A-261-1240-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1240/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00131-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės biudžetinės įstaigos Žuvinto biosferos rezervato direkcijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės biudžetinės įstaigos Žuvinto biosferos rezervato direkcijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant M. D., dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Valstybės biudžetinė įstaiga Žuvinto biosferos rezervato direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) skundu (b. l. 53-57) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Alytaus skyriaus sprendimą Nr. 2Sk-(14.2.110)-915 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Nurodė, kad yra su trečiojo suinteresuoto asmens M. D. valdomu sklypu besiribojančio sklypo naudotojas. Ginčijamu sprendimu atsakovas patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis, nustatytus pagal UAB „G. P. geodezija“ inžinierės N. G. 2012 m. gegužės mėn. parengtą žemės sklypo duomenų bylą. Po patikslintų kadastrinių matavimų sklypo ribos yra neleistinai perkeltos į laisvą valstybinį žemės sklypą, taip apie 1,5-1,8 m susiaurinant apie 50 m ilgio laisvos valstybinės žemės juostą, kuri yra vienintelė vieta, leidžianti pareiškėjui privažiuoti prie Žuvinto ežero Žuvinto gamtiniame rezervate. Privažiavimas per šį valstybinės žemės sklypą yra labai svarbus Direkcijai, vykdant teritorijos priežiūros darbus. Direkcija ne vieną kartą prašė atsakovo suformuoti 4 m pločio privažiavimą prie Žuvinto gamtinio rezervato, nes kito privažiavimo nėra.

Manė, kad rengiant kadastrinius matavimus nesinaudota nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla, žemėlapio fragmentais ir žemės sklypų planais, kaip tai nurodyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 14 punkte. Dėl tokio sklypo ribų nustatymo greta esantis laisvas valstybinis žemės sklypas susiaurinamas ir neleidžia suformuoti 4 m pločio privažiavimo kelio prie rezervato. Nurodė, kad, priimant sprendimą, yra pažeistos sklypo planų rengimo procedūros. Direkcijos atstovas dalyvavo sklypo ribų paženklinimo procedūroje ir prieštaravo dirbtinai perkeltoms riboženklių vietoms, tačiau kadastrinius matavimus atliekanti įmonė tai fiksuoti atsisakė, į jo pretenzijas neatsižvelgė. Atsakovas, kilus nesutarimams dėl sklypo ribų, neturėjo pritarti parengtam planui ir pirmiausia ginčą išnagrinėti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog galutinai parengtas žemės sklypo, patenkančio į Žuvinto biosferos rezervato ekologinės apsaugos prioriteto funkcinę zoną, planas nebuvo suderintas su Direkcija, kuri yra atsakinga už saugomą teritoriją, taip pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.3 punkto reikalavimus. Taigi, sprendimu pažeidžiami Direkcijos interesai, pabloginamos veiklos sąlygos, galimybė patekti į Žuvinto ežerą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Alytaus skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 109-116) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000 m. sausio 31 d., žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „G. P. geodezija“ atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypo planas M 1:1000 parengtas nepažeidžiant atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrų, vadovaujantis anksčiau parengtu žemės sklypo preliminarių matavimų planu, atsižvelgiant į Verebiejų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Pažymėjo, kad 1999 m. lapkričio 15 d. buvo atlikti šio žemės sklypo preliminarūs matavimai, 1999 m. gruodžio 21 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu žemės sklypas grąžintas natūra M. D.. 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 33-1800-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ pagal projekto autoriaus pateiktą planą buvo patikslintas 1999 m. gruodžio 31 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-1385 patvirtintas Verebiejų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, įteisinant 2,4 m pločio parėjimo taką prie Žuvinto ežero tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad šis įsakymas nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.

Nurodė, kad parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta tikrinti. Tikrinimo procedūros, kurių metu buvo surašomi keli (po nustatytų trūkumų pašalinimo) kadastro duomenų tikrinimo aktai, nepažeistos. 2012 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus sprendimu Nr. 2Sk-(14.2.110)-915 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys buvo patikslinti. Šis administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis bei atitinka Žemėtvarkos projekto patikslinimą dėl 2,4 m. pločio priėjimo tako įteisinimo, kadastriniais matavimais nustatytas ginčo žemės sklypo plotas (1,3353 ha) neviršija Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 1 priede nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos.

Manė, kad pareiškėjo motyvas dėl ne mažiau kaip 4 m pločio privažiavimo prie Žuvinto ežero nustatymo nepagrįstas. Pareiškėjas, siekdamas praplėsti praėjimo taką ir įteisinti privatine nuosavybe valdomo žemės sklypo dalies naudojimą, turėtų kreiptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka dėl servituto nustatymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 105-106).

Nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, jais yra užfiksuota iki tol buvusi padėtis. Jie niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių. Pagal galiojančius teisės aktus kadastriniai matavimai nėra prilyginami teritorijų planavimo dokumentams, kaip nėra ir juos keičiantys dokumentai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu (b. l. 151–156) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 1999 m. lapkričio 15 d. buvo atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai (preliminarūs matavimai), nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal kartografinę medžiagą. Preliminariais matavimais nustatytos sklypo ribos buvo pažymėtos žemės sklypo lauko brėžinyje (abrise) (b. l. 129) bei grąžinamo natūra sklypo plane Nr. 1531-2 (b. l. 130). 1999 m. gruodžio 21 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu (b. l. 126) atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant sklypą natūra. Nuosavybės teise M. D. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000 m. sausio 31 d. (b. l. 29-34).

Tarp privačios nuosavybės teisėmis valdomų A. S. ir M. D. žemės sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – 2,4 m praėjimo takas, kurio plotas neįskaičiuotas į M. D. ar A. S. sklypo plotus. Tokio fakto nustatymas nėra pakankama aplinkybė, kad būtų padaryta pagrįsta išvada apie šio praėjimo tako teisingą pažymėjimą atliekant trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nagrinėjamoje byloje atsakovui, priėmusiam ginčo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta M. D. priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytų žemės sklypų ribos, plotai ir kadastro duomenys, tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad praėjimo takas planuose pažymėtas remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, juos atitinka, kad ginčijami kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

Teismas taip pat nustatė, kad Simno seniūnijos Verebiejų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1385, kelias ar praėjimo takas tarp M. D. ir A. S. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas nebuvo. 2004 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-1800-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ ankstesnis projektas buvo patikslintas, įteisinant 2,4 m pločio praėjimo taką prie Žuvinto ežero, esantį tarp M. D. ir J. S. privačios nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų, pagal projekto autorės K. A. pateiktą planą. Šis administracinis aktas apskųstas nebuvo, yra galiojantis, todėl jo sprendiniai yra privalomi

Atsakovo teritorinis skyrius ginčo žemės sklypą patikrino kameraliai, surašė žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimo aktus Nr. 02-KAM-31557, Nr. 02-KAM-44779, vėliau pakartotinai, po nustatytų trūkumų pašalinimo – aktą Nr. 02-KAM-51419, kuriuo jokių pažeidimų ginčo sklypų kadastrinėse bylose nenustatė ir priėmė sprendimą bylą derinti. Pabrėžta tai, jog kadastriniai matavimai nėra teritorijų planavimo dokumentas ir jais negali būti keičiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Lyginant žemės sklypo ribų kadastriniais matavimais nustatytus linijų ilgius su privatizavimo dokumentuose – abrise bei žemės sklypo plane, nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais buvo nustatyta kai kurių riboženkliais pažymėtų žemės sklypo ribų nežymūs neatitikimai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatytus žemės sklypo atstumų neatitikimus, kurie buvo fiksuoti skirtingomis matavimo priemonėmis, pagrįstai vertino, kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių atsiradusius neatitikimus. Šiuo aspektu pabrėžta tai, kad kadastriniais matavimais nustatytas ginčo žemės sklypo plotas (1,3353 ha) neviršija Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą tokio ploto (1,33 ha) žemės sklypo ploto paklaida gali būti iki 0,0923 ha (0,08V1,33=0,0923).

Įvertinęs kadastrinių matavimų bylos duomenis, teismas konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis bei atitinka Žemėtvarkos projekto patikslinimą dėl 2,4 m pločio priėjimo tako įteisinimo. Taigi, ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis minėtu Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkto ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o atsakovas tinkamai įvertino žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo teisingumą ir priėmė teisėtą sprendimą suderinti žemės sklypo planą bei patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenis.

Teismas pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 15.6 ir 16.3. punktų nuostatas, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas. Ginčo, kad žemės sklypas patenka į saugomos teritorijos ribas (sklypui nustatyta specialioji naudojimo sąlyga – rezervatų apsaugos zona), nėra.

Tačiau, vertindamas pareiškėjo argumentą nurodytu aspektu, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo – Žuvinto biosferos rezervato direkcijos, teisinė padėtis specifinė: ji yra ir suinteresuotas asmuo, kurio interesai, kaip besiribojančio sklypo savininko, pareiškėjo teigimu, pažeidžiami, ir tuo pačiu į saugomos teritorijos ribas patenkančio sklypo planą derinančioji institucija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas dėl atliekamų kadastrinių matavimų (prijungta kadastrinių matavimų byla, b. l. 31), dalyvavo ženklinime vietovėje, buvo informuotas dėl teisės pateikti pastabas raštu dėl kadastrinių matavimų ir tokias pastabas, kuriose išreikšti prieštaravimai, pateikė, jos buvo išnagrinėtos bei įvertintos (prijungta kadastrinių matavimų byla, b. l. 17, 20, 21).

Pats pareiškėjas pripažįsta, kad taip pat dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos organizuotame ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. vykusiame susirinkime (protokolas nebuvo rašomas), kuriame buvo sprendžiama susidariusi situacija dėl parengto žemės sklypo plano ir „privažiavimo keliuko į Žuvinto ežerą“ (b. l. 46), išreiškė savo pageidavimus. Esant tokiai situacijai, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, kaip suinteresuotas asmuo, aktyviai dalyvavo procedūrose dar iki kadastrinių duomenų patvirtinimo, išreiškė savo poziciją dėl praėjimo tako, nesutikdamas su kadastriniais matavimais ir tokia jo pozicija, priimant galutinį sprendimą, buvo vertinta, teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į Direkcijos kompetenciją, vykdant saugomų teritorijų apsaugos kontrolės funkciją, ginčo planų suderinimo procedūrą objektyviai galima sutapatinti su šios institucijos aktyviais veiksmais, atliktais kadastrinių matavimų atlikimo procedūros metu, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo nurodytas pažeidimas, pasireiškiantis parengto žemės sklypo plano nesuderinimu (derinimo žymos nebuvimu) su už saugomas teritorijas atsakinga institucija (ginčo atveju – pareiškėju), yra formalaus pobūdžio ir nepripažintinas esminiu, įtakojusiu pažeidimus, paneigiančius atliktų kadastrinių matavimų saugomose teritorijose teisėtumą.

Pažymėta, kad atsakovas neturėjo teisinės galimybės priimti sprendimus, prieštaraujančius galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, jokių kitų pažeidimų dėl sklypo planų rengimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nenustatyta. Iš esmės ir ginčo dėl nustatytų bei viešo administravimo subjekto patvirtintų kadastro duomenų atitikimo Žemės reformos žemėtvarkos projektui nėra, įmonės atlikti matavimai atitinka esamų teritorijos planavimų dokumentų sprendinius.

Teismas pažymėjo, kad galiojančiame teritorijų planavimo dokumente – 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 33-1800-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ pagal projekto autoriaus pateiktą planą patikslintame 1999 m. Verebiejų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), praėjimo takas prie Žuvinto ežero yra 2,4 m pločio, todėl pareiškėjui pageidaujant praplėsti šį praėjimo taką ir suformuoti bei įteisinti platesnį, ne mažiau kaip 4 m pločio privažiavimą prie Žuvinto ežero trečiojo suinteresuoto asmens M. D. privatine nuosavybe valdomo žemės sklypo dalyje, turėtų būti sprendžiamas servituto nustatymo klausimas civilinio kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas Valstybės biudžetinė įstaiga Žuvinto biosferos rezervato direkcija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 160-161), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo nuostata, jog tarpas tarp M. D. ir J. S. privačios nuosavybės valdomų sklypų negali būti kitoks, nei nustatytas 2004 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu NR. 33-1800-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“, kuriuo ankstesnis projektas buvo patikslintas ir įteisintas 2,4 m pločio praėjimo takas tarp sklypų, o Direkcija laiku neapskundė šio įsakymo ir jis yra įsiteisėjęs, privalomas, yra neteisinga. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog minėtas įsakymas nekeičia ir negali keisti M. D. priklausančio sklypo ribų. Priešingu atveju būtų neteisėtas ginčijamas atsakovo sprendimas, kuris įteisina kitokį, nei 2,4 m pločio tarpą tarp M. D. ir J. S. privačios nuosavybės valdomų sklypų.

2. Byloje yra UAB „Pikiliausko geodezija“ 2012 m. kovo 13 d. raštas, kuriame nurodyta, jog „pagal atliktus matavimus vietovėje matyti, jog tako plotis skirtingose vietose yra nuo 2,44 m iki 3,12 m“. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog šis teisės aktas ir jo turinys niekur viešai neskelbtas, Direkcija su juo nebuvo supažindinta, t. y. informacija, reikalinga kreiptis į teismą Direkcijai nebuvo prieinama.

3. Teismas visiškai nepasisakė dėl skundžiamų naujai nustatytų M. D. sklypo ribų atitikimo žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Šios bylos sklypo lauko brėžinyje (abrise) matyti, jog ginčytina sklypo riba yra tiesi ir sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais – elektros perdavimo linija, t. y. objektu, kurio vieta natūroje nuo abriso sudarymo yra nepakitusi. Iš abriso matyti, kad elektros linija į sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) nepatenka. Teismo nuomone, šie neatitikimai (sklypo riba patraukta apie 1,5 – 1,8 m) yra neesminiai, dėl matavimo priemonių atsiradę neatitikimai. Tačiau būtent šie neatitikimai iš esmės panaikina pareiškėjo galimybę teisėtai prašyti, jog tako ir šalia jo esančio laisvo valstybinės žemės ploto vietoje teisės aktų numatyta tvarka būtų suformuotas privažiavimas prie Žuvinto gamtinio rezervato sklypo.

4. Teismas sprendime pažymėjo, jog pageidaujant praplėsti priėjimo taką bei įteisinti privažiavimą prie Žuvinto ežero per trečio suinteresuoto asmens M. D. privatine nuosavybe valdomą sklypą, jame turi būti nustatytas servitutas civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju servitutas būtų nustatomas sandoriu, jį turi sudaryti tiek tarnaujančiojo, tiek viešpataujančiojo daiktų savininkai. Šiuo atveju Žuvinto biosferos rezervato direkcija nėra sklypų savininkė, tik naudotoja. Žuvinto gamtinio rezervato sklypas yra patikėjimo teise niekam nesuteikta valstybinė žemė. Todėl tik Nacionalinės žemės tarnyba, atstovaujama Alytaus skyriaus, privalėtų nustatyti servitutą, kas iki šiol nepadaryta.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Alytaus skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 170-176) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, dėl ko teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, jog atsakovas neturėjo teisinės galimybės priimti sprendimus, prieštaraujančius galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, jokių kitų pažeidimų dėl sklypo planų rengimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nenustatyta. Iš esmės ir ginčo dėl nustatytų bei viešo administravimo subjekto patvirtintų kadastro duomenų atitikimo Žemės reformos žemėtvarkos projektui nėra, įmonės atlikti matavimai atitinka esamų teritorijos planavimų dokumentų sprendinius.

2. Pagrįstai ir teisingai teismas pažymėjo, kad galiojančiame teritorijų planavimo dokumente – 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 33-1800-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ pagal projekto autoriaus pateiktų planų patikslintame 1999 m. Verebiejų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), praėjimo takas prie Žuvinto ežero yra 2,4 m pločio, todėl pareiškėjui pageidaujant praplėsti šį praėjimo takų ir suformuoti bei įteisinti platesnį, ne mažiau kaip 4 m pločio privažiavimų prie Žuvinto ežero trečiojo suinteresuoto asmens M. D. privatine nuosavybe valdomo žemės sklypo dalyje, turėtų būti sprendžiamas servituto nustatymo klausimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

3. Nesutinka su tuo, kad praplėsti priėjimo taką bei įteisinti privažiavimą prie Žuvinto ežero per trečiojo suinteresuoto asmens M. D. privatine nuosavybe valdomą sklypą, t. y. nustatyti servitutą turėjo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnį servitutus valstybinės žemės sklypams (o ne privačios) administraciniu aktu nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 165-166) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumentas gali būti keičiamas tik kitu teritorijų planavimo dokumentu, o ne veiksmais, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (kadastriniai matavimai).

2. Nesutinka su tuo, kad 2012 m. gegužės mėn. UAB „G. P. geodezija“ plane M 1:1000 neva linijos nurodytos ilgesnės. Iš tikrųjų linijų ilgiai, nurodyti UAB „G. P. geodezija“ plane, yra trumpesni negu žemės sklypo abrise: linijos ilgis plane (taškai 1-3) – 242,9 m (abrise – 243,5 m); linijos ilgis plane (taškai 1-4) – 134,7 m (abrise – 135 m); linijos ilgis plane (taškai 4-3) – 195,78 m (abrise – 197 m).

3. Tikrovės neatitinka tai, kad, pasak pareiškėjo, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba nesiima veiksmų tam, kad būtų užtikrintas privažiavimo kelias tarp žemės sklypų (kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie Žuvinto ežero. 2,4 m pločio tako prieiti prie Žuvinto ežero įteisinimo procedūra buvo atlikta 2004 m. Alytaus apskrities viršininko administracijos iniciatyva (dabartinė teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir Alytaus apskrities viršininkui 2004 m. rugpjūčio 13 d. priėmus įsakymą Nr. 33-1800-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ minėtas takas buvo įteisintas.

4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinis padalinys 2012 m. gegužės 22 d. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje Tikrinimo akte Nr.02KAVl-44779 atsisakė derinti parengtą sklypo (kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą iki tol, kol tarp trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir A. S. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nebus paliktas ne mažesnis kaip 2,4 m tarpas (praėjimo takas). Taigi, atliekant žemės sklypo (kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, Nacionalinė žemės tarnyba veikė išskirtinai pareiškėjo naudai.

5. M. D. nėra užėmusi 2,4 m pločio tako tarp žemės sklypų (kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir skundo tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių – teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas iš esmės yra beprasmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo ribų, pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.). Todėl, vadovaudamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija įvertina visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylos teisingam išsprendimui, nepriklausomai nuo proceso šalių pateiktų argumentų dėl administracinės bylos esmės.

Bylos ginčas yra dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo teisėtumo. Pareiškėjo ginčijamas 2012 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus sprendimas Nr. 2Sk-(14.2.110)-915 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ grindžiamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.1 punktu, kuriuo nustatyta, kad kadastro duomenys keičiami, kai nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus žemės sklypų kadastro duomenys.

Atsakovo atsiliepime į skundą nurodoma, kad pagrindas keisti žemės sklypo kadastro duomenis buvo Alytaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1291-Ž sudarytos komisijos 2004 m. birželio 15 d. išvada apie tai, kad sudarant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko brėžinį (abrisą) matininkė suklydo, nurodydama žemės sklypo linijos ilgį palei Žuvinto ežerą vietoje 243,5 m, nurodydama 241 m ilgį. Dėl to Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr.33-1800-Ž buvo patikslintas 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1385 patvirtintas žemėtvarkos projektas ir įteisintas 2,4 m pločio priėjimas prie Žuvinto ežero, esantis tarp M. D. ir J. S. sklypų (b. l. 142).

Abriso duomenys patvirtina, kad žemės sklypo ribos linija su Žuvinto ežeru abrise pažymėta indeksais 2-3 yra 241 m (b. l. 18). Tokia pat 241 m ilgio riba yra nurodyta ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus 1999 m. lapkričio 23 d. grąžinamo natūra žemės sklypo plane (b. l. 130), nors bylos priede esančiame tokiame pat žemės sklypo plane minėtos žemės sklypo ribos ilgis yra 243 m. Kadastro duomenų keitimo žemės sklypo plane, kurį parengė 2012 m. gegužės mėn. N. G., šios žemės sklypo ribos ilgis yra 242,98 m. Esant šioms aplinkybėms, būtina išsiaiškinti, koks iš tikrųjų žemės sklypo ribos su Žuvinto ežeru ilgis buvo žemėtvarkos projekte, kokio ilgio riba įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tik išsiaiškinus tikras žemės sklypo ribas, kurios buvo patvirtintos Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1385, gali būti nuspręsta ar šiuo atveju buvo pagrindas keisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. 33-1800-Ž, kurio 2 punktu buvo nustatytas 2,4 m pločio priėjimas prie Žuvinto ežero, esantis tarp M. D. sklypo ir J. S. sklypų, įtakos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų keitimui neturi. Jo reikšmė yra tik ta, kad priėjimas prie ežero negali būti mažesnis nei 2,4 m, tačiau tai nereiškia, kad pagal jo plotį turi būti nustatomas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, mažinant priėjimo kelio plotį iki 2,4 m ir dėl to keičiant žemės sklypo kadastro duomenis. Tikrinant žemės sklypo ribas, yra reikšmingi pareiškėjo argumentai, dėl faktinių žemės sklypų ribų, nustatytų preliminariais matavimais, o būtent elektros linijos vieta, abrise nurodytas Žuvinto ežero kapčius bei akmuo, su kuriais susieti žemės sklypo ribų taškai.

Neištyrus visų aplinkybių reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Valstybės biudžetinės įstaigos Žuvinto biosferos rezervato direkcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys