A-442-1798-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1798/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02409-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja P. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti žalos atlyginimą:

245 370,31 Lt už 1993–1996 metų laikotarpį; 2 125 512,42 Lt už 1997–2011 metų laikotarpį; 247 150,36 Lt už 2012–2013 metų laikotarpį. Pareiškėja paaiškino, kad yra O. P. (mirusios (duomenys neskelbtini)) teisių perėmėja. O. P. 1992 m. gegužės 27 d. tuometinei Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kurios teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), pateikė pirminį prašymą atkuri nuosavybės teises į 36,23 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje (toliau – ir ginčo sklypas) bei giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos teigimu, iki nacionalizacijos ginčo sklypą nuosavybės teise valdė B. P.. Tarnyba 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 14S-103 atkūrė nuosavybės teises į 2,44 ha žemės. Pareiškėjos nuomone, nuo 1992 m. gegužės 27 d. Tarnyba neturėjo teisės atkuri nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą kitiems asmenims ir šios nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos O. P. 1992 metais. Tarnybai 1992 metais neatkūrus nuosavybės teisių, yra daromas tęstinis teisės pažeidimas. Pareiškėja patyrė žalą, pasireiškusią kaip negautos pajamos. Pagal Tarnybos 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 14S-103 nuorašą O. P. turėjo 36,23 ha ploto žemės, iš kurios 31,73 ha – ariama žemė – nuo šio ploto pareiškėja skaičiuoja negautas pajamas. Pareiškėjos nuomone, tarp negautų pajamų ir Tarnybos neveikimo atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises į žemę yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 1993 m. iki 2011 m., nes teisę pretenduoti į savo tetos O. P. 1992 m. išreikštą valią į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėja įgijo tik Kretingos rajono apylinkės teismui 2010 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 4-584-474/2010 atnaujinus terminą palikimui priimti į mirusios O. P. turtą ir Kretingos rajono apylinkės teismui 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvusi žemės savininkė B.

P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 36,32 ha žemės plotą, sklypuose Nr. 3 ir Nr. 62 (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone. Pareiškėjos reikalavimas priteisti 247 150,36 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2013 m. yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu konstatuota, jog viešojo administravimo subjekto, t. y Nacionalinės žemės tarnybos, vilkinimo požymių atkuriant nuosavybės teises į B. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, nenustatyta, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdomas be pažeidimų. Atsakovo teigimu nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir pasekmių.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėja turtinę žalą kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir kitų valstybės valdžios institucijų, kurių

teises ir pareigas perėmė Tarnyba, veiksmų atkuriant nuosavybės teises O. P., kurios turto paveldėtoja yra pareiškėja, į buvusių

žemės savininkų J. Š. ir B. P. iki nacionalizacijos valdytą 36,23 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kartenos valsč., Kretingos apsk. (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), Žalgirio sen., Kretingos r.), pagal Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992 m. gegužės 27 d. pateiktą pirminį prašymą. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir KLAAT) 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-113-609/2012 atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos P. K. skundą, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo priimti atitinkamą sprendimą dėl nuosavybės teisių į 34,19 ha žemės plotą ir 2,04 ha miško plotą, esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, atkūrimo, o nesant galimybės žemę grąžinti natūra turėtoje vietoje, atsakovą įpareigoti priimti sprendimą dėl analogiško žemės sklypo iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo suteikimo, jį padidinant 100 procentų. KLAAT nustatė, jog negalima konstatuoti, kad atsakovas vilkino veiksmus, būtinus atlikti iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl skundo reikalavimas nepagrįstas. Esant nustatytai aplinkybei, jog yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. P. į dalį buvusios savininkės B. P. nuosavybės teisėmis valdytos žemės, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą ir išnagrinėjus pretendentų prašymus suprojektuoti lygiaverčius žemės sklypus, bus atkurtos nuosavybės teisės į O. P. likusią negrąžintą B. P. žemėvaldą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-919/2013 minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT pažymėjo, jog O. P. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė 1992 m. gegužės 27 d., tačiau ji mirė 1996 m. (duomenys neskelbtini), o duomenų, kad ji ginčijo atsakovo veiksmus nevykdant, vilkinant vykdyti jai nuosavybės atkūrimą pagal 1992 m. gegužės

27 d. pateiktą prašymą, nepateikta. Tik Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011, įsiteisėjusiu

2011 m. spalio 7 d., buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. P. iki žemės nacionalizacijos 1940 metais nuosavybės

teisėmis valdė 36,23 ha žemės sklypus Nr. 3 ir 62, esančius (duomenys neskelbtini), Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje. LVAT konstatavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą 1992 metais nebuvo visų reikalingų sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kad laikantis šio įstatymo 19 straipsnyje numatytų terminų būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiuo atveju institucijai sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nebuvo

teisinių sąlygų priimti kitokį – teigiamą – sprendimą, nes trūko giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku

patvirtinančių dokumentų. B. (B.) P. nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo pateikti tik po to, kai buvo priimtas Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011. Tik įsiteisėjus šiam sprendimui buvo sudarytos visos sąlygos atkurti nuosavybės teises ir pradėti skaičiuoti terminą, numatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (2009 m. gruodžio 20 d. redakcija),

111 punkte, ir pradėtas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimas į 36,23 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012 m. (duomenys neskelbtini) mirė

O. P. įpėdinis P. Š., o jo įpėdinė B. G. tik 2012 m. kovo 19 d. išreiškė valią priimti jo palikimą. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 14S-103 O. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,44 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą natūra (duomenys neskelbtini), o sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 31,73 ha žemės, 2,06 ha miško bus atkurtos vėliau. Pareiškėja inicijavo administracinį ginčą dėl šio sprendimo panaikinimo, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-632-342/2012, įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 21 d., pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja patikslintame skunde jokių naujų argumentų dėl vilkinimo nepateikė, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos negautos pajamos šiuo atveju nėra realios, jos hipotetinės, o menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei žalos, negali būti ir priežastinio ryšio tarp šių civilinės atsakomybės elementų.

III.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir tai turėjo įtakos neteisėtam ir nepagrįstam sprendimo priėmimui. Visi reikalingi dokumentai atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą pateikti 1992 m. gegužės 27 d., tačiau Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas tik 2010 m. birželio 17 d. parengė pažymą Nr. 1955 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši pažyma parengta tik 1992 m. gegužės 27 d. pateiktų dokumentų pagrindu. Po šios pažymos parengimo inicijuotas teismo procesas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo reikalingas. Pagal tuo metu, kai O. P. pateikė visus reikiamus dokumentus, nustatytą teisinį reglamentavimą institucijos turėjo išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos. To nepadarius iki šiol, o nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje, atkūrus kitiems asmenims, valstybei kyla civilinė (turtinė) atsakomybė.

Pripažinus, kad visi reikalingi dokumentai buvo pateikti dar 1992 m. gegužės 27 d., tenkinamos visos sąlygos reikalingos, valstybės civilinei atsakomybei kilti. Žalos dydis paskaičiuotas pagal duomenis gautus iš Lietuvos Respublikos statistikos departamento ir negali būti laikomas hipotetiniu ar nerealiu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėja neįrodė Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų neteisėtumo ar vilkinimo, o žalos atsiradimo grindžiamas tik hipotetiniais įrodymais.

Byloje rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad tik įsiteisėjus Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimui atsirado visos sąlygos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į B. P. iki nacionalizacijos valdytą 36,23 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje, kuris šiuo metu vadovaujantis Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis yra vykdomas. Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą, nepažeidė nuosavybės teisių atkūrimo santykių reglamentuojančių teisės normų.

Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo elgtis kitaip ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes 1992 metais O. P. (pretendentė) nebuvo pateikusi dokumentų, įrodančių, kad B. P. (pretendentės mama) iki 1940 m. valdė 36,23 ha žemę (duomenys neskelbtini), Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba elgėsi taip, kaip pagal to meto reglamentuojančius teisės aktus bei susiklosčiusią situaciją elgtis buvo būtina, o vien pareiškėjos hipotetiniai argumentai grįsti statistikos duomenimis, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėja būtų patyrusi žalą.

Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų – nebuvimas yra pagrindas pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalaujamo priteisti turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja teigia patyrusi dėl neteisėtos valdžios institucijų veikos, o būtent, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vilikinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į 31,73 ha žemės plotą ir 2,06 ha miško plotą, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, atkūrimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti valdžios institucijos neteisėti veiksmai ir pareiškėja neįrodė turtinės žalos padarymo fakto, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl žalos priteisimo nėra pagrindo.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kurio pirmoji dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 – 4 dalys).

Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad O. P. prašymą dėl nuosavybės teisių į buvusios savininkės B. P. nuosavybės teisėmis valdytą turtą atkūrimo pateikė 1992 m. gegužės 27 d., tačiau 1996 m. mirė. Nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjai į ginčo žemę vykdomas O. P. 1992 m. gegužės 27 d. pateikto prašymo pagrindu kaip O. P. teisių perėmėjai. Pareiškėjos teigimu, nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos dar 1992 m., O.

P. 1992 m. gegužės 27 d. pateikus pirminį prašymą atkuri nuosavybės teises į 36,23 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje. bei giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarius iki šiol ir nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą atkūrus kitiems asmenims, pareiškėjai buvo padaryta turtinė žala. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo priimti atitinkamą sprendimą dėl nuosavybės teisių į 34,19 ha žemės plotą ir 2,04 ha miško plotą, esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, atkūrimo, o nesant galimybės žemę grąžinti natūra turėtoje vietoje, atsakovą įpareigoti priimti sprendimą dėl analogiško žemės sklypo iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo suteikimo, jį padidinant 100 procentų.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-113-609/2012, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-919/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2013 m.gruodžio 16 d. nutartyje be kita ko nurodė, kad ginčas buvo kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos vilkinimo atkurti nuosavybės teises, nes, pasak pareiškėjos, O.

P. nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos dar iki 1992 m. rugsėjo 1 d., be to, atsakovas jai taip pat vilkino atkurti nuosavybės teises. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažintos nepagrįstomis, nustačius, jog vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą 1992 m. nebuvo visų reikalingų sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kad laikantis šio įstatymo 19 straipsnyje numatytu terminu būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.gruodžio 16 d. nutarties matyti, jog teismai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų neteisėtos veikos nenustatė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnis numato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (LVAT 2011 m. lapkričio

14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012). Atsižvelgiant į minėtoje administracinėje byloje dalyvavusius asmenis, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-919/2013, kuria buvo konstatuota, jog tik įsiteisėjus ir pateikus Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011, buvo sudarytos visos sąlygos atkurti nuosavybės teises. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, tik 2011 m. rugsėjo 6 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. P. iki žemės nacionalizacijos 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 36,23 ha žemės sklypus Nr. 3 ir 62, esančius (duomenys neskelbtini), Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje. Toks juridinio fakto nustatymas rodo, jog 1992 m. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimui nebuvo Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ numatytų sąlygų. B. P. nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo

pateikti tik po to, kai buvo priimtas Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vilkino atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Pažymėtina, kad pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos administracinėje byloje Nr. A858-919/2013, nenurodė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remdamasis teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytus faktus, nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus ir konstatuoti, kad jų pagrindu pareiškėja patyrė nurodomą turtinę žalą. Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nagrinėjamu atveju nenustatyta. Dėl šios priežasties, nesant vienos iš privalomųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos P. K. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys