AS-858-382-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-382/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00439-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl nutarimų dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-28), prašydamas:

1) panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimo Nr. 1216 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.4 punkto 111.1 ir 111.2 dalis, 2.5 punkto 121.1, 121.2, 121.3, 121.4, 121.5 dalis;

2) panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1215 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 3.3 punkto 23.4 ir 23.5 dalis;

3) įpareigoti Vyriausybę Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyti, kad: a) visuomeninis tiekėjas privalo supirkti visą Vyriausybės nustatytą UAB „Vilniaus energija“ termofikacinių elektrinių remtinos gamybos apimties elektros energiją; b) visos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos būtinosios UAB „Vilniaus energija“ termofikacinių elektrinių sąnaudos, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turi būti padengtos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi (b. l. 159-160) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pateiktais išaiškinimais ir nurodė, jog administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Pabrėžė, kad visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimus).

Teismas rėmėsi Konstitucijos 94 straipsnio 1 ir 7 punktais, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktais ir nurodė, kad Vyriausybė, priimdama skundžiamus 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimus Nr. 1215, Nr. 1216, įgyvendino valstybės valdymą. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) (kai, remiantis paminėta Konstitucinio Teismo praktika, priimdama šiuos aktus Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą) teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas, o fiziniai asmenys neturi teisės kreiptis dėl Vyriausybės priimto akto teisėtumo ištyrimo. Atitinkamai, teismas pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamų Vyriausybės nutarimų dalis yra nenagrinėtinas teismų ir šį reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, teismas jį taip pat atsisakė priimti.

Nurodė, jog pareiškėjas Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimų Nr. 1215 ir Nr. 1216 tam tikrų nuostatų teisėtumo klausimą galėtų iškelti tik individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, prašydamas individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo nuostatų, kurios turėtų būti taikomos tokioje individualioje byloje, teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.).

III. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu (b. l. 162-170) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti jo skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas remiasi Lietuvos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 2 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad Vyriausybė priimdama poįstatyminius aktus atlieka reglamentavimo funkciją, kuria įgyvendinami įstatymai ir kiti teisės aktai. Pažymi, jog Vyriausybės Nutarimas Nr. 1215 ir Nutarimas Nr. 1216, kuriais tik apibrėžiama remiamos elektros energijos pardavimo tvarka grandyje tarp energijos gamintojo ir energijos tiekėjo, o ne nustatomas kokybiškai naujas valstybės politikos klausimas, patenka į viešojo administravimo sritį. Atitinkamai, tokių teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėtinas administraciniuose teismuose tokia pat tvarka kaip ir bet kuris kitas individualus teisės aktas.

Pabrėžia, jog skundžiamuose Nutarimo Nr. 1215 ir Nutarimo Nr. 1216 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra skirtas konkrečiai apibrėžtiems ir įvardintiems subjektams. Nutarimo Nr. 1215 ir Nutarimo Nr. 1216 punktai priimti siekiu detalizuoti Vyriausybės nutarimo Nr. 1051 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1051) reguliavimą ir pagal Nutarimo Nr. 1051 6 punktą. Atsižvelgus į tai, kad Nutarimu Nr. 1215 ir Nutarimu Nr. 1216 nustatomas reguliavimas yra individualaus pobūdžio ir tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes daro žalą pareiškėjo turtiniams interesams ir užkerta kelią tinkamam elektros energijos gamintojo ir šilumos tiekėjo funkcijų vykdymui bei sukelia pareiškėjui teisinio neapibrėžtumo situaciją, pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies prasme, kas lemia jo subjektinę teisę ginčyti Vyriausybės Nutarimą Nr. 1215 ir Nutarimą Nr. 1216 kaip individualius administracinius teisės aktus. Nurodo, jog skundžiamais aktais yra pažeidžiami pareiškėjo interesai ir pareiškėjo teikiamo skundo nagrinėjimas yra teismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakymą priimti pareiškėjo skundą grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, iš esmės motyvuodamas tuo, kad Vyriausybės aktų nuostatų konstitucingumas yra teismingas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pareiškėjo inicijuojamas ginčas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią visų pirma valstybės institucijas; valstybės institucijų sistema apima labai įvairias institucijas; šių institucijų įvairovę, teisinį statusą ir įgaliojimus lemia valstybės vykdomų funkcijų įvairovė; tam tikros valstybės institucijos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) yra traktuojamos kaip valstybės valdžią vykdančios institucijos. Tokios institucijos yra nurodytos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

Taigi valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.). Pagal šį principą įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimus). Taigi, atitinkamai, ir teismai nagrinėjami kilusius ginčus turi įvertinti ir atsižvelgti į jiems priskirtus įgaliojimus.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos ABTĮ 15 straipsnyje. Tuo tarpu ginčų, kurių administraciniai teismai nesprendžia, kategorijos yra nurodytos to paties įstatymo 16 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis aiškiai įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių nei iš administracinių teisinių santykių. <...> Taigi administraciniai teismai nesprendžia ir tų bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šie teismai turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Šiame kontekste ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“, <...> aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1216 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.4 punkto 111.1 ir 111.2 dalis, 2.5 punkto 121.1, 121.2, 121.3, 121.4, 121.5 dalis, 2013 m. gruodžio 18 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1215 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 3.3 punkto 23.4 ir 23.5 dalis (b. l. 1-28).

Kiek tai yra susiję su pareiškėjo pateiktu reikalavimu, visų pirma pažymėtina, jog Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatyta, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas (Konstitucijos 94 str. 7 p.). Tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti. Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio. Vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus, užtikrina jų vykdymą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimą). Visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimus).

Be to, pabrėžtina, jog pagal Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Valstybės valdymo reikalai, Konstitucijoje ir įstatymuose priskirti Vyriausybės kompetencijai, negali būti sprendžiami Vyriausybei priimant kitos rūšies aktą (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus). Oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus ir kad Vyriausybės teisės aktai turi būti oficialiai paskelbti, nepaisant to, ar jie yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepaisant to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie skirti, netaikytinos Vyriausybės rezoliucijoms ir sprendimams, kurie priimami pagal Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 dalį (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą).

Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybės valdymo reikalų sprendimas Vyriausybės posėdyje priimant atitinkamus aktus ar jų nepriimant yra ypatingas: spręsdama tokius reikalus Vyriausybė veikia kaip viena iš Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės valdžią vykdančių institucijų (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Atsižvelgusi į skundžiamų Vyriausybės nutarimų turinį teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 ir 7 punktus Vyriausybė inter alia tvarko krašto reikalus bei vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.

Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2013 m. kovo 1 d. redakcija) (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 2 straipsnio 52 dalį viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais ir viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. Pagal to paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą Vyriausybė tvirtina viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir nustato jų teikimo tvarką, pagal 7 punktą – tvirtina Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašą. Elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad Vyriausybė, išimtinai vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, patvirtina viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustato šių paslaugų teikimo tvarką.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas, pateiktus išaiškinimus, nurodo, kad administracinėje byloje ginčijamais Vyriausybės nutarimais buvo pakeistos 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitinkamos nuostatos. Šie Vyriausybės nutarimai buvo priimti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) vardu remiantis inter alia Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, jais buvo įtvirtintas nustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Vyriausybė priimdama skundžiamus nutarimus įgyvendino valstybės valdžią.

Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) (kai, remiantis paminėta Konstitucinio Teismo praktika, priimdama šiuos aktus Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą) teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas ir administracinis teismas tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Vyriausybės nutarimų atitinkamų dalių panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Be to, sutiktina su tuo, kad pareiškėjo skunde pateiktas reikalavimas įpareigoti Vyriausybę Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyti, kad: a) visuomeninis tiekėjas privalo supirkti visą Vyriausybės nustatytą UAB „Vilniaus energija“ termofikacinių elektrinių remtinos gamybos apimties elektros energiją; b) visos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos būtinosios UAB „Vilniaus energija“ termofikacinių elektrinių sąnaudos, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turi būti padengtos, iš esmės yra išvestinis iš pirmojo pateikto skundo reikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pateiktas pareiškėjo skundo reikalavimas parodo, kad pateiktu skundo priėmimu ir jo nagrinėjamu būtų tiriama iš esmės Vyriausybės veikla, atliekama jai įgyvendinant valstybės valdžią, priimant subjektus įtakojantį teisinį reguliavimą plačiąja prasme. Dėl šių priežasčių teigtina, kad šis reikalavimas buvo pagrįstai atsisakytas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą neatima iš jo galimybės ginčyti Vyriausybės aktų teisėtumą. Pareiškėjas skundžiamų Vyriausybės nutarimų teisėtumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (pvz., nagrinėjant individualią bylą pagal pareiškėjo skundą, o ne ginčydamas Vyriausybės nutarimus, priimtus įgyvendinant valstybės valdymo reikalų sprendimą), prašydamas individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimų, kurie turėtų būti taikomi tokioje individualioje byloje, atitinkamų dalių teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Atitinkamai, pareiškėjas šiuo atveju nurodytais būdais galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.).

Pastebėtina, jog šioje teismo nutartyje pateikti išaiškinimai iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. mutatis mutandis 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-630/2012, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-622/2012, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-252/2014).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjas pateiktu skundu jokio individualaus ginčo (bylos) dėl konkrečių jų teisių pažeidimo nekelia ir jokių kitų papildomų reikalavimų nereiškia, o tiesiogiai ginčija vien tik Vyriausybės priimtų nutarimų dalių teisėtumą ir prašo juos panaikinti bei įpareigoti Vyriausybę atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. pakeisti jo nurodomu būdu nustatytą teisinį reguliavimą. Atitinkamai, toks pateiktas pareiškėjo skundas, kaip jau buvo minėta, negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 16 str. 2 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas