2K-286/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–286/2014

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01026-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.29.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

gynėjams advokatams Rolandui Tilindžiui ir Irmantui Dobilui,

civilinio ieškovo UAB „N“ atstovams V. D., G. Ž., E. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „N“ atstovo generalinio direktoriaus V. D. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu J. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš UAB „M“ UAB „N“ 64 4917 Lt.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu civilinio atsakovo UAB „M“ atstovo K. Z. Š ir nuteistųjų J. V., A. N. gynėjų advokatų Rolando Tilindžio bei Irmanto Dobilo apeliaciniai skundai tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. V. ir A. N. dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų išteisinti, nenustačius jų veiksmuose nusikaltimo sudėties požymių. UAB „N“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, išteisintųjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovų ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

J. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d., būdama UAB „M“, reg. Kaune, (duomenys neskelbtini), darbuotoja bei kaip J. V. įmonės savininkė atlikdama Lapių sąvartyno biodujų surinkimo sistemos įrengimo techninę priežiūrą, kartu su UAB „M“ darbų vadovu A. N., atsakingu už statybos darbų žurnalo pildymą, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, pasirašė statybos darbų žurnale, tuo patvirtindama šiame žurnale įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2007 m. lapkričio 14 d., 2007 m. lapkričio 15 d. ir 2007m. lapkričio 16 d. buvo išgręžti 22 gręžiniai, kurių skersmuo – 800 mm, nors realiai išgręžtų gręžinių skersmuo sudarė ne daugiau kaip 550 mm.

A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad nuo 2007m. lapkričio 14 d. iki 2009m. rugpjūčio 25 d., būdamas UAB „M“, reg. Kaune, (duomenys neskelbtini), darbų vadovu ir, vykdant Lapių sąvartyno Biodujų surinkimo sistemos įrengimo darbus, atsakingu už statybos darbų žurnalo „Lapių sąvartyno Biodujų sistemos įrengimas ir dujų panaudojimas kombinuotai elektros ir šilumos gamybai“ pildymą, kartu su UAB „M“ darbuotoja J. V., kuri kaip J. V. įmonės savininkė atliko Lapių sąvartyno Biodujų surinkimo sistemos įrengimo techninę priežiūrą, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė statybos darbų žurnale, taip patvirtindamas šiame žurnale įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2007 m. lapkričio 14 d., 2007m. lapkričio 15 d. ir 2007m. lapkričio 16 d. buvo išgręžti 22 gręžiniai, kurių skersmuo – 800 mm, nors realiai išgręžtų gręžinių skersmuo sudarė ne daugiau kaip 550 mm.

Kasaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „N“ atstovas generalinis direktorius V. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nuosprendį, kuriuo J. V. ir A. N. išteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pagrindė duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais.

Antai liudytojo V. Š. parodymai negali būti pripažinti leistinais šioje byloje, nes jam ir išteisintajam A. N. atstovavo tas pats gynėjas advokatas R. Tilindis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas V. Š. yra ne tik civilinio atsakovo šioje byloje (UAB „M“) administracijos vadovas, bet ir vienas iš akcininkų, todėl yra tiesiogiai suinteresuotas, jog šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys nebūtų patenkintas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio atsakovo parodymai dėl jo tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti labai kruopščiai, detaliai ir visapusiškai patikrinami, remiantis kitais bylos įrodymais. Kasatorius pažymi, kad liudytojai A. A., R. K., Z. L., R. V., kaip ir išteisintieji šioje byloje J. V. ir A. N., yra UAB „M“ darbuotojai, todėl jų parodymų, sutampančių su išteisintojo A. N. parodymais, negali laikyti objektyviais ir nešališkais. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų Ž. Š., D. G., P. B., R. P., T. P. parodymus laikė nuosekliais ir argumentuotais, o šiems parodymams prieštaraujančius liudytojų A. A., V. Š. ir R. K. parodymus atmetė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grįsdamas tik suinteresuotų civilinio atsakovo UAB „M“ darbuotojų parodymais pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą.

Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje buvo šališkas, taikė „dvigubus standartus“ nurodydamas, jog UAB „E“ yra dukterinė civilinio ieškovo UAB „N“ įmonė, todėl jų vadovai V. D. bei G. Ž. yra suinteresuoti šios bylos baigtimi ir tai suteikia pagrindą abejoti jų parodymais, nors kartu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį vadovavosi civilinio atsakovo UAB „M“ darbuotojų parodymais.

Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl nesivadovavo liudytojų Ž. Š., D. G., P. B., R. P., T. P. parodymais, kuriais buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kurie patvirtino, kad naudojant 450 mm. grąžtą negalima išgręžti 800 mm. skersmens gręžinio. Vien tai, kad minėtų liudytojų parodymai paneigia su civiliniu atsakovu UAB „M“ susijusių darbo teisiniais santykiais asmenų parodymus negali būti priežastis juos atmesti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme išteisintoji J. V. paaiškino, jog gręžinių skersmenį ji tiesiog vizualiai lygindavo su jos pečių pločiu, manydama, kad jos pečių plotis yra apie 80 cm. Tačiau akivaizdu, kad smulkaus sudėjimo moters – J. V. pečių plotis yra mažesnis negu 80 cm, todėl tokie jos parodymai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad tai, jog gręžinio viršuje (vienintelėje jo išplatėjimo vietoje) skersmuo siekia vos 650 mm, tik patvirtina nešališkų ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymus, kad naudojant 450 mm skersmens grąžtą galima išgręžti tik 450-500 mm skersmens gręžinį.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė prieštaringais suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų R. V., V. Š. bei A. A. bei išteisintųjų J. V. ir A. N. parodymais, kad neva kiekvieno vamzdžio, įleidžiamo į gręžinį, apatinėje dalyje buvo pritvirtinti lankai, kurių skersmuo – 800 mm, o į gręžinį įleidžiamo vamzdžio skersmuo viršuje buvo 90 cm, tačiau juos paneigė kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, byloje esantys civilinio atsakovo UAB „M“ parengti ir išteisintojo A. N. patvirtinti gręžinių brėžiniai, kuriuose pavaizduoti ir į gręžinius įleidžiami vamzdžiai bei sudaryti medžiagų ir įrengimų žiniaraščiai, juose nurodyti visi numatyti lankai. Tačiau jokių lankų į gręžinius leidžiamuose vamzdžiuose nebuvo, jie nebuvo numatyti net projekte.

Be to, jau minėtuose civilinio atsakovo UAB „M“ parengtuose ir išteisintojo A. N. patvirtintuose gręžinių brėžiniuose yra pavaizduota PVC plėvelė, esanti 1,48 m. gylyje, nurodant, kad būtent ji yra skirta skaldai ir moliui atskirti gręžiniuose. Ši rašytiniame dokumente užfiksuota aplinkybė paneigia civilinio atsakovo UAB „M“ atstovų bei išteisintųjų A. N. bei J. V. parodymus neva į gręžinį įleidžiamas vamzdis turėjo 90 cm skersmens guminį sandarinimo žiedą viršutinėje dalyje. Taip pat byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių rašytinių įrodymų, kad įrenginėjant gręžinius būtų naudojamas vibroplūktuvas LT600, o greta gręžinių važinėjo sunkiasvorė technika, išskyrus prieštaringus ir nenuoseklius civilinio atsakovo UAB „M“ darbuotojų parodymus. Antai civilinio ieškovo atstovas G. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įrengti gręžiniai 3-5 m spinduliu buvo aptverti „STOP“ juosta, todėl iki gręžinių jokia sunkiasvorė technika negalėjo privažiuoti, šie parodymai nebuvo paneigti. Apklaustų UAB „M“ darbuotojų teiginiai neva kitų įmonių technika važinėjo šalia gręžinių ir dėl to, t. y. dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, gręžiniai buvo deformuoti – sumažėjo jų diametrai, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau jais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Taigi apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas atlikti įrodymų tyrimą nusprendė 2013 m. spalio 10 d., tačiau 2013 m. liepos 23 d., net neatsiklausęs kitų proceso dalyvių nuomonės dėl įrodymų tyrimo būtinumo, patenkino išteisintojo A. N. gynėjo prašymą kviesti ekspertą, kuris pateiktų išvadą, bei papildomai apklausti pirmosios instancijos teisme apklaustą UAB „M“ darbuotoją R. K. vien tam, kad būtų užfiksuoti jo parodymai. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs tokius prašymus net nebūdamas apsisprendęs, ar bus atliekamas įrodymų tyrimas bei kitiems proceso dalyviams prieštaraujant dėl minėtų asmenų iškvietimo, buvo palankus bei šališkas asmenims, kuriuos išteisino. Be to, apeliacinės instancijos teismas negalėjo išteisinamojo nuosprendžio grįsti specialisto D. K. ir liudytojo R. K. parodymais, nes jie neatitiko įrodymų leistinumo reikalavimų.

Kasatorius pažymi, kad specialisto D. K. parodymus teismas galėjo vertinti tik kaip teorinę nuomonę, nes jis parodė niekada nebuvęs Lapių sąvartyne, jam nebuvo pateikta byloje esanti techninė dokumentacija, taip pat jis nebuvo susipažinęs su Lapių sąvartyne įrengta metano dujų surinkimo sistema. Nepaisant to, specialistas D. K. pateikė išvadą, kad 500 mm skersmens gręžinio turėjo užtekti, tačiau jokių skaičiavimų ar eksperimentinių tyrimų, kurie leistų daryti tokią išvadą, jis teismui nepateikė.

Be to, D. K. nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jokių duomenų apie tai, kad jis turi specialių žinių, įgalinančių jį teikti kaip specialistui išvadą, teismui nebuvo pateikta, o įmonė, kuriai jis atstovauja – UAB „H“ neįrenginėjo nudujinimo sistemų, jų neeksploatavo, neatkasinėjo. Anot kasatoriaus, šios aplinkybės verčia abejoti D. K. pateiktos išvados objektyvumu bei patikimumu, todėl ji negali būti pripažįstama specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lapių sąvartyne esančių gręžinių skersmuo nesiekia 800 mm, t. y. 2010 m. spalio 1 d. Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo tyrėjo surašytas apžiūros protokolas, kurį pasirašė UAB „M“ direktorius V. Š. bei firmos „T“ 2010 m. spalio 5 d. tyrimo aktas Nr. 10/89 „Dėl metano surinkimui skirtų gręžinių Lapių sąvartyne“, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtų gręžinių diametrai yra nuo 55 iki 65 cm. Tačiau kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus visiškai nepagrįstai atmetė motyvuodamas vien tuo, jog buvo išmatuoti ne visų, o tik dviejų gręžinių diametrai, atkasti jie buvo tik iki 1,30 m gylio ir matavimai buvo atlikti ne iš karto po gręžinių išgręžimo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, netyrė visų bylos aplinkybių ir vien savo samprotavimais paneigė svarbias bylos aplinkybes, nepašalino byloje buvusių prieštaravimų

Civilinio ieškovo UAB „N“ atstovo generalinio direktoriaus V. D. kasacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, esminių BPK pažeidimų nepadarė. BPK 369 straipsnis numato, kad bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Civilinio ieškovo atstovo kasacinis skundas grindžiamas teiginiais apie neišsamų, šališką bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, dėl to, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas.

Kasaciniu pagrindu gali būti pripažįstami ne abstraktūs kasatoriaus teiginiai, jog byla buvo nagrinėjama neišsamiai, šališkai, neteisingai, o tik argumentai apie proceso metu padarytus konkrečius BPK normų ir baudžiamojo proceso principų pažeidimus. Kasatoriaus manymas, kad teismas nustatė neteisingus faktus, neteisingai vertino įrodymus ir todėl priėmė neteisingą sprendimą, nėra pagrindas tenkinti kasacinį skundą. Kasacinė byla yra nagrinėjama tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiantis teisės taikymo aspektas reiškia, jog kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos faktinių aplinkybių nenustato, naujų įrodymų netiria, apskųstuose teismų baigiamuosiuose aktuose vertintų įrodymų iš naujo nevertina.

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka pagal kasaciniame skunde nurodytus teisinius argumentus dėl įrodinėjimo procese padarytų esminių BPK pažeidimų gali būti tik tikrinama, ar renkant įrodymus, juos tiriant ir vertinant, darant išvadas dėl reikšmingų bylos teisingam išsprendimui aplinkybių nustatymo ar nenustatymo buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Kasacinių skundų teiginiai dėl neteisingai nustatytų aplinkybių ir neteisingai išspręstos bylos, jei tie teiginiai argumentuotai nėra grindžiami BPK nustatytų esminių reikalavimų nesilaikymu, kasacine tvarka nenagrinėjami.

Šioje byloje paduotame kasaciniame skunde dalis kasatoriaus teiginių dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme, dėl neteisingų išvadų apie bylos faktines aplinkybes pripažintini nenagrinėtinais, nes kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje darytomis išvadomis nėra išreikštas nurodant konkrečius esminius BPK pažeidimus.

BPK nėra įtvirtintas draudimas liudytojais apklausti su proceso šalimis vienokiais ar kitokiais ryšiais susijusius asmenis. Tokių liudytojų parodymų vertinimas ir išvadų pagrindimas šiais parodymais nuosprendyje savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad bylą buvo nagrinėjama šališkai ar kad buvo padaryta kitų BPK pažeidimų. Savo išvadas teismas turi grįsti remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, atsižvelgdamas atskirai ir į kiekvieno atskiro įrodymo gavimo aplinkybes, patikimumą, įrodomąją reikšmę. Analizuodamas asmenų parodymus kaip įrodymus teismas privalo atsižvelgti į tų asmenų sąsajas su proceso dalyviais, jų galimus interesus. Tai yra reikšminga formuojantis vidiniam teismo įsitikinimui dėl byloje darytinų išvadų. Nagrinėjamoje byloje, kurioje dauguma parodymus davusių yra susiję su proceso šalimis, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino, laikydamasis privalomų įrodymų vertinimui reikalavimų, analizavo visus įrodymus, nurodė argumentus, kodėl daromas išvadas grindžia vienais įrodymais ir kaip vertina kitus įrodymus. Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvavimas atitinka BPK nustatytas taisykles.

Kasaciniame skunde reiškiama iš esmės teisinga pozicija dėl įrodinėjimo baudžiamajame procese panaudojant specialiąsias žinias. Įrodymais baudžiamojoje byloje laikomi ekspertizės aktai ir specialisto išvados, o specialistų ar ekspertų atsakymai į užduodamus klausimus, parodymai ar paaiškinimai savarankiškais įrodymais nelaikomi. Vis dėlto kasatoriaus argumentai dėl neteisingo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrindimo specialisto paaiškinimais nėra kasacinis pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Išteisinamais nuosprendis nagrinėjamoje byloje priimtas ne dėl neteisingo teisinančių įrodymų vertinimo, o dėl to, kad nenustatytos aplinkybės, kurias buvo grindžiamas kaltinimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje daryta teisinga, baudžiamojo proceso principus atitinkanti išvada, kad baudžiamojoje byloje kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu tik padarius neabejotinas išvadas dėl reikšmingų kaltės konstatavimui aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 14 d., 2007 m. lapkričio 15 d. ir 2007 m. lapkričio 16 d. išgręžtų 22 gręžinių skersmuo buvo ne 800 mm, o ne daugiau kaip 550 mm. Visos abejonės tokioje situacijoje turėjo būti vertinamos ir buvo vertintos kaltinamųjų naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad daryti visiškai patikimas išvadas dėl netinkamo gręžinių skersmens negalima nei remiantis proceso metu davusių asmenų parodymais, nei kasaciniame skunde minimu 2010 m. spalio 1 d. Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo tyrėjo surašytu apžiūros protokolu, kitais bylos dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas, bylos dokumentų taip pat nevertindamas kaip pakankamų įrodymų kaltinimo teiginiams pagrįsti, BPK pažeidimų nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bylos dokumentų tinkamai ir išsamiai motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad nustatant apžiūros protokolo bei 2010 m. spalio 5 d. tyrimo akto Nr.10/89 patikimumą ir įrodomąją galią būtina atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant šie veiksmai buvo atlikti, t. y. kad V. D. vadovaujama bendrovė atkasė visus gręžinius ir tik po to pakvietė ekspertą ir apmokėjo jo paslaugas; kad tik po to buvo atlikta apžiūra, nei apžiūros protokole, nei tyrimo akte nefiksuojant atkasimo proceso; kad neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo atrinkti 2 iš 22 gręžinių, kiti gręžiniai neatkasti ir neišmatuoti, nors kaltinimai suformuluoti kaip dokumentų klastojimas ne dėl 2, tačiau dėl visų 22 gręžinių; kad atkastas tik gręžinių paviršius – apie 1,30 m, giliau nekasta, netirta ir nematuota; kad gręžiniai atkasti praėjus beveik trims metams po to, kai jie buvo iškasti.

Nesant pagrindo daryti išvadas, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminių BPK pažeidimų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinio ieškovo UAB „N“ atstovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Vytautas Piesliakas

Gintaras Goda