AS-438-395-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-395/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03242-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. T. įmonė (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–6) prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. S-127(7-131/2013) „Dėl A. T. įmonės 2013-06-14 skundo“; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 69-68 „Dėl A. T. individualios įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2013-03-14 skundo“ dalį, kuria patvirtinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 44.1-4-7 nurodymai pareiškėjui sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir 53 255 Lt šio mokesčio delspinigių; 3) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 44.1-4-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir 53 255 Lt šio mokesčio delspinigių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (b. l. 102–113) pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimu, 2014 m. sausio 22 d. faksu, o 24 d. paštu pateikė apeliacinį skundą (b. l. 116–119), kuriuo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 120), kuriame nurodė, kad skundžiamo sprendimo turinį sužinojo tik 2014 m. sausio 18 d. pašto dėžutėje radęs teismo siųstą neregistruotą laišką. Tą pačią dieną pareiškėjo savininkas persiuntė gautą sprendimą teisininkui, tačiau tik 2014 m. sausio 20 d. pavyko susitarti dėl apeliacinio skundo parengimo 2014 m. sausio 22 d. Paaiškino, kad terminas buvo praleistas dėl to, jog įmonėje dirba tik savininkas, kuris 2014 m. sausio mėn. buvo komandiruotėje Klaipėdoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 129–130), be kita ko, pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmetė ir apeliacinį skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo 2013 m. gruodžio 16 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame jo skundas buvo išnagrinėtas iš esmės, ir savo parašu patvirtino, kad jam yra žinoma, jog teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2014 m. sausio 6 d., 14.00 val. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas jo priėmimo dieną. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo pasidomėti priimto sprendimo rezultatu per protingą terminą nuo jo paskelbimo, kad galėtų pasinaudoti apeliacijos teise.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 136–139), prašydamas šią nutartį panaikinti, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir šį skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai. Šis terminas buvo praleistas dėl prašyme, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytų priežasčių, o taip pat dėl to, kad teisininkui prireikė laiko parengti kokybišką apeliacinį skundą. Mano, kad teismo sprendimas jam buvo išsiųstas vėliau, t. y. ne 2014 m. sausio 6 d., nes Šiaulių pašte šis laiškas gautas 2014 m. sausio 9 d., be to, yra ir 2014 m. sausio 10 d. antspaudas. Tuo tarpu jis į komandiruotę išvyko 2014 m. sausio 11 d. Teigia, kad jis, paskambinęs į teismą, sužinojo, jog jo skundas atmestas ir kartu buvo informuotas, kad sprendimą jis gaus paštu. Neturėdamas sprendimo, jis negalėjo žinoti jo turinio ir jame nurodyto apskundimo termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Pareiškėjas savo reikalavimą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą jis perskaitė tik 2014 m. sausio 18 d., kai grįžo iš komandiruotės. Apeliacinis skundas buvo paduotas 2014 m. sausio 22 d., nes reikėjo laiko susitarti su teisininku dėl šio skundo parengimo bei skundo rengimui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo 2013 m. gruodžio 16 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, buvo nutarta sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2014 m. sausio 6 d., 14.00 val. (b. l. 98–99). Pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad jam yra žinoma teismo sprendimo paskelbimo data ir laikas (b. l. 100). Į teismo procesinio sprendimo paskelbimą nustatytą dieną pareiškėjas neatvyko (b. l. 101). Tą pačią dieną (t. y. 2014 m. sausio 6 d.) pareiškėjui teismo sprendimas buvo išsiųstas paštu (b. l. 114, 115). Apeliacinį skundą pareiškėjas pateikė 2014 m. sausio 22 d., t. y. praleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą keturiolikos dienų apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo paminėta prieš tai, apeliacinio skundo padavimo terminas yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, pareiškėjo argumentai dėl to, jog galbūt teismo sprendimas jam buvo išsiųstas ne jo paskelbimo dieną, nes ant voko uždėti antspaudai su 2014 m. sausio 9 d. ir 2014 m. sausio 10 d. datomis, neturi reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Pareiškėjas, žinodamas apie planuojamą komandiruotę bei komandiruotės trukmę (nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 17 d.; b. l. 121), taip pat matydamas, kad iki komandiruotės pradžios galimai paštu negavo teismo sprendimo, turėjo galimybę pats ar per įgaliotus asmenis paprašyti teismo atsiųsti sprendimo nuorašą kitomis ryšio priemonėmis (faksu, elektroniniu paštu ar kt.) bei tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Juo labiau, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, be to, iš su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas komandiruotėje buvo ir 2014 m. sausio 20–24 dienomis (b. l. 141), tačiau tai nesutrukdė jam 2014 m. sausio 22 d., pasinaudojus teisininko ar kt. pagalba, pateikti apeliacinį skundą iš pradžių faksu, o po to ir paštu (b. l. 116).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo A. T. įmonės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. T. įmonės atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas