AS-502-220-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-220/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07606-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. O. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo Lietuvos valstybės 6 270 000 Lt turtinei ir 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos A. O. M. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o CK 6.272 straipsnis nustato žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo tvarką. Pareiškėja patirtą žalą kildina iš Kauno apygardos administracinio teismo veiksmų priimant 2012 m. vasario 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-25-402/2012 ir 2013 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-123-422/2013, kuriais teismas atmetė jos skundus kaip nepagrįstus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog šie teismo procesiniai sprendimai buvo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas juos paliko nepakeistus. Įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, teismas padarė išvadą, kad prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą ji sieja su teismo veiksmais teisingumo vykdymo procese, t. y. veikla, nesančia viešuoju administravimu ir nepatenkančia į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose Nr. AS492-93/2013 ir AS502-928/2013. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vardu teismo priimami sprendimai, su kuriais iš esmės nesutikdama pareiškėja padavė skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, vienareikšmiškai nėra nei individualus teisės aktas, nei administracinis aktas, ši teismo veikla (teismo sprendimų priėmimas) nelaikytina viešuoju administravimu, todėl žalos atlyginimo klausimas, kildinamas iš teismo priimtų sprendimų, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kaip nepatenkantis į CK 6.271 straipsnio reguliavimo ribas. Pareiškėjai išaiškinta, kad tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui ir šiuo atveju ji turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str. 1 d., 29 str., ABTĮ 16 str. 2 d.).

III. Pareiškėja A. O. M. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria konkretus teismas būtų įpareigotas priimti ir išnagrinėti jos skundą.

Pareiškėja paaiškina, kad skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė vadovaudamasi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-926-739/2013, kuri taip pat yra apskųsta atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi nevykdė Panevėžio apygardos administracinio teismo nurodymų ir šį skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas sprendžia tik ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu <...>.

A. O. M. skunde paaiškino, kad administraciniai teismai, nagrinėdami jos skundus, kuriais buvo prašoma: 1) sugrąžinti nuosavybės teisėmis jos tėvo M. M. pusę, t. y. 7,5 ha, žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, priteisti iš Lietuvos valstybės patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei atnaujinti terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. Ik-25-402/2012); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti administracinį sprendimą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teises į M. M. 15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno rajone bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės už 7,5 ha negrąžintos M. M. žemės 6 000 000 Lt atlyginimą (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. Ik-123-422/2013), neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti – neužtikrino teisingumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.).

Remdamasi šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgdama į CK 6.271 straipsnio 3 dalies ir 6.272 straipsnio nuostatų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikrinamoje byloje pareiškėjos pareikštas reikalavimas ir keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas iš esmės sietinas ne su CK 6.271 straipsniu, o su CK 6.272 straipsniu, nustatančiu valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Taigi toks teisinis ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo kategoriją.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas proceso teisės normas, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje teisingai nurodė, kad skundai dėl žalos, atsiradusios iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.), yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, todėl vadovaujantis CPK 22 straipsnio 1 dalimi ši byla turi būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-798/2006, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-883/2013).

Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, A. O. M. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė