A-261-1182-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1182/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03146-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-13), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, atitinkamai: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2003, 2005 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą 930,31 Lt, t. y. už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 7 vasarines kepures (neišduotas 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.); 1 žieminę kepurę (neišduotą 2008 m.), 1 vasarinę striukę (neišduotą 2008 m.); 2 švarkus (neišduotus 2010 ir 2011 m.); 1 kelnes (neišduotas 2009 m.); 2 pusvilnonius megztinius (neišduotus 2004 ir 2008 m.); 7 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006, 2009 m., po vienerius neišduota 2003, 2008 ir 2011 m.); 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (vieneri neišduoti 2006 m., dveji neišduoti 2010 m.); 7 kaklaraiščius (neišduotus 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m.); 1 šaliką (neišduota 2010 m.); 7 poras batelių (neišduotų 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.), 3 poras žieminių batų (neišduotų 2005, 2007, 2011 m.); 3 poras demisezoninių batų (neišduota 2005, 2007, 2011 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotų 2003 ir 2007 m.); 1 kelnių odinį diržą (neišduotą 2003 m.).

Nurodė, kad 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios išduoti tarnybinės uniformos dalys. Dėl to su raštišku prašymu dėl šių tarnybinės uniformos dalių išdavimo arba, nesant tokios galimybės, piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo, kreipėsi į atsakovą. Tačiau Lukiškių TI-K tarnybinės uniformos jam neišdavė, o pateikė pažymą apie laiku neišduotų tarnybinių uniformų dalis ir kiekvienos jų ekonominę vertę.

Pažymėjo, kad tarnybinių uniformų išdavimo tvarka ir normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“. Tuo pačiu įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka) 1 punkte numatyta, kad „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos <...> bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių <...> jaunesniesiems pareigūnams, pareigūnams, vyresniesiems ir vyriausiesiems pareigūnams <...>, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas“.

Nurodė, kad rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs. Tačiau nurodė, kad jam nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija. Todėl darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Pažymėjo, kad ši pareiga nebuvo įvykdyta ir po raštiško kreipimosi. Manė, kad atsakovas neįvykdė iš Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio kylančios savo pareigos nė vienu iš teisės aktuose numatytų galimų būdų: nei išdavė naujas tarnybinės uniformos dalis, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjo piniginę kompensaciją.

Finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti jį atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis. Tvirtino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog tarnybinės uniformos išdavimas yra pareigūnams nustatyta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, tiek Statute yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis.

Šiuo imperatyvu nustatyta teisė, pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, gali būti įgyvendinta trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012). Taigi manė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų būti įpareigotas išduoti po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu.

Kadangi normos nustato, kad vienu metu pareigūnams turi būti išduodami dveji marškiniai trumpomis rankovėmis bei dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, šių tarnybinių uniformos dalių turėtų būti išduodama atitinkamai po dvi.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjas įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio kompensaciją, kuri turėtų būti priteista kaip žalos atlyginimas.

Atsakovai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29-31) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2003-2011 m. pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. kovo 15 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, prašė pateikti pažymą, nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jai priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat, už minėtus laikotarpius prašė išduoti uniformų dalis, kurios, pasibaigus nešiojimo terminams, nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtu laikotarpiu jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K, atsakydamas į prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

Dėl kompensacijos nurodė, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje yra aiškiai nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pažymėjo, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.

Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. sausio mėn. pareigūnui buvo išduota 1 porą batelių, 2012 m. kovo mėn. – 1 vasarinė striukė, 1 marškiniai ilgomis rankovėmis, 2012 m. rugsėjo mėn. – 1 kelnių odinis diržas, 1 odinis diržas su dėklais.

Pažymėjo, kad teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą, t. y. už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d., o skundas parašytas teismui 2012 m. gruodžio 5 d., prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu (b. l. 58–64) pareiškėjo skundą patenkino. Įpareigoji Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2006 m.), 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003 m.), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2003 m., 2005 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.), 1 šaliką (neišduotas 2006 m.), 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.), 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.), 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.). Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 930,31 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2012 m. kovo 15 d. pateikė prašymą pateikti pažymą, kokių pareiškėjo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis ir kiekvienos iš šių dalių kainą. Tai pat prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtą laikotarpį jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 40-41). Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 22-751 nurodė, kad pagal tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį (b. l. 14, 34). Kartu su šiuo raštu pateikė Pažymą apie tarnybinės uniformos išdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (b. l. 15, 35).

Teismas rėmėsi Statuto 18 straipsnio 1, 2, 3 dalies, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1, 2, 3 punktų nuostatomis ir padarė išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas tiek prašyme teismui, tiek jo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad į atsakovą su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo vietoje neišduotų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių nesikreipė.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant Statuto 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, pagal kurią šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis; šiuo imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Teismas pažymėjo, kad šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Teismas pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Tokiu būdu konstatuota, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, todėl įpareigotas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Vertinant reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagrįstumą, konstatuota ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau kaip vieno atskiros dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012). Kadangi pareiškėjo reikalavime įpareigoti išduoti tarnybinės uniformos dalis nėra viršijama tarnybinės uniformos komplekto sudėtis, todėl ir tuo aspektu šis reikalavimas pripažintas pagrįstu, todėl tenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246-6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012), administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011), pagal kurią pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas; tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo. Pareiškėjo apskaičiuotos žalos (nuostolių) dydis 930,31 Lt yra pagrįstas paskaičiavimais pagal atsakovo pateiktus įvertinimus. Todėl pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo tenkintas ir pareiškėjui 930,31 Lt žalos atlyginimas priteistas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (ABTĮ 88 str. 5 p.).

Teismas, remdamasis Darbo kodekso 27 straipsnio 2, 5 dalimis, CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tarnybinės uniformos (jų dalys) bei jis žalą (nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.). Kadangi šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Todėl laikyta, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011.

III. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 67-69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kalėjimo departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 41-1895; 2009, Nr. 68-2781). Šiuo įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Šios tvarkos 2 ir 3 punktuose reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos: Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, Kalėjimų departamentas ir Įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniarašti, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Minėto žiniaraščio pagrindu pareigūnams gali būti išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.

2. Šiuo atveju 2003-2011 m. pareiškėjas nesivadovavo minėta Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. kovo 15 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Jis prašė pateikti pažymą, nurodant, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, per visą tarnybos laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam ir kitiems pareigūnams priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat, pareiškėjas prašė už minėtus laikotarpius išduoti uniformų dalis, kurios, pasibaigus nešiojimo terminams, nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtais laikotarpiais jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kurį pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva nėra.

3. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareigūnams kasmet iš Valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. 2013 m. pirmajame-antrajame ketvirtyje, Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai, bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs, ir, kurias priklauso išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 (vieną) mėnesį pareiškėjui priteistas tarnybinės uniformos dalis.

4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-337932011, kurioje yra išaiškinta, kad uniformos neišdavimas yra tęstinis pažeidimas, kuriam senaties terminas prasideda kiekvieną sekančią dieną ir yra taikytinas CK 1.127 straipsnis. Teismų praktikoje yra įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, kad senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškininės senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas, yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti šiam mokėjimui išskirtinį atvejį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 yra išaiškinta, kad „neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose yra numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam neišduotų uniformos dalių, nurodydamas laikotarpį nuo 2003 m. iki 2011 m., prašo teismo, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas Z. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 73-75), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu, jo nuomone, turėtų būti panaikintas skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, t. y. neišdėstytas juridinis apeliacinio skundo pagrindas, tuo pažeidžiant ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus. Dėl to šių reikalavimų neatitinkantis apeliacinis skundas apskritai neturėjo būti priimtas nagrinėti, o juo labiau neturėtų būti patenkintas.

2. Pažymėtina, jog žalos atlyginimas pareiškėjui buvo priteistas ne iš Lukiškių TI-K, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog jį teikia Lukiškių TI-K, tačiau nėra aišku, ar kartu yra teikiamas apeliacinis skundas ir Lietuvos valstybės vardu.

3. Vienintelis atsakovo nurodytas argumentas, dėl kurio, jo nuomone, pareiškėjui neturėtų būti priteisiamos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys, yra tas, jog Lukiškių TI-K „pareigūnams kasmet iš Valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys <...>, kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams“. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog „2013 metais pirmajame-antrajame ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs, ir, kurias priklauso išduoti“. Šie argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepaneigia atsakovo pareigos nedelsiant (o ne 2013 m. pirmajame-antrajame ketvirtyje) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis. Tai, kad atsakovas ketina ateityje pareiškėjui išduoti naują tarnybinę uniformą negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui yra priteisiamos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys.

4. Taip pat nesuprantama, kokią reikšmę, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, turi apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad pareigūnams vienu metu negali būti išduodami keli tarnybinės uniformos komplektai, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu, remiantis apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui kaip tik ir buvo priteistas vienas tarnybinės uniformos komplektas.

5. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir dėl to, kad pareiškėjas, atsakovo nuomone, neturi teisės į kompensacijos išmokėjimą, tačiau neaiškus šių argumentų ryšys su pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Be to, pažymi, jog pataisos įstaigų pareigūnų teisė gauti žalos atlyginimą dėl savalaikio tarnybinės uniformos dalių neišdavimo buvo pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2869/2012; 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011), todėl atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais.

6. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos dydžio nustatymo atitinka šio pobūdžio bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog už laiku neišduotas tarnybines uniformas pareigūnams atlygintinos žalos dydis teismuose neturi būti plačiau įrodinėjamas ir/ar grindžiamas konkrečiomis dėl to patirtomis išlaidomis – pakanka fakto, kad teisės aktuose buvo numatyta įstaigos pareiga aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma ir kad ši pareiga teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo įgyvendinta. Paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, kurioje buvo konstatuota, kad „Pareiškėja pagrįstai nurodė, kad tarnyboje nešiodama savo drabužius, patyrė nuostoliu dėl jų nusidėvėjimo. Tai akivaizdus faktas, kuris, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Sprendžiant dėl pareiškėjos įrodytų nuostolių dydžio, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos patirtų nuostolių dydis lygus prašomai priteisti kompensacijai“. Dėl to šiuo atveju nėra jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui naikinti.

7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 suformuota praktika ir teisingai nustatė, kad tarnybinės uniformos pareiškėjui neišdavimas savo esme yra tęstinis pažeidimas, kuris vyko kiekvieną dieną nuo atitinkamų pareiškėjo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo termino pasibaigimo iki pat šių dalių jam išdavimo. Atsakovo neteisėti veiksmai, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, vyko iki pat tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (t. y. iki pat kreipimosi į teismą ir netgi po kreipimosi pareiškėjas nebuvo aprūpintas naujomis tarnybinės uniformos dalimis). Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsniu, laikytina, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną šio pažeidimo dieną. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino.

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės sprendimas (nutartis) kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. priėmė ir paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinė byla Nr. A261-1182/2014 buvo atnaujinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Bylos ginčas yra dėl Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo pareigūno teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo ginčo santykiams taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje numatytą trejų metų ieškininės senaties terminą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Minėto straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ten pat 5 dalyje numatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.

Kadangi Darbo kodekse nėra nustatytos ieškininės senaties skaičiavimo taisyklės, todėl taikytinos CK 1.127 straipsnyje numatytos ieškininės senaties tvarka.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, konstatuoja, kad šiam ginčui taikytinos taisyklės nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (žr. administracinę bylą Nr. A492-1647/2013) nurodė, kad „pareiškėjas žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laiko, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. administracinę bylą Nr. A492-3379/2011)“. Tokiu būdu daroma išvada, jog pareiškėjo reikalavimui netaikytinas trejų metų senaties terminas.

Pareiškėjo patirtų nuotolių dydis atitinka Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte numatytą kompensacijos dydį, jis pagrįstas skaičiavimais, atliktais pagal atsakovo pateiktus duomenis, kurių atsakovas neginčija, todėl teismas sutinka su pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo dydžiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis suformuota teismų praktika (žr. administracinę bylą Nr. A261-1032/2014), žalos atlyginimas turi būti priteistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, o ne iš Lietuvos valstybės. Minėta nutartimi nustatyta, kad jei žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose, atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš jo darbdavio, atsakovo, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (žr. administracinę bylą Nr. A261-1032/2014) pabrėžė, jog šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Todėl šio ginčo atveju teismas, remdamasis vienu iš nurodytų teisė gynimo būdų, pagrįstai įpareigojo atsakovą aprūpinti pareiškėją laiku neišduotomis tarnybinės uniformos dalimis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą ir kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo pareiškėjui išduotos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir šios nutarties priėmimo metu galiojančią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1r-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ 2 punkto nuostatą, kad seno pavyzdžio tarnybinės uniformos dėvimos iki nustatyta tvarka bus išduotos šiuo įsakymu patvirtintos tarnybinės uniformos. Todėl atsakovas turi galimybę pasirinkti, kokio pavyzdžio uniformą išduoti pareiškėjui: ar seno, ar naujo pavyzdžio, tačiau turi būti realizuota pareiškėjo teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsniu – gauti nemokamai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tik pakeičiant atsakovą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad 930,31 Lt (devyni šimtai trisdešimt litų ir trisdešimt vienas centas) turtinės žalos atlyginimas priteisiamas Z. K. (Z. K.) iš Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis