B.

Teismas skeptiškai vertino (duomenys neskelbtini) muitinės poste traukinio Kaliningradas–Maskva keleivių bagažą tikrinusių muitininkų parodymus. Šių liudytojų parodymų analizė leidžia teigti, kad traukinio keleivių patikrinimas 2008 m. sausio 21 d. buvo chaotiškas ir nedetalus. Remiantis tokiais patikrinimo rezultatais negalima neabejotinai teigti, kad kas nors iš keleivių tikrai nevežė aukso luitų. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad muitinės poste, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., patikrinimas dalyvaujant pareigūnams buvo tik vieną kartą – 2008 m. sausio 21 d., o ankstesniuose epizoduose niekas iš pareigūnų net nebandė ieškoti aukso dirbinių.

Apibendrindamas kasatorius daro išvadą, kad teismas, nerasdamas įrodymų, jog aukso luitai nedeklaruoti Baltarusijos ir Rusijos muitinėje, nenustačius gavėjo, padarė prielaidą, kad aukso luitai ir jo dirbiniai iš Lietuvos nebuvo išvežti. Tačiau toks įrodinėjimas ydingas. Negalima paneigti to, kad asmuo, vežantis auksą iš Lietuvos, jo nepaslėpė dėl saugumo ar siekdamas išvengti muitinės kontrolės Baltarusijoje ar Rusijoje. Nusikaltimo dalyko neradimas Lietuvoje muitinės poste patikrinimo metu ar jo judėjimo užsienyje duomenų negavimas savaime dar negali patvirtinti jo neišvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taigi šiuo atveju už galimą neteisėtą kurjerio veiklą turi atsakyti nekalti asmenys.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė G. S. prašo nuteistojo S. B. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinį skundą ir nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad kasacinių skundų dalis, susijusi su įrodymų vertinimo reikalavimų pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį nesilaikymu, nepagrįsta. Skundžiami nuosprendis ir nutartis yra pagrįsti, teisėti ir teisingi, priimti visapusiškai ir išsamiai ištyrus baudžiamosios bylos įrodymus bei tinkamai, vadovaujantis BPK numatytais reikalavimais, juos įvertinus, todėl kasaciniai skundai atmestini.

Anot prokurorės, kasaciniuose skunduose daugiau dėmesio skiriama ne žemesniųjų instancijų teismų padarytų teisės normų pažeidimų analizei, o teismų nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo, papildomų procesinių veiksmų atlikimo būtinumo aptarimui, įvykių versijų, savo subjektyvios nuomonės dėl bylos duomenų tyrimo, įrodymų vertinimo išdėstymui, tačiau tai, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, todėl kasacinių skundų argumentai, kuriais yra neigiamos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymo, paliktini nenagrinėti. Tai, kad teismai įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Skunduose kasatoriai, be kita ko, nurodo argumentus, kurie yra susiję su naujų procesinių veiksmų atlikimu (Y. Z. ir A. tapatybės, jų buvimo vietos nustatymu, papildomų asmenų apklausomis) ir naujų faktinių aplinkybių išaiškinimu. Tai susiję su naujų įrodymų rinkimu, jų pakankamumu ir iš esmės sudaro apeliacinio, o ne kasacinio nagrinėjimo dalyką.

Prokurorė pažymi, kad didžioji dalis kasaciniuose skunduose keliamų klausimų jau buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teismo, t. y. gynybos argumentai buvo išsamiai išanalizuoti, įvertinti ir į juos motyvuotai atsakyta teismo priimtoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė apeliacinių skundų argumentus, susijusius su papildomų procesinių veiksmų atlikimu, nurodydamas, kad tokių veiksmų atlikimas, nustatant nuteistųjų nurodytus Y. Z. ir asmenį, vardu A., yra netikslingas; tai nuteistųjų gynybinės versijos, kurių nepatvirtina byloje ištirti įrodymai; viso bylos proceso metu nebuvo pateikta pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų, jog nurodyti asmenys yra susiję su aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos nagrinėjant šią bylą. Prokurorės nuomone, atsisakydami atlikti papildomus veiksmus, tenkinant nuteistųjų prašymus, teismai taip pat nepažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtino rungimosi principo. Tai, kad teismai atmetė kai kuriuos nuteistųjų pateiktus duomenis ir prašymus, nėra pagrindas pripažinti, jog byla teisme išnagrinėta nesilaikant rungimosi principo. Tai susiję ne su bylos nagrinėjimo tvarka, o su teismo pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008).

Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, teismai, vertindami įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – išsamiai ir nešališkai išnagrinėję visas bylos aplinkybes, byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, juos vertino ir atskirai, ir lygindami tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek nuteistuosius teisinančius, tiek juos kaltinančius įrodymus. Teismų priimti sprendimai motyvuoti, juose išdėstyti visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys, kuriuos teismai pripažino įrodymais, nurodyta, kuriais iš jų grindžiama nuteistųjų kaltė ir kurie iš jų vertinami kritiškai ir dėl kokių priežasčių.

Nesutikdama su argumentais dėl nuteistųjų telefoninių skambučių analizės kaip įrodymo neleistinumo, prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog šie duomenys patvirtina, kad S. B., prieš pateikdamas eksporto dokumentus, telefonu susisiekdavo su V. S., su kuriuo suderindavo veiksmus, taigi teismai pagrįstai vertino šiuos duomenis kitų bylos aplinkybių kontekste.

Prokurorės nuomone, kasaciniuose skunduose pateiktos kai kurių liudytojų parodymų ištraukos, paimtos iš bendro konteksto jų frazės, todėl negali būti vertinamos darant išvadas apie traukinio patikros detalumą. Teismai skunduose nurodytų liudytojų parodymus vertino kitų įrodymų kontekste, o ne atskirai vienus nuo kitų, t. y. selektyviai, kaip tai daro kasatoriai, dirbtinai iš konteksto panaudodami parodymų frazes ir suteikdami parodymams kitą reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus argumentus, įvertinęs liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pagrįstai nusprendė, jog traukinio patikrinimas buvo kruopštus. Teismas nutartyje taip pat pasisakė dėl kasatorių iškeltos versijos, kad tranzitinės prekės galėjo būti vežamos paslėptos, akcentuodamas, jog šios aplinkybės, netgi jeigu jos ir būtų byloje nustatytos, nepakeistų veikos kvalifikavimo, nes fiktyvus arba pagal kitus eksporto dokumentus prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos neleidžia tvirtinti, kad asmuo įvykdė dėl eksporto procedūros įforminimo kilusią pareigą ir todėl negali atsakyti pagal BK 200 straipsnio 1 dalį.

Dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2009 m. balandžio 8 d. rašte Nr. IN/6711/40/LT/08 nurodytos informacijos vertinimo prokurorė nurodo, kad šis raštas, gautas atliekant ne procesinio, o žvalgybinio pobūdžio veiksmus, pripažintinas rašytiniu įrodymu baudžiamojoje byloje, pagrindžiančiu reikšmingas bylos aplinkybes, nes jame pateikta informacija buvo gauta teisėtais būdais bei priemonėmis, įvertinta kartu su kitais bylos įrodymais, be to, buvo dedamos maksimalios pastangos tam, kad būtų gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, patvirtinantis šiame rašte nurodytas aplinkybes. Taigi teismai įvykdė pareigą nustatyti šios informacijos, gautos atliekant neprocesinius veiksmus, tikrumą, patikimumą, teisingumą.

Apibendrindama prokurorė teigia, kad, atsižvelgiant į teismų sprendimuose nurodytus motyvus, vertinant baudžiamosios bylos duomenis, vienus jų pripažįstant įrodymais, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, kitus – atmetant kaip nepatikimus, darytina išvada, jog teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, nepažeidė jokių nei proceso, nei materialiųjų teisės normų, kas sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti teismo nuosprendį ir nutartį. Atsižvelgiant į žemesnių instancijų teismų sprendimuose išdėstytus argumentus, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismai neišsamiai nagrinėjo bylą ir kad buvo padaryti BPK 7 straipsnyje, 20 straipsnio 5 dalyje bei 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimai. Žemesnių instancijų teismai, įrodymus vertindami kaip visumą bendrame kontekste, o ne atskirai vienus nuo kitų, nepažeidė įrodymų vertinimo teisėtumo reikalavimų ir padarė teisėtas, teisingas bei pagrįstas išvadas.

Nuteistojo S. B. gynėjo advokato M. Zabitos ir nuteistojo V. S. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tikrina, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo S. B. gynėjo, nuteistojo V. S. kasaciniuose skunduose ginčijamos ir teismų nustatytos faktinės aplinkybės, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, pateikiamos savos įvykių versijos. Antai šiuose kasaciniuose skunduose nemažai dėmesio skiriama teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pagal kurias nuteistasis S. B. padedant V. S. neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, t. y. aukso lydinių bei juvelyrinių dirbinių iš aukso, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, paneigti. Šiuo atveju keliamos versijos, kad visi dokumentai ir eksportuojamos prekės būdavo atiduodamos Y. Z. arba jo nurodytiems asmenims, kurie šias prekes, baigę muitinės procedūras, eksportuodavo į Rusijos Federaciją, kad 2008 m. sausio 21 d. užpildžius reikalingus dokumentus ir užplombavus prekes eksportui, visi lydimieji dokumentai ir prekės buvo perduotos Y. Z. partneriui A. S. B. gynėjo kasaciniame skunde taip pat ginčijamos teismų nustatytos aplinkybės, kad bendrovės „G. LTD“ Rusijos Federacijos teritorijoje, Maskvos mieste, jokios veiklos nevykdė ir deklaracijose nurodytais adresais realiai neegzistavo, kad šioms bendrovėms iš UAB „D.“ prekės nebuvo eksportuojamos. Šie ir kiti kasacinių skundų argumentai, kurie iš esmės reiškia prašymą kasacinės instancijos teismui nustatyti kitokias faktines aplinkybes, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, todėl paliekami nenagrinėti.

Taip pat paliekami nenagrinėti S. B. gynėjo kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo BK 222 straipsnio ir V. S. kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo, nes šie klausimai nebuvo keliami apeliaciniuose skunduose ir nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 200 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK reikalavimų laikymosi

Kasaciniuose skunduose teigiama ir tai, kad teismai, nuteisdami S. B. ir V. S. pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 200 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Šio nusikaltimo dalykas yra prekės ar produkcija, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia neveikimu, t. y. minėtų prekių ar produkcijos neteisėtu neišvežimu iš Lietuvos Respublikos. BK 200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika laikoma baigta nuo veikos (nagrinėjamu atveju neveikimo) padarymo momento, t. y. kai kaltininkas tyčia nustatyta tvarka neįvykdo pareigos išvežti minėtų prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos. Dėl šios veikos padarymo atsiradę padariniai yra už šios nusikalstamos veikos sudėties ribų, t. y. neturi reikšmės jos kvalifikavimui – į juos gali būti atsižvelgiama individualizuojant bausmę.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigos išvežti minėtas prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo savo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Turint omenyje, kad pareigos išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos įvykdymo terminas gali būti tiksliai nenustatytas, be to, įpareigotas asmuo turi galimybę šią pareigą norminių aktų nustatyta tvarka anuliuoti, apie prekių ar produkcijos neišvežimo nusikalstamą pobūdį sprendžiama pagal aplinkybes, rodančias, jog įpareigotas asmuo neketina nei oficialiai anuliuoti, nei vykdyti pagal tranzito arba eksporto dokumentus turimos pareigos. Tokiomis aplinkybėmis gali būti išvežti skirtų prekių ar produkcijos realizavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas, jų išvežimo fiktyvus įforminimas, suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimas ar įgijimas, išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimas, jų sunaikinimas, bandymas jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad S. B. 2007 ir 2008 m. tam tikromis dienomis (iš viso septyni epizodai) kreipdavosi į UAB „P.“ muitinės tarpininkus, kurie pagal pateiktus dokumentus įformindavo prekių (aukso luitų bei juvelyrinių dirbinių iš aukso, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą) eksporto procedūras, pagal kurias S. B. šias prekes turėjo išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį, tačiau šių pareigų neįvykdė ir neketino vykdyti, t. y. atvykęs į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto padalinį muitinės vyresniajam inspektoriui V. S. pateikdavo tik eksporto dokumentus, taip deklaruodamas, kad traukiniu gabens nurodytas prekes, nors jų nepateikdavo. Taip pat teismai nustatė, kad V. S. priimdavo iš S. B. eksporto dokumentus ir, nors prekės jam nebūdavo pateiktos, elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtindavo eksporto procedūrų užbaigimą. Taigi teismai nustatė, kad S. B., padedant V. S., įforminęs eksporto procedūras dėl prekių (aukso luitų bei juvelyrinių dirbinių iš aukso, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą), neteisėtai neišvežė šių prekių iš Lietuvos Respublikos, nors pagal eksporto dokumentus šios prekės turėjo būti išvežtos. Tokie nuteistųjų S. B. ir V. S. veiksmai atitinka BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kasaciniuose skunduose (kaip ir apeliaciniuose skunduose), ginčijant BK 200 straipsnio 1 dalies taikymą, teigiama, kad iš tikrųjų prekės, nors ir nenustatytu būdu, bet vis dėlto buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad veikos vertinimas nesikeistų, net jeigu ir pasitvirtintų šie teiginiai. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad prekių gabenimo per valstybės sieną tvarkos laikymasis suponuoja atitinkamus teisinius padarinius mokesčių surinkimo ir kitose srityse, todėl nelegalus arba pagal kitus eksporto dokumentus šių prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos neleidžia daryti išvados, kad asmuo įvykdė iš eksporto procedūros įforminimo kilusią pareigą ir todėl negali atsakyti pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008).

Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nuteistojo S. B. gynėjo ir nuteistojo V. S. skunduose išdėstyti argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Antai iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 200 straipsnio 1 dalyje, buvo įrodyta liudytojų parodymais, telefoninių pokalbių išklotinių analize, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, daiktų apžiūros, kratų bei dokumentų pateikimo protokolais, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimais, pagal teisinės pagalbos prašymus gauta medžiaga (pvz., iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros, Italijos Respublikos teisingumo ministerijos), kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistųjų ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismų sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasatorių teiginiai, kad teismai buvo šališki – deklaratyvūs, pagrįsti iš esmės tik jų nesutikimu su teismų išvadomis, todėl atmestini.

Taip pat nepagrįsti ir kasacinių skundų argumentai, kad teismai nagrinėdami šią bylą pažeidė BPK įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principus, nesilaikė iš BPK 10 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 4 dalies kylančių reikalavimų. Šie argumentai iš esmės irgi sietini su tuo, kad kasatoriai nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl nuteistųjų kaltės padarius atitinkamas BK numatytas nusikalstamas veikas ir nėra pagrįsti bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinimui ir gynybai buvo suteiktos lygios teisės. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, gynyba teikė įvairių prašymų, visada buvo išklausoma nuteistųjų ir jų gynėjų nuomonės bei argumentų, dalis prašymų buvo tenkinama, dalis – ne, pateikiant tokių sprendimų motyvus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK teismo dalyviai gali pareikšti prašymus, tačiau BPK neįpareigoja teismo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų. Antai teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos, arba nustatyti faktus, neturinčius reikšmės teisingo sprendimo byloje priėmimui. Ar tenkinti prašymus, ar ne, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į prašymų reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistųjų (jų gynėjų) prašymų nepatenkinimas reikštų nuteistųjų teisių suvaržymą ar sukliudytų teisingo sprendimo šioje byloje priėmimui.

Taigi tai, kad teismai nagrinėjamoje byloje atmetė kai kuriuos nuteistųjų (jų gynėjų) pateiktus prašymus, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog byla teisme išnagrinėta nesilaikant rungimosi principo, pažeidžiant BPK 10 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nesutiktina ir su kasacinių skundų argumentais, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeidinėjamas nekaltumo prezumpcijos principas, nes, pasak kasatorių, nekaltumo įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamiesiems, t. y. kaltinamieji nuolat turėjo įrodinėti faktą, kad prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Šis argumentas yra deklaratyvus, nepagrįstas konkrečiais bylos duomenimis. Nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas buvo nustatyta teismams išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visetą. Tai, kad teismai kritiškai vertino nuteistųjų parodymus ir kitus gynybos poziciją atitinkančius įrodymus, savaime negali būti vertinama kaip nekaltumo įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamiesiems.

Vienas esminių kasacinių skundų argumentų, kuriais yra grindžiamas minėtų BPK nuostatų pažeidimas, yra tai, kad neatlikus ikiteisminiame tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu papildomų tyrimo veiksmų ir nesiėmus priemonių surasti, apklausti Y. Z. bei nenustačius su asmeniu, vardu A., kuris, pasak kasatorių, 2008 m. sausio 21 d. perėmė eksportuojamas prekes, susijusių aplinkybių negalima buvo priimti ir teisingo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje. Tokie kasatorių argumentai, kurie iš esmės susiję su reikalavimu atlikti papildomus procesinius veiksmus, buvo pateikti ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė šiuos apeliacinių skundų argumentus. Antai apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nutartyje aptartus įrodymus, kritiškai įvertino nuteistųjų parodymus dėl eksportuojamų prekių perdavinėjimo byloje nenustatytiems asmenims, pripažindamas tai nuteistųjų gynybinėmis versijomis, kurių nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Pasak apeliacinės instancijos teismo, viso bylos proceso metu nebuvo pateikta pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų, kad nurodyti asmenys yra susiję su aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos nagrinėjant šią bylą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis motyvuotomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

V. S. kasacinio skundo teiginiai, kad duomenys buvo renkami pažeidžiant įstatymus, grindžiami ir tuo, jog byloje buvo remiamasi Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2009 m. balandžio 8 d. raštu IN/67711/40/LT/08, patvirtinančiu, kad Interpolo Britų Virginijos salų nacionalinis biuras pateikė informaciją apie kompaniją „G. L.“. Šiame rašte buvo nurodyta, kad pateikti duomenys yra žvalgybinio pobūdžio ir, norint pateiktą informaciją panaudoti teisme, būtina siųsti teisinės pagalbos prašymą kompetentingoms institucijoms. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad šis raštas neturi jokios prejudicinės galios prieš kitus byloje esančius įrodymus, kurie buvo gauti teisėtais būdais, ir jame pateikta informacija buvo įvertinta įrodymų viseto kontekste. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad buvo dedamos maksimalios pastangos tam, kad būtų gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, patvirtinantis šiame rašte nurodytas aplinkybes (apeliacinės instancijos teismas dėl to buvo atnaujinęs įrodymų tyrimą).

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, motyvuotai atsakė į visus esminius apeliaciniuose skunduose iškeltus klausimus ir argumentus paaiškindamas, kodėl nuteistųjų S. B. ir V. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami sprendimus dėl S. B. kaltės padarius BK 200 straipsnio 1 dalyje bei V. S. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 200 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pažeidė BPK 7 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas – iš BPK 320 straipsnio 3 dalies kylančius reikalavimus. Darytina išvada, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes S. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, o V. S. veikos – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo S. B. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir nuteistojo V. S. kasacinius skundus.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius