A-502-596-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-596/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01328-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Itella Information“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Itella Information“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Itella Information“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba, RRT) 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (42.1) 1B-1459 „Dėl Jūsų 2013 m. vasario 20 d. skundo Nr. 2740“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kuria atsisakyta tirti pareiškėjo 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. spalio 4 d. ir 2013 m. vasario 20 d. raštuose (toliau – ir Raštai) nurodytus galimus įstatymo pažeidimus; 2) įpareigoti Ryšių reguliavimo tarnybą ištirti pareiškėjo 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. spalio 4 d. ir 2013 m. vasario 20 d. raštuose nurodytus galimus įstatymo pažeidimus ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Skunde (I t., b. l. 1-9; II t., b. l. 13-22) pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. (42.1)1B-1459, informavo, jog iš dalies tenkino pareiškėjo skundus ir akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ 2012 m. spalio 17 d. informavo apie pradėtą neplaninį jos veiklos patikrinimą, kuriuo metu būtų surinkta informacija apie AB „Lietuvos paštas“ patvirtintus ir taikomus universaliųjų pašto paslaugų ir kitos pašto paslaugos tarifus bei privalomos viešai skelbti informacijos skelbimą, tačiau netyrė pareiškėjo 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. spalio 4 d. ir 2013 m. vasario 20 d. raštuose nurodytų galimai jau padarytų pažeidimų.

Pareiškėjas yra tarptautinė paslaugų bendrovė, siūlanti įeinančių ir išeinančių įmonės dokumentų srautų valdymo paslaugas, teikianti elektroninius dokumentų paruošimo ir pateikimo, elektroninio archyvavimo sprendimus, siūlanti finansines paslaugas ir kt. Teikdamas paslaugas jis pasitelkia vietos pašto paslaugų tiekėjus, tarp jų ir AB „Lietuvos paštas“, kuri yra didžiausia pašto paslaugų tiekėja, dominuojanti šioje rinkoje. Pareiškėjas, dalyvaudamas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuotame viešajame pirkime „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą spausdinimo, vokavimo ir išnešiojimo paslaugos pirkimas“, pastebėjo Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – ir Pašto įstatymas) 8 straipsnio 6 dalies pažeidimus, t. y. neskaidrių ir diskriminacinių tarifų taikymą ir apie tai 2012 m. vasario 29 d. informavo atsakovą.

Atsakovas, kaip matyti iš 2012 m. balandžio 4 d. atsakymo, jokio tyrimo neatliko, nurodydamas, kad aprašytų aplinkybių vertinimas nėra jo kompetencija ir pasiūlė kreiptis į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – ir Konkurencijos taryba). Pareiškėjui 2012 m. balandžio 23 d. pateikus skundą dėl neveikimo, atsakovas pateikė užklausas AB „Lietuvos paštas“ dėl nurodytų pažeidimų ir 2012 m. rugsėjo 18 d. informavo, kad vien pasiūlymo pateikimas viešajame pirkime nėra pagrindas konstatuoti, kad AB „Lietuvos paštas“ yra įsipareigojęs teikti ir teikia pasiūlyme nurodytas paslaugas.

Pareiškėjas 2012 m. spalio 4 d. rašte atsakovui nurodė, kad toks aiškinimas yra klaidingas, kadangi paslaugų tarifų taikymas ir paslaugų teikimas yra skirtingos sąvokos. Tokiu aiškinimu būtų nepagrįstai toleruojami AB „Lietuvos paštas“ Pašto įstatymo 8 straipsnio 6 dalies pažeidimai. Konkurencijos taryba 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimu nubaudė AB „Lietuvos paštas“ už mažesnių nei teisės aktuose nustatytų universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymą. Todėl minėtas atsakovo aiškinimas nepagrįstas. RRT 2012 m. rugsėjo 19 d. rašte teigė, jog neva pasiūlymo (ofertos) su konkrečiais universaliųjų pašto paslaugų tarifais pateikimas teisiškai neįpareigoja tokį pasiūlymą (ofertą) pateikusio asmens.

Oferta asmuo (oferentas) įsipareigoja ateityje akcepto atveju būti susaistytas tam tikromis sutarties sąlygomis. AB „Lietuvos paštas“ įsipareigojo taikyti tokias rezervuotųjų pašto paslaugų kainas vienam paslaugų pirkėjui, diskriminuodamas visus kitus šių paslaugų pirkėjus. Šiuo atveju vien AB „Lietuvos paštas“ pasiūlymo dėl rezervuotųjų pašto paslaugų pateikimas su mažesniais nei iki tol AB „Lietuvos paštas“ taikė tarifais vienam ar keliems pasirinktiems subjektams, bet ne visiems tokių paslaugų pirkėjams, ar tik vėlesnis tokių tarifų taikymas visiems kitiems šių paslaugų pirkėjams, kaip klaidingai aiškino RRT, reiškė skaidrumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą. 2012 m. spalio 4 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į RRT, kad tokiu neteisėtu ir nepagrįstu aiškinimu jis ne tik neatlieka Pašto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos funkcijos reguliuoti ir prižiūrėti pašto rinką, bet ir toleruoja bei skatina AB „Lietuvos paštas“ daromus Pašto įstatymo 8 straipsnio pažeidimus bei pateikė paties surinktus įrodymus.

Negavusi jokio atsakymo, UAB „Itella Information“ 2013 m. vasario 20 d. dar kartą padavė skundą ir prašė pradėti AB „Lietuvos paštas“ pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. RRT Sprendimu informavo, kad, jos nuomone, 2012 m. spalio 4 d. rašte išdėstytos aplinkybės dėl Pašto įstatymo 8 straipsnio 6 dalies pažeidimų nurodytuose AB „Šiaulių energija“, AB LESTO, TEO LT, AB, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Lietuvos draudimas“ pirkimuose neva yra grindžiamos tik prielaidomis, ir nurodytų pažeidimų netirs.

Taigi RRT tik dalinai tenkino skundus nurodydama, kad paaiškino AB „Lietuvos paštas“ apie reikalavimus laikytis skaidrumo ir nediskriminavimo principų, ir informavo apie 2013 m. kovo 8 d. pradėtą AB „Lietuvos paštas“ neplaninį veiklos patikrinimą, kurio metu būtų surinkta informacija apie AB „Lietuvos paštas“ patvirtintus ir taikomus universaliųjų pašto paslaugų ir kitos pašto paslaugos tarifus bei privalomos viešai skelbti informacijos skelbimą, t. y. RRT sprendimai nukreipti į ateitį, tačiau RRT netyrė nurodytų galimai jau padarytų pažeidimų, nors privalėjo tai padaryti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektų, šiuo atveju atsakovo, įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pašto įstatymas nustato nagrinėjimo procedūrą, kurios RRT privalu laikytis.

Sprendime RRT tik deklaratyviai nurodė, neva pareiškėjo išdėstytos aplinkybės yra prielaidos. Tačiau, kaip matyti iš RRT pateiktų dokumentų, pareiškėjas nurodė konkrečius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kurių atsakovas visiškai netyrė ir nenagrinėjo, t. y. nevykdė Pašto įstatymo 6, 8, 13, 20 straipsniais jam pavestų funkcijų.

Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (II t., b. l. 28-37) paaiškino, kad 2012 m. vasario 29 d. raštu Nr. 2480 pareiškėjas kreipėsi dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų, kuriais buvo padarytas pažeidimas analogiškas pažeidimui, už kurį Konkurencijos taryba 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 2S-20 „Dėl AB Lietuvos pašto veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2S-20) yra skyrusi AB „Lietuvos paštas“ baudą. Nutarimu Nr. 2S-20 buvo pripažinta, kad AB „Lietuvos paštas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, įtvirtinančio draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, nuostatas.

RRT nėra kompetentinga vertinti Konkurencijos įstatymo pažeidimų, o pareiškėjas 2012 m. vasario 29 d. rašte Nr. 2480 pats teigė, kad į RRT kreipėsi dėl veiksmų, kurie, jo manymu, buvo analogiški Nutarime Nr. 2S-20 konstatuotam Konkurencijos įstatymo pažeidimui. RRT 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (42.1) 1B-1305 informavo pareiškėją apie tai, kad kompetentinga institucija, galinti įvertinti jo rašte išdėstytas aplinkybes, yra Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1S-103 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB Lietuvos pašto veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 ir 15 straipsnių reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1S-103) atsisakė pagal pareiškėjo skundą pradėti tyrimą dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų viešuosiuose pirkimuose atitikties Konkurencijos įstatymo 7 ir 15 straipsnių reikalavimams.

RRT 2012 m. balandžio 27 d. gavo pareiškėjo 2012 m. balandžio 23 d. skundą Nr. 2525 dėl AB „Lietuvos paštas“ viešuosiuose pirkimuose teikiamų pasiūlymų dėl universaliųjų pašto paslaugų (toliau – ir UPP) teikimo tarifų, o 2012 m. liepos 13 d. gavo 2012 m. liepos 11 d. pranešimą Nr. 1581 dėl galimų Pašto įstatymo nuostatų, galiojusių iki 2013 m. sausio 1 d., pažeidimų AB „Lietuvos paštas“ taikant specifinius UPP tarifus. RRT atliekant tyrimą pagal 2012 m. balandžio 23 d. skundą Nr. 2525 2012 m. liepos 23 d. buvo gautas pareiškėjo 2012 m. liepos 11 d. raštas Nr. 1581, kuriame nurodyti iš esmės analogiški 2012 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 2525 nurodytiems galimi Pašto įstatymo pažeidimai.

Minėtų raštų pagrindu buvo atliktas vienas tyrimas ir 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (42.1) 1B-3795 atsakyta pareiškėjui. Pareiškėjas pateikė 2012 m. spalio 4 d. pranešimą Nr. 2639, kuriame dėl iš esmės tų pačių aplinkybių paprašė atlikti tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiame rašte nepateikė jokios informacijos, sukeliančios pagrįstą įtarimą, kad AB „Lietuvos paštas“ vykdė savo veiklą pažeisdama Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013 m. sausio 1 d.) ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, arba tiesiogiai patvirtinančios, kad tokie veiksmai buvo atliekami, RRT neturėjo teisinio pagrindo atlikti naują tyrimą dėl iš esmės ankstesnio tyrimo metu jau įvertintų faktinių aplinkybių.

RRT aktyviai veikė pagal kompetenciją laikydamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjo kaltinimai dėl neveikimo nenagrinėjant 2012 m. vasario 29 d. raštą Nr. 2480 yra nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra (kontrolė) turi būti atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems viešojo administravimo subjektams Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Pašto įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2013 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 4 dalies 13 punktu pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Pašto įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas teisės aktų nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 1 dalį ir Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-853 (toliau – ir Taisyklės), 3 punktą, RRT turi teisę atlikti planinius ir neplaninius ūkio subjektų veiklos patikrinimus, tačiau privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje įtvirtintų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, tarp jų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo.

Taisyklių 16 punktas įtvirtina, kad neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas gali būti inicijuojamas RRT direktoriaus pavaduotojo motyvuotu sprendimu esant RRT įgalioto tarnautojo teikimui ir Taisyklių 19 punkte išvardytiems neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindams. Taisyklių 19.2 punktas numato, kad neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas, be kita ko, gali būti atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti jų reikalavimų.

Atsižvelgiant į 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. 2639 išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas atlikti šiame rašte nurodytuose konkursuose (viešuosiuose pirkimuose), kiek tai susiję su TEO LT, AB organizuotu konkursu dėl sąskaitų spausdinimo ir pristatymo paslaugų pirkimo ir LESTO, AB organizuotu konkursu dėl dokumentų spausdinimo, vokavimo ir siuntimo organizavimo paslaugų pirkimo, dalyvavusio AB „Lietuvos paštas“ patikrinimus išimtinai grindžiami tik faktais, kad AB „Lietuvos paštas“ galimai pasiūlė mažesnes kainas negu taikoma kitiems AB „Lietuvos paštas“ siuntų pristatymo paslaugų pirkėjams.

Tačiau 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. 2639 nėra pateikiama jokios informacijos, sukeliančios pagrįstą įtarimą, kad AB „Lietuvos paštas“ vykdė savo veiklą pažeisdamas Pašto įstatymo ar jį įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimus arba tiesiogiai patvirtinančios, kad tokie veiksmai buvo atliekami, kas sudarytų pagrindą neplaniniam ūkio subjekto veiklos patikrinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos paštas“ prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime (IV t., b. l. 1-4) paaiškino, kad UAB „Itella Information“, žinodama, kad atsakovas neatliko prašomų veiksmų, į teismą nustatytu terminu nesikreipė, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į RRT dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir iš esmės su tokiu pačiu reikalavimu. Dar 2012 m. rugsėjo 12 d. UAB „Itella Information“ pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį (civilinė byla Nr. 2-2710-262/2013), kuriame reikalauja pripažinti neteisėtais tuos pačius veiksmus, kurių neteisėtumą įrodinėja ir šioje administracinėje byloje. Lyginant skundo ir ieškinio pagrindus, akivaizdu, jog daugeliu atveju skundo ir ieškinio argumentai sutampa pažodžiui, nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės. Tokia procesinė situacija, kai savo tariamai pažeistas teises pareiškėjas siekia apginti ir bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme dviejose skirtingose bylose, rodo UAB „Itella Information“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei teisei priešingų tikslų siekimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Itella Information“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 124-134).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 745 (2010 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 903 redakcija), kuriuo buvo patvirtinti nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. galioję universaliųjų pašto paslaugų didžiausi tarifai, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 100, įsigaliojusiu 2013 m. vasario 10 d. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pašto įstatymo 3 straipsnio 3, 7, 9, 19, 20 ir 22 dalių, 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, UAB „Itella Information“, 2006 m. birželio 13 d. sudariusi sutartį Nr. 89-178 su AB „Lietuvos paštas“ dėl pašto paslaugų teikimo, pagal kurią, kaip galima spręsti ir iš šalių atstovių paaiškinimo teismo posėdyje, teikia tikrai daugiau nei 1 000 korespondencijos siuntų per mėnesį, vykdydama savo komercinę veiklą, tame tarpe – pašto siuntų surinkimą, nuo 2013 m. sausio 1 d. nebėra AB „Lietuvos paštas“ teikiamos universaliosios pašto paslaugos naudotoja Pašto įstatymo prasme.

Pašto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios RRT veiksmus nustačius pažeidimą, taip pat ekonominės sankcijos skyrimą, t. y. ekonominės sankcijos procedūros terminą ir ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminą, nuo 2013 m. sausio 1 d. iš esmės nepakito: kaip numato Pašto įstatymo 20 ir 23 straipsniai, RRT, nustačiusi pažeidimą, nustato terminą jam pašalinti ir apie tai informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą per terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Jeigu pašto paslaugos teikėjas minėtų pažeidimų nepašalina, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą. Pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos. Ekonominė sankcija turi būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pašto paslaugos teikėjo pažeidimo padarymo dienos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą galima teigti, kad pareiškėjo skundo, kuriuo buvo siekiama pradėti Pašto įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Raštuose nurodytų galimų Pašto įstatymo pažeidimų AB „Lietuvos paštas“ veikloje, taikant iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusius UPP tarifus, tenkinimas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nėra galimas: tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek nuo šios datos galiojančios redakcijos Pašto įstatymo nuostatos, susijusios su RRT kompetencija tirti, nagrinėti šio įstatymo pažeidimus ir taikyti sankcijas, įpareigoja šią institucija atlikti tyrimą dėl Pašto įstatymo pažeidimų, kurie pažeidžia, o ne praeityje pažeidė, suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Nustačiusi pažeidimus, RRT privalo nustatyti terminą jiems pašalinti, o ekonominės sankcijos skyrimo procedūra gali būti iniciuojama tik tokiu atveju, jei paslaugos teikėjas nustatytu terminiu nepašalina pažeidimų, t. y. ekonominės sankcijos skyrimo procedūra iš esmės yra skirta tik užtikrinti Pašto įstatymo nuostatų laikymąsi paslaugų tiekėjų veikloje, kadangi jos (procedūros dėl ekonominės sankcijos) pradėjimas vien dėl to, kad pažeidimai yra padaryti praeityje ir nebegalima nustatyti termino jiems ištaisyti, nėra galimas.

Kadangi, kaip minėta, galioję UPP tarifai, kuriuos UAB „Itella Information“ teigė AB „Lietuvos paštas“ taikė nesilaikydamas skaidrumo ir nediskriminavimo principų, nebegalioja, be to, UAB „Itella Information“, vykdydama komercinę veiklą, nuo 2013 m. sausio 1 d. nebėra AB „Lietuvos paštas“ teikiamų universalių pašto paslaugų naudotoja Pašto įstatymo prasme, pripažinta, kad RRT, nepaisant ginčijamo sprendimo motyvacijos, 2013 m. kovo 26 d. negalėjo elgtis kitaip nei atsisakyti atlikti veiksmus, susijusius su skunde minimų Pašto įstatymo pažeidimų, padarytų iki 2013 m. sausio 1 d., tyrimu šio įstatymo VI skyriaus nustatyta tvarka, kadangi dėl galimų pažeidimų, susijusių su jau nebegaliojančių UPP tarifų taikymu, negali būti nustatomas terminas jų pašalinimui, o ir ekonominė sankcija, atsižvelgiant į jos skyrimo senaties terminą (6 mėnesiai nuo pažeidimo padarymo dienos), bet kokiu atveju jau nebegalėjo būti skiriama.

III. Pareiškėjas UAB „Itella Information“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas (IV t., b. l. 139-149) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas buvo panaikinti Sprendimą dalyje dėl atsisakymo tirti Raštuose nurodytus AB „Lietuvos paštas“ padarytus pažeidimus. Antrasis reikalavimas buvo suformuluotas iš dviejų dalių: 1) įpareigoti RRT ištirti UAB „Itella Information“ Raštuose nurodytus galimus Pašto įstatymo pažeidimus; 2) pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl antro reikalavimo antros dalies – dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradėjimo.

2. Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 17 punktas imperatyviai įpareigojo RRT pagal savo kompetenciją tirti ir nagrinėti šio įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams taikyti sankcijas šio įstatymo nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka. Pašto įstatyme nėra įtvirtinta apribojimo RRT netirti jau padarytų pažeidimų.

3. TEO LT, AB organizuotame konkurse AB „Lietuvos paštas“ pasiūlė mažesnę kainą, nei yra taikoma kitiems AB „Lietuvos paštas“ siuntų pristatymo paslaugų pirkėjams, tačiau šių aplinkybių RRT visiškai netyrė.

4. LESTO, AB organizuotame konkurse AB „Lietuvos paštas“ pasiūlė mažesnę kainą, nei yra taikoma kitiems AB „Lietuvos paštas“ siuntų pristatymo paslaugų pirkėjams, tačiau šių aplinkybių RRT visiškai netyrė.

5. AB „Šiaulių energija“ organizuotame viešajame pirkime AB „Lietuvos paštas“ kartu su dukterine bendrove UAB „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“ pasiūlė mažesnę kainą, nei yra taikoma kitiems AB „Lietuvos paštas“ siuntų pristatymo paslaugų pirkėjams, tačiau šių aplinkybių RRT visiškai netyrė.

6. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuotame pirkime AB „Lietuvos paštas“ kartu su dukterine bendrove AB „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“ pasiūlė mažesnę kainą, nei yra taikoma kitiems AB „Lietuvos paštas“ siuntų pristatymo paslaugų pirkėjams, tačiau šių aplinkybių RRT visiškai netyrė.

7. RRT netyrė, kad AB „Lietuvos paštas“ tik savo dukterinei bendrovei taiko 0,29 Lt tarifą.

8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nepaisant nuo 2013 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo AB „Lietuvos paštas“ ir toliau tęsė pažeidimus.

9. Raštuose pareiškėjas nurodė tęstinius pažeidimus ir reikalavo RRT kuo greičiau imtis priemonių, kad būtų nutraukti tokie pažeidimai. Tiek Sprendimo priėmimo metu, tiek pareiškėjo skundo pateikimo teismui metu, nebuvo suėjęs 6 mėnesių senaties terminas, net ir tuo atveju, jeigu teismas šį terminą skaičiuotų nuo 2013 m. sausio 1 d. Taigi pirmosios instancijos teismas, netinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus ir svarbias aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl senaties termino pabaigos.

10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebegalima nustatyti termino pažeidimams ištaisyti. RRT galėjo įpareigoti AB „Lietuvos paštas“ kompensuoti pareiškėjo patirtus nuostolius dėl diskriminacinių ir neskaidrių tarifų taikymo.

11. Pašto įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriais RRT priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Vadovaujantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu pažeidimo procedūros pradėjimas nesiejamas su negalėjimu skirti ekonominę sankciją suėjus senaties terminui.

12. UAB „Itella Information“ nėra pašto paslaugų teikėja, tačiau šios paslaugos, perkamos iš pašto paslaugų tiekėjų, yra būtinos UAB „Itella Information“ verslui. Todėl UAB „Itella Information“ suinteresuota, kad pašto paslaugų tiekėjai laikytųsi įstatymų reikalavimų, o RRT tinkamai vykdytų Pašto įstatymo laikymosi priežiūrą (Pašto įstatymo 6 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (IV t., b. l.162-170) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos paštas“ atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui (IV t., b. l. 172-176).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo bei jo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Paprastai tokio pobūdžio bylose turi būti tikrinami ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama dėl atsakovo kompetencijos ir pareigos atlikti reikalaujamus veiksmus bei pareiškėjo teisės reikalauti tų veiksmų atlikimo, tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų.

Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Konstatuojama, kad nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio intereso dėl pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tirti jo nurodytus galimus AB „Lietuvos paštas“ Pašto įstatymo pažeidimus, bei reikalaudamas įpareigoti atsakovą ištirti šiuos galimus pažeidimus ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nenurodė ir neįrodė, kuo pareikštų reikalavimų tenkinimas paveiktų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį ar įstatymo saugomus interesus, kaip jie būtų apginti.

Pašto įstatymo pažeidimais, kurių tyrimą siekia įpareigoti atlikti atsakovą, pareiškėjas įvardijo AB „Lietuvos paštas“ kainų (tarifų) siūlymus kitiems ūkio subjektams. Taip pat siekiama, kad atsakovas pradėtų jo nurodytų galimų Pašto įstatymo pažeidimų nagrinėjimą, numatantį ekonominių sankcijų skyrimą trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgių. Bylos faktiniai duomenys neduoda pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas tarp naudotojų ir pašto paslaugų tiekėjo ar ginčas tarp pašto paslaugų tiekėjų, kurių nagrinėjimas priskirtas Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai (Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 14,15 punktai). Akivaizdu, kad dėl nagrinėjamų reikalavimų tenkinimo neatsirastų, nepakistų ir nepasibaigtų pareiškėjo teisės ar pareigos, taigi nebūtų apgintos pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomas interesas. Skunde teismui (t.1, b.l. 9) pareiškėjas teigia apie viešojo intereso, pažeidimą, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjui įstatymu numatyta teisė ginti tokį interesą (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Itella Information“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė