A-822-303-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-303/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00137-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Onrama“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-226/12 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

Skunde (b. l. 1–21) paaiškino, kad juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus ir (ar) darbuotojus, todėl pareiškėjo atsakomybė turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į jų atliktus veiksmus. Siekiant atsakomybėn patraukti ir nubausti juridinį asmenį, privalu nustatyti, ar juridinio asmens vardu veikęs fizinis asmuo padarė teisės aktų pažeidimą, ar tas fizinis asmuo veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose ir jų nepažeidė. Tačiau atsakovas Nutarime pareiškėjo baro ((duomenys neskelbtini), Kaune) barmenės D. L. veiksmų nevertino. Vien tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog Nutarimas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-6938-738/2012, turinčiu res judicata galią, yra pripažinta, jog barmenė nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, todėl privalu pripažinti, kad ir pareiškėjas, kurio vardu veikė barmenė, nepažeidė šių reikalavimų. Be to, analogiškas atvejis tarp tų pačių proceso šalių jau yra nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teisme (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012, kurioje buvo vienareikšmiškai pripažinta, kad Departamento nutarimas, priimtas UAB „Onrama“ atžvilgiu (esant įsiteisėjusiam analogiškam Kauno miesto apylinkės teismo nutarimui), yra neteisėtas ir naikintinas. Tą pačią dieną (2012 m. lapkričio 16 d.) pareiškėjo barą tikrino ir Departamento darbuotojos J. T. ir R. J., kurios nustatė tokias pačias aplinkybes, kaip ir skundžiamame Nutarime, tačiau nenustatė AKĮ straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimų. Departamentas analogiškas aplinkybes turėtų traktuoti analogiškai, todėl Nutarime turėjo būti laikomasi tokios pačios pozicijos, kaip ir Departamento 2012 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr. PA-371.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog iš alkoholiniais gėrimais prekiaujančių asmenų būtų reikalaujama neįmanomų dalykų ar perteklinių veiksmų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo, kai jie tampa pirkėjo nuosavybe. Todėl, pirkėjams išsinešus alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje, pardavėjai negali būti pripažįstami pažeidę AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, jame įtvirtinto draudimo išimtis realizuojama, kai nuo 22 iki 8 valandos parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai arba kai atliekami visi šie veiksmai: (i) alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytose pakuotėse, (ii) pirkėjai bet kokia forma informuojami apie alkoholinių gėrimu vartojimą tik vietoje ir (iii) jiems atitinkamai sudaromos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, tai patvirtino VAAT administracinėse bylose Nr. I-3208-643/2012 ir Nr. I-3154-764/2012. Minėti sprendimai yra apskųsti, tačiau tai nepaneigia AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Kauno miesto apylinkės teismas nutarime administracinėje byloje Nr. A2.8-2157-738/2012, Kauno apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) byloje Nr. ATP-272-133/2012, Šiaulių apygardos teismo ATP byloje Nr. ATP-227-135/2012, Klaipėdos apygardos teismo ATP byloje Nr. ATP-343-557/2012.

Nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti laikantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties sąlygų: jie buvo parduoti atidarytoje pakuotėje suvartoti vietoje (bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinti išsamūs ir aiškūs informaciniai pranešimai, kuriais pirkėjai (taip pat ir darbuotojai) yra papildomai informuojami apie pareigą laikotarpiu nuo 22 iki 8 valandos įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje); pirkėjai buvo informuoti apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje ne tik bare esančiais informaciniais pranešimais, bet ir žodžiu (tai patvirtina barmenės paaiškinimai ir Nutarimas); alkoholiniai gėrimai pirkėjams buvo parduoti atidarytose pakuotėse, be kamštelių, kartu su vienkartinėmis stiklinaitėmis ir pilstant (tai patvirtina Nutarimas); alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje užtikrino bare įrengti stalai, kurie nagrinėjamu atveju buvo laisvi ir pakankami pirkėjų poreikiams patenkinti; UAB „Onrama“ dar 2011 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 2011/12 „Dėl prekybos alkoholiu nakties metu“, su kuriuo supažindino visus darbuotojus, įskaitant barmenę; 2012 m. spalio 12 d., atsižvelgdamas į AKĮ pakeitimus, pareiškėjas priėmė dar vieną įsakymą „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais tvarkos“, kuriame visiems darbuotojams, įskaitant barmenę, buvo nurodyta nuo 22 valandos iki 8 valandos parduoti tik pilstomus alkoholinius gėrimus arba alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje; UAB „Onrama“ nuolat organizuoja neoficialius susirinkimus ir pasitarimus savo darbuotojams, kurių metu yra primenami bei aiškinami AKĮ reikalavimai, pabrėžiama pareiga laikytis šių reikalavimų ir jų nepažeisti. Tad pareiškėjas veikia aktyviai ir deda visas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų AKĮ reikalavimų. Todėl jis tinkamai įgyvendino ir antrąją AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto išimties sąlygą – užtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik vartoti vietoje. Nagrinėjamu atveju pirkėjai įsigytus gėrimus iš baro išsinešė savavališkai.

Nutarime nėra įrodyta pareiškėjo kaltė, nors ją privalėjo įrodyti atsakovas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 9 str., AKĮ 39 str. 2 d.). Traukiant asmenį atsakomybėn neįrodžius jo kaltės, yra pažeidžiamas fundamentalus teisės principas nullum crimen sine lege. Todėl Nutarimas yra neteisėtas, kaip priimtas neįrodžius visų pažeidimo sudėties elementų. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, atliko visus įmanomus teisėtus veiksmus, kuriuos jis galėjo atlikti tam, kad nebūtų pažeistas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas.

Nutarimas neatitinka imperatyvių AKĮ 39 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nėra nurodoma, kokie konkretūs, objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina faktą, jog pareiškėjas (juridinis asmuo) pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Nutarime tik aprašomi visi surinkti įrodymai, tačiau jie motyvuotai nėra susiejami su išvadomis ir AKĮ pažeidimo konstatavimu. Priimant Nutarimą, buvo pažeistas reikalavimas nurodyti pažeidėjo kaltės įrodymus ir neužtikrintas pagrįsto, objektyvaus bei teisėto Nutarimo priėmimas.

Nutarimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Jame nenurodyta, kokie konkretūs, objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina faktą, jog pareiškėjas (juridinis asmuo) pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą; neįvertintas įrodymų tarpusavio ryšys ir nepaaiškinami tarp įrodymų egzistuojantys prieštaravimai bei tinkamai neišsklaidomos byloje egzistuojančios abejonės; nenagrinėjama kaltė; sprendžiant pareiškėjo (juridinio asmens) atsakomybės klausimą turėjo būti įvertinta, ar barmenė, kurios veiksmais galimai buvo padarytas pažeidimas, veikė pareiškėjo interesais bei jai suteiktų įgaliojimų ribose ir ar jos veiksmai tikrai gali būti teisėtas pagrindas atsakomybės taikymui pareiškėjos atžvilgiu. Nutarimu taikoma ekonominė sankcija ir jos dydis yra nemotyvuotas.

Paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra nepagrįstas, atsakovas neįvertino reikšmingų aplinkybių. Nutarime klaidingai nustatyta, jog nėra lengvinančių aplinkybių. Vien tas faktas, kad pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, pateikė jam išsamius paaiškinimus ir pan., leidžia pripažinti, jog egzistavo lengvinanti aplinkybė. Kai nustatoma bent viena lengvinanti aplinkybė, atsakovas analogiškais atvejais visada skiria 500 Lt baudą. Kadangi šiuo atveju paskirta 1 250 Lt bauda, darytina išvada, jog pareiškėjas yra diskriminuojamas. Be to, Nutarime atsakovas klaidingai ir nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas jau yra baustas už AKĮ pažeidimus. Pareiškėjo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs nei vienas toks nutarimas ar teismo sprendimas.

UAB „Onrama“ taip pat prašė sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ta apimtimi, kuria jame yra numatyta pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik „vartoti vietoje“ ir nesuteikta jokių teisių šiai pareigai tinkamai įgyvendinti, atitikties Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams. Teisės aktais negalima reikalauti neteisėtų ir (ar) neįmanomų dalykų. Konstitucija ir konstituciniai principai taip pat yra pažeidžiami dėl to, kad atsakomybės taikymas už šios nuostatos pažeidimą yra priklausomas nuo trečiųjų asmenų (pirkėjų) veiksmų, t. y. nuo to, ar jie vartos alkoholinius gėrimus vietoje, ar juos savavališkai išsineš (b. l. 104–106).

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 61–65) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Nutarimas yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta Nutarime. Skunde teismui nepateikti jokie papildomi argumentai, kurie nebūtų išsamiai išnagrinėti.

Atsakovo manymu, pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, iškeldamas savo individualius komercinius interesus prieš įstatymą ir viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus. Būtent licencijos gavėjui kyla pareiga laikytis licencijoje nustatytų reikalavimų ir apribojimų ir jų laikymasis negali būti perkeliamos pirkėjui. Pareiškėjas privalo veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti jų laikymąsi. Net jei ūkio subjektai ir skelbiasi apie tai, kad neparduoda alkoholinių gėrimų išsinešimui, tai nepanaikina jų atsakomybės įvykus pažeidimui. Kokį veikimo modelį pasirinks kiekvienas ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo jam nustatytą pareigą, yra kiekvieno diskrecijos teisė. Alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, bokaluose ir pan., yra įprasta viešojo maitinimo veikla. Pareiškėjas tik minimaliomis priemonėmis prisitaikė prie įstatymo įgyvendinimo, nes techninis gėrimo pakuotės prasukimas, leidžiant gėrimus uždaryti, prieštarauja AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktui. Pagal LVAT praktiką atsakomybei atsirasti pakanka to, kad gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimas šio pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi, nes jame teismas sprendė savarankišką fizinio (o ne juridinio) asmens atsakomybės klausimą. Šie klausimai sprendžiami pagal skirtingus įstatymus (fiziniam asmeniui byla buvo iškelta ne pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, o pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį) ir vienas kitam įtakos nedaro. Juridiniam asmeniui yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovo manymu, barmenė veikė savo įgaliojimų ribose.

Pareiškėjo motyvai dėl Nutarimo neatitikimo AKĮ 39 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir dėl sankcijos dydžio vertintini kaip gynybinė taktika, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Atsakovas nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė ir savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 7 dalimi bei atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą, skyrė baudos vidurkį atitinkančią baudą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bauda yra nemotyvuota. Pareiškėjas AKĮ pažeidimą padaro nebe pirmą kartą, o tai vertintina kaip jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Nutarimas atitinka AKĮ 39 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas. Priimant Nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymėjo, kad teismo nuomone, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) suformuluota teisės norma yra aiški ir Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja. Teismas šiame kontekste įžiūri ne „skundžiamos“ teisės normos nekonstitucingumą, o galimas jos taikymo problemas, bet teisės normų taikymo praktiką, tradicijas, paprastai, formuoja teismų praktika.

Teismas dėl pareiškėjo nurodomos teismų praktikos pažymėjo, kad sprendimai administracinio teisės pažeidimo bylose neturi res judicata galios nagrinėjant administracines (ginčo) bylas, o sprendimai baudžiamosiose bylose yra privalomi teismui, nagrinėjančiam administracines bylas tik dėl asmens, kurio atžvilgiu yra priimtas teismo nuosprendis (ar kitas sprendimas) konkrečioje baudžiamojoje byloje. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl, sprendžiant dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto taikymo, dera remtis LVAT išnagrinėtomis tapačiomis bylomis, o ne neįsigaliojusiais VAAT sprendimais.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi LVAT 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-563/2013 ir 2013 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-326/2013, kurioje LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi aktualios teisės normos turinį, padarė išvadą, kad joje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje. Priemones, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytas reikalavimas būtų įvykdytas, gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi.

Vertindamas pareiškėjui paskirtą baudą teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas laikė, kad nėra nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl baudos dydžio nemotyvavo, kaip tai numatyta AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kažkokiu būdu padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, o teismas nenustatė (ir pareiškėjas nenurodė) kokių nors kitų, AKĮ 34 straipsnio 8 dalyje nenumatytų, aplinkybių, dėl kurių egzistavimo galėtų būti sumažinta paskirta bauda.

Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas atitinka AKĮ 39 straipsnio 2 dalies ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, detalus, aprašyti visi surinkti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo kaltę, nurodytos teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjas patrauktas ekonominėn atsakomybėn, remiamasi teismų praktika ir kt.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 128–133) prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas iš esmės remiasi savo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais. Pažymi, kad skundžiamo sprendimo ir Nutarimo neteisėtumą bei AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo nebuvimą patvirtina įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimas byloje Nr. A2.8-6938-738/2012, kuris įrodo, jog nėra UAB „Onrama“ vardu veikusio fizinio asmens, kuris Nutarime nurodytu atveju būtų pažeidęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Skundžiamame sprendime VAAT klaidingai ir visiškai nepagrįstai nurodė, jog minėtas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimas byloje, kurioje išspręstas barmenės atsakomybės klausimas, neturi jokios juridinės reikšmės pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui.

Pareiškėjas mano, kad VAAT tinkamai neįvertino, kad skundžiamame sprendime nurodytu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti laikantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos išimties sąlygų (atidarytoje pakuotėje ir vartoti vietoje). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog alkoholinių gėrimų išsinešimo faktas negali daryti įtakos pažeidimo konstatavimui. Teismas visiškai neįvertino, kad pareiškėjas neturėjo ir neturi įgaliojimų sulaikyti pirkėjus bare ir naudoti prievartą jų atžvilgiu.

Pareiškėjas pažymi, kad VAAT rėmėsi LVAT praktika, kuri nėra panaši ar analogiška šiai bylai. Nagrinėjama byla yra unikali, todėl ir juridinio asmens atsakomybės klausimas joje turėjo būti sprendžiamas individuliai.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 140–146) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Atsakovas pažymi, kad išsamią poziciją yra išdėstęs ginčijamame Nutarime bei atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir LVAT formuojama teismų praktika pabrėžia, kad už tą patį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro. Juridiniam asmeniui, kuriam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi, pagal Alkoholio kontrolės įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už nurodytų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą ir turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Tai, kad apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, prižiūrėdamas jo vykdomą ekonominę veiklą, nagrinėjamoje byloje įrodyta, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertinęs teisinį reguliavimą faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą reikalavimą draudžiamu metu turi būti parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ar alkoholiniai gėrimai, parduodami atidarytoje pakuotėje, užtikrinant jų vartojimą tik vietoje. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas kaip licencijos gavėjas, tiek įmonėje dirbantys darbuotojai privalo užtikrinti tokį alkoholinių gėrimų pateikimo būdą kad jie būtų suvartoti vietoje ir taip užtikrintas licencijos sąlygų laikymasis. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kokias vidaus tvarkos taisykles nusistato apeliantas, jeigu jos neužtikrina Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymosi, jos neatleidžia apelianto nuo atsakomybės už minėtos nuostatos reikalavimo pažeidimo padarymą. Apeliantas, vykdydamas prekybą alkoholiniais gėrimais, per savo samdytus darbuotojus sudarė visas reikalingas sąlygas alkoholiniams gėrimams išsinešti draudžiamu metu, taigi neužtikrino įstatyme numatyto imperatyvo laikymosi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. ATK2-226/12, kuriuo nuspręsta pareiškėjui UAB „Onrama“ taikyti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, jog 2012 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui priklausančioje kavinėje-bare (duomenys neskelbtini), Kaune, barmenė-pardavėja D. L. apie 23.25 val. S. S. ir M. L. pardavė vieną 2 l talpos butelį alaus „Tauro“ ir vieną 0,7 l. talpos butelį degtinės „Stumbro“ atidarytose pakuotėse (butelių kamštelių pirkėjoms nedavė). D. L. padavė pirkėjoms dvi vienkartines stiklines. S. S. ir M. L. alkoholinius gėrimus iš kavinės-baro išsinešė. Tą pačią dieną 23.39 val. minėtoje kavinėje D. L. R. B. pardavė vieną 2 l talpos butelį alaus „Tauro“ atidarytoje pakuotėje (kamštelio pirkėjui nedavė). D. L. iš atidaryto butelio įpylė šiek tiek alaus į vienkartinę stiklinę. R. B. alaus butelį iš kavinės-baro išsinešė. Protokole nurodyta, kad nustatytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, atsakomybė už kurį numatyta AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

AKĮ 34 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.

Taigi pareiškėjas iš esmės buvo nubaustas už tai, kad po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje (pareiškėjui priklausančioje kavinėje-bare), taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu paros metu. Pareiškėjas, pradėdamas administracinį ginčą, nesutiko su tokiu situacijos vertinimu ir teigė, jog Departamentas nepagrįstai paskyrė jam baudą, nes jis nepadarė jokio pažeidimo bei laikėsi Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 nurodė, jog iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto normos (šiuo metu AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., įsigaliojęs nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi iš normos formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pirmoji sąlyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Kita vertus, tinkamam ginčo teisinių santykių turiniui atskleisti būtina išaiškinti ir antrosios sąlygos, būtinos išimčiai taikyti – „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, turinį.

Išplėstinė teisėjų kolegija minėtame sprendime pažymėjo, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto travaux préparatoires taip pat matyti, jog Įstatymo projektu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų (žr. 2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-744(2) aiškinamąjį raštą). Taigi įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis Įstatyme nėra atkleidžiamas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar priešingai – jie suponavo galimybę taikyti toje pačioje AKĮ nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais priklausančiame kavinėje-bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku pardavė alkoholinius gėrimus atidarytoje (be kamštelio) pakuotėje, kuriuos pirkėjai iš baro išsinešė. Pareiškėjas nesiėmė visų įmanomų efektyvių priemonių, jog alkoholis nebūtų išsineštas. Atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo aiškinimu ir teigia, jog pareiškėjas neturi įgaliojimų sulaikyti pirkėjus bare ir naudoti prievartą jų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis aspektas svarbus analizuojant pareiškėjo priemonių, kurių konkrečiu atveju jis ėmėsi siekdamas nepažeisti imperatyvaus Įstatymo reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą.

Iš faktinių bylos duomenų matyti tai, jog pareiškėjo darbuotoja minėtus alkoholinius gėrimus pardavė be kamštelio, t. y. atidarytoje pakuotėje. Atkreiptinas dėmesys, kad gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjo kavinės-baro darbuotoja padavė pirkėjams vienkartines plastikines stiklines. Taigi pardavėja gėrimą pardavė atidarytoje pakuotėje ir aprūpino jį įsigijusius asmenis indais, reikalingais vartojant gėrimą vietoje.

Be to, pardavėja įspėjo alkoholinius gėrimus įsigyjančias S. S. ir M. L., kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje, šią aplinkybę minėti asmenys patvirtino savo paaiškinimuose atsakovui (b. l. 80, 81). Pirkėjas R. B. savo paaiškinime (b. l. 79) teigė, kad pardavėja nesakė, kad jis gali gerti tik vietoje, tačiau minėtas asmuo patvirtino, kad padavėja davė jam vienkartinę stiklinę, į kurią įpylė alaus iš jam parduoto butelio. Taigi iš konkliudentinių veiksmų (gėrimo pardavimo be kamštelio, su vienkartiniais indais ir įpilant) iš esmės aišku, kad gėrimas parduodamas vartoti vietoje. Pardavėjos-barmenės D. L. teigimu, ji visada įspėja, kad alkoholį galima vartoti tik vietoje (b. l. 78). Be to, bare trijose vietose (prie įėjimo ant lauko durų, virš kasos langelio, ant grotų prie alaus šaldytuvo) iškabinti pranešimai, jog nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje tik vartoti vietoje. Pažymėtina, kad byloje esant prieštaringų įrodymų dėl to, koks buvo pardavėjos požiūris į alkoholio išsinešimą iš kavinės-baro patalpų, įrodymai, vadovaujantis principu, jog visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo) netrukdo teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog konkrečiu atveju buvo imtasi tinkamų bei protingų veiksmų, kad būtų užtikrintas parduoto alkoholinio gėrimo vartojimas vietoje (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-6938-738/2013, šiuose pardavėjos D. L. veiksmuose teismas nenustatė administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl dėl šių veiksmų jos nepatraukė administracinėn atsakomybėn. Šis teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl juo konstatuotos faktinės aplinkybės (jų vertinimas ATPK 164 str. 3 d. taikymo prasme, o tuo pačiu ir su šia teisės norma sietino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. taikymo prasme) yra reikšmingos šiai administracinei bylai (ABTĮ 14 str. 1 d.). Atsižvelgdama į šį teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aukščiau nurodytas alkoholinių gėrimų pardavimas pareiškėjo bare 2012 m. lapkričio 16 d. negali būti įvertintas kaip Alkoholio kontrolės įstatymo18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, todėl pareiškėjo skundžiamas atsakovo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu. Konstatuotina, kad pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių tam, kad būtų laikomasi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų, t. y. jo konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Be to, pareiškėjas negalėjo pagrįstai numatyti, jog jam ėmusis paminėtųjų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš kavinės-baro, t. y. nebus vartojamas vietoje. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog byloje vertinamu atveju pareiškėjas nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų.

Daryti priešingą išvadą byloje pagrindo nesuteikia ir atsakovo pozicija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent Departamentas, kaip pažeidimą inkriminuojanti institucija, turi jį neabejotinai įrodyti (žr., pvz., mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Tai reiškia, kad būtent pastarasis subjektas turi išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę. Tačiau analizuojamu atveju, nors Departamentas Nutarime ir konstatavo, jog pareiškėjas nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti Įstatyme numatytos imperatyvios pareigos – neprekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu laiku, jis nedetalizavo savo teiginio, t. y. konkrečiai nenurodė, kokių dar veiksmų pareiškėjas turėjo imtis, kad pareiškėjas patektų į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties taikymo sritį, o tik apsiribojo teiginiu, jog tam, kad būtų nustatytas aptariamos Įstatymo nuostatos pažeidimas, pakanka nustatyti, kad alkoholiniai gėrimai yra parduodami draudžiamu laiku nuo 22 val. iki 8 val. Toks argumentas, teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra pakankamas bei neatitinka AKĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog Nutarime turi būti, be kita ko, nurodomi pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi formuojama teismų praktika, tačiau nevertino atsakovo Nutarimo teisėtumo konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje vertinamu atveju nebuvo įrodyta, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Priešingai, pareiškėjo priemonių, pritaikytų ginčo situacijoje, visuma byloja apie tai, jog pareiškėjo elgesys atitiko šioje teisės normoje įtvirtintą draudimo išimtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių tam, kad būtų užtikrintas aptariamos išimties iš imperatyvaus reikalavimo laikymasis.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. ATK2-226/12 panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo „Onrama“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo „Onrama“ skundą tenkinti. Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-226/12.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė