A-858-2148-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-2148/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01560-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., G. M., A. M., N. M., G. Č., akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. P., D. P., S. M. ir R. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 1.1 ir 1.2 punktus ir statinių (duomenys neskelbtini) sklypo ribų planą; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-8724-01 1.1 punktą ir šiuo įsakymu patvirtinto žemės sklypo plano, sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini), duomenis ir plano sprendinius, kuriais buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir interesai; 3) ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti Administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymą Nr.30-451 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr.2.3-8724-01 taip, kad nebūtų pažeistos (duomenys neskelbtini), gyventojų teisės ir teisėti interesai, t. y. suformuoti (duomenys neskelbtini) gyventojų interesus ir viešame registre VĮ „Registrų centras“ statinio įstatinių dokumentus atitinkantį žemės sklypą, pakeičiant šiuo metu suformuoto sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini), unik. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamus sprendinius.

Pareiškėjai paaiškino, jog žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini), unik. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos suformuotos netinkamai ir pažeidžiant statinio, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų interesus bei galiojančius teisės aktus. Taip pat minėto sklypo ribos neatitinka VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre įregistruotų statinių planų, nes šiuo metu suformuoto 0,2570 ha sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini), unik. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), riba kerta pastato (duomenys neskelbtini) statinius.

Minėtas aplinkybes patvirtina viešame registre esantys duomenys ir sklypo plane esantys žymėjimai. Be to, sklypo suformavimas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas), racionalios žemėvaldos, protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų bei pažeidžia (duomenys neskelbtini), gyventojų interesus – turėti tinkamą ir pakankamą teritoriją reikalingą gyvenamajai aplinkai. Iš (duomenys neskelbtini) buto plano matyti, kad kaip buto priklausinys pateiktas sandėliukas, o nurodyto sandėliuko buvimo vieta galimai patenka į ginčijamo sklypo (unik. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformuotą teritoriją.

Sklypo plane nurodyti sandėlių pastatai pažymėti kaip vienas statinys, tačiau pagal pateiktus duomenis akivaizdu, kad yra fiksuoti du atskiri bei savarankiški statiniai. Sklypo planas ir priimti ginčijami aktai neatitinka nurodytų VĮ „Registrų centras“ esančių statinių išdėstymo planų ir jų sprendinių. Sklypo planas ir jo formavimo dokumentai neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų, t. y. nenurodyti formuojamame sklype registruoti, taip pat faktiškai esantys statiniai bei jų savininkai. Dėl šios priežasties neteisėtai ir neteisingai nustatytas sklypo plotas, jo ribos, bendraturčiams tenkančios sklypo dalys ir kiti duomenys.

Ginčo sklypo suformavimo dokumentuose nenurodyti statiniai: garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliukų pastatas ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliukų pastatas ((duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (gyvenamasis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (gyvenamasis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi sklypo plane nenurodyti formuojamame sklype registruoti, taip pat faktiškai esantys statiniai bei jų savininkai, buvo pažeista sklypo formavimo ir duomenų nustatymo procedūra.

Sklypo parengto plano priedai ir suformavimo dokumentai netikslūs, neišsamūs ir neteisingi,pavaizduoti statiniai net ir ginčijamoje sklypo teritorijos dalyje neteisingi, sklypo taškai pažymėti, tačiau statiniai neįvardinti. Pažymi, kad inžineriniai įrenginiai – dujų vamzdis ir dujotiekio įrenginiai, kuriais tiekiamos dujos ir aptarnaujamas (duomenys neskelbtini) namas bei kiti pastatai, ginčo sklypo plane nėra pažymėti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą su skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, ribos bei kiti duomenys buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-451. Remiantis minėtu įsakymu, buvo priimtas 2007 m. rugpjūčio 17 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-8724-01, kurio pagrindu sudarytos 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis G.

M. nuosavybės teisėmis įsigijo 88 kv. m iš 2 570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); A. M. – 72 kv. m iš 2 570 kv. m; N. M. –69 kv. m iš 2 570 kv. m; G. Č. – 66 kv. m iš 2 570 kv. m ir 2012 m. kovo 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria S. M. nuosavybės teisėmis įsigijo 28 kv. m iš 2 570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymus parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), yra pateikę R.

M. ir J. M.. Ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, todėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas galės būti nustatomi atsižvelgiant į gretimus teisėtai ir pagrįstai suformuotus sklypus. Pareiškėjų argumentai, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas nėra pagrįsti, nes pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys nustatyti 2006 m. lapkričio 13 d., o pastato-gyvenamojo namo, įregistruotu adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatymo data 2013 m. vasario 6 d.

Manė, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 42 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, todėl, kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė administracija atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, jog žemės sklypai formuojami tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems ir teisinių santykių objektais esantiems statiniams eksploatuoti. Tuo tarpu pareiškėjai nepateikia duomenų, jog suformuotame ginčo žemės sklype būtų jiems nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotų pastatų. Pareiškėjai nenurodo, kaip konkrečiai šiuo metu esančio žemės sklypo ribos pažeidžia jų interesus, nenurodo, kokios, jų nuomone, turėtų būti ginčo žemės sklypo ribos ir plotas, neįrodo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti jų reikalavimo.

Pareiškėjai skunde cituoja teisės aktų nuostatas, tačiau nenurodo kaip jas tariamai pažeidžia ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ar Vilniaus apskrities viršininko priimti aktai. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo13 d. įsakymas Nr. 30-451 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ bei jo pagrindu priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Nr. 2.3-8724-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“ yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir teritorijų planavimo dokumentais, o pareiškėjų skunde išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai bei nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo juos naikinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, formuodamas ginčo žemės sklypą vadovavosi Taisyklių nuostatomis, Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų planu, atsižvelgė į kadastrinius matavimus ir VĮ Registrų centro duomenis. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad ginčo žemės sklypo ribos neatitinka VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių planų ir kerta pastato (duomenys neskelbtini), statinius, t. y. sandėliukus. Pareiškėjų nurodomi sandėliukai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjų minimi pastatai dėl tos pačios priežasties taip pat nepažymėti žemės sklypo plane, o Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriaus plane – topo nuotraukoje šie statiniai pažymėti punktyrine linija – laikini statiniai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų minimi statiniai įtakos sklypo formavimui neturėjo, kadangi jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Suformuotas ginčijamas sklypas yra Vilniaus miesto senamiesčio kultūros vertybės UI teritorijoje, tvarkomoje griežtai pagal nustatyta tvarką suderintus projektus.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 775V buvo patvirtintas Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų planas, kuriuo buvo privalu vadovautis formuojant žemės sklypą. Iš šio dokumento ištraukos matyti, kad suformuoto žemės sklypo ribos atitinka Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų plane esančias sklypo ribas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 30-451 yra teisėtas ir pagrįstas, ginčo žemės sklypo plotas nustatytas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nustatyta tvarka atliktais kadastriniais matavimais bei Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų planu, žemės sklypas yra racionalių ribų ir ploto, todėl pareiškėjų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2.3-8724-01 yra išvestinis, todėl laikant teisėtu ir pagrįstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-451, nėra pagrindo naikinti ir Vilniaus apskrities viršininko priimto akto. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinti ginčo žemės sklypo duomenys nebuvo suderinti su akcine bendrove (toliau – ir AK) „Lietuvos dujos“.

Šie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių: laikantis teisės aktų reikalavimų ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 1.6.1 punktu nustatytos atitinkamos apsaugos zonos, tarp jų ir dujotiekio apsaugos zonos (1.6.1.4 p.). Taip pat pareiškėjų teiginius paneigia UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2006 m. lapkričio 15 d. sudaryti žemės sklypo kadastro duomenys Nr. 648-K, kur nurodytos atitinkamos inžinerinių tinklų apsaugos zonos.

Pareiškėjai praleido terminą ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-451 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2.3-8724-01.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į pareiškėjų skundą paaiškino, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Vilniaus senamiesčio teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos, galiojusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-8724-01 priėmimo metu, 19 straipsnio 6 dalies 1 punktą, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys informavo Departamentą, kad minėti sprendimai, susiję su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), su departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu derinti nebuvo.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. M. ir G. M. atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ir jų atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik pareiškėjas D. P. pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kad jam priklauso butas (duomenys neskelbtini), o kiti pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems priklauso nuosavybės teisė į butus (duomenys neskelbtini), todėl jie nėra įrodę realaus jų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjai nėra kreipęsi dėl jų namui žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo, todėl nei 2007 m., nei šiuo metu nėra jokio gretimo ginčo sklypui (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų ir nėra jokio teisėto pagrindo spręsti apie tariamą gretimo nesuformuoto žemės sklypo ribų pažeidimą. Pareiškėjai nepateikė jokio įrodymo, kad ginčo žemės sklypo riba kirstų kokį nors (duomenys neskelbtini) pastatą, todėl tai tėra pareiškėjų neįrodyta ir jokiu įrodymu nepagrįsta prielaida. Pareiškėjai dar 2008 metais galėjo pradėti rinkti ir surinkti visą informaciją iš viešojo nekilnojamojo turto registro apie ginčijamo žemės sklypo suformavimą ir jo savininkus. S. M. pareiškėjams dar 2008 metais įrengiant vartus parodė žemės sklypo planą siekdama įrodyti, kad tai jau yra privati valda ir kad pareiškėjai nebegalės naudotis (duomenys neskelbtini), kiemu, bei S. M. aiškiai informavo, jog pareiškėjai ir kiti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nebegalės daugiau naudotis ginčo sklypu ir parkuoti savo automobilių kieme, pareiškėjai dar 2008 metais matė ir žemės sklypo planą, ir sužinojo, kad žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) namui, todėl pareiškėjai dar 2008 metais pradėti ginti savo teises ginčydami šio žemės sklypo suformavimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. M., N. M., G. Č. atsiliepime į skundą (I t., b. l. 107, 108, 109) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu (b. l. 41-48) pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodomi pastato (duomenys neskelbtini) statiniai – sandėliukai – nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjų minimi pastatai dėl tos pačios priežasties taip pat nepažymėti kadastrinius matavimus atlikusios UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo plane, o Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriaus plane – topo nuotraukoje šie statiniai pažymėti punktyrine linija kaip laikini statiniai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovai pagrįstai teigia, kad pareiškėjų minimi statiniai įtakos sklypo formavimui neturėjo, kadangi jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, suformuotas ginčijamas sklypas yra Vilniaus miesto senamiesčio kultūros vertybės UI teritorijoje, tvarkomoje griežtai pagal nustatyta tvarka suderintus projektus.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 775V buvo patvirtintas Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų planas, kuriuo buvo privalu vadovautis formuojant žemės sklypą. Kaip matyti iš pateikiamos šio dokumento ištraukos, suformuoto žemės sklypo ribos atitinka Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų plane esančias sklypo ribas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų plano teisėtumo klausimas.

Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19d.) 14 punkte buvo nustatyta, jog gavus fizinio asmens, pageidaujančio pirkti valstybinės žemės sklypo dalį prašymą, žemėtvarkos skyrius kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu parengti parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Nustatė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, ribos bei kiti duomenys buvo nustatyti skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-451. Remiantis minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, buvo priimtas 2007 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-8724-01, kurio pagrindu sudaryta 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria G. M. nuosavybės teisėmis įsigijo 88 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo 72 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria N. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo 69 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria G. Č. nuosavybės teisėmis įsigijo 66 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. kovo 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria S. M. nuosavybės teisėmis įsigijo 28 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatė, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, todėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas galės būti nustatomi atsižvelgiant į gretimus suformuotus sklypus. Teismas nurodė, jog pareiškėjų argumentai, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas nėra pagrįsti, nes pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys nustatyti 2006 m. lapkričio 13 d., o pastato-gyvenamojo namo, įregistruotu adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatymo data 2013 m. vasario 6 d. Ginčo žemės sklypas ir jo ribos archyviniuose dokumentuose pirmą kartą užfiksuotas dar 1894 m. ir ginčo sklypo ribos atitinka šio istorinio žemės sklypo ribas. Ginčo žemės sklypo ribos sutampa su išorinėmis pastatų ribomis.

Pažymėjo, kad 1995 m. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtiname specialiajame teritorijų planavimo plane, t. y. Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų plane, buvo užfiksuotos ir ginčo žemės sklypo ribos, todėl 2007 m. formuojant ginčo žemės sklypą jo ribos buvo patvirtintos būtent tokios, kokios nurodytos Vilniaus miesto senamiesčio regeneravimo sklypų plane. Nepakeitus ir nenuginčijus Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų plano, neįmanoma ginčyti žemės sklypo ribų, nes Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypo planas, kuris pagal teritorijų planavimo registre įregistruotus duomenis yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, o jo rūšis yra kultūros vertybių apsaugos, todėl šis senamiesčio regeneravimo planas yra privalomas rengiant žemesnės teisinės galios dokumentus – žemės sklypo planus. Taigi ginčo atveju joks detalusis planas neturėjo ir neprivalėjo būti rengiamas, o žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1995 m. Vilniaus senamiesčio regeneravimo specialųjį planą ir pagal namų valdos kadastro bylos žemės sklypo planą.

Teismas pabrėžė, jog atsakovai pagrįstai teigia, kad ginčo žemės sklypo ribos nekerta (duomenys neskelbtini) namo ribų, nes pareiškėjai pateikė tik (duomenys neskelbtini) pačio pastato schemą iš inventorizacijos biuro, o šioje schemoje nėra nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, todėl ši (duomenys neskelbtini) pastato, o ne žemės sklypo, schema jokio žemės sklypo ribų kirtimo neįrodo. UAB „Inžineriniai tyrėjimai“ 2006 m. lapkričio 15 d. paruoštame žemės sklypo plane užfiksuota, kad tik pareiškėjų namo išorinė riba ribojasi su ginčo sklypu, todėl ginčo žemės sklypo riba nekerta pareiškėjų gyvenamojo namo. Kadangi pareiškėjai nesikreipė ir nesuformavo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypo ribos kerta gretimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas.

Teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentą, kad žemės sklypo dokumentuose nėra pavaizduoti 5 žemės sklype esantys pastatai ir tai yra žemės sklypo ribų formavimo pažeidimas, nes neįregistruotiems nekilnojamojo turto registre statiniams žemės sklypai neformuojami ir žemės sklypų dalys nepriskiriamos. Ginčo žemės sklypo ribos yra apibrėžtos išimtinai pagal vienas su kitu besijungiančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų išorinių sienų ribą t. y. jos objektyviai negali būti jokios kitokios.

Pažymėjo, kad tiek 2007 m. rugpjūčio 17 d., tiek 2008 m. liepos 14 d. įsakymuose žemės sklypo dalys atskiriems statiniams buvo nustatytos pagal gyvenamųjų ir kitų statinių plotą, o UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2008 m. balandžio 2 d. žemės sklypo plane, kuris buvo 2008 m. liepos 14 d. įsakymo priedas, kiekvienam 2008 m. liepos 14 d. įsakyme nurodytam pastatui pagal įsakyme nurodytus taškus yra atskirai atžymėtos konkrečios tenkančios žemės sklypo dalys, todėl teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad tai nebuvo padaryta.

Taip pat teismas atmetė ir pareiškėjų skundo argumentą dėl žemės sklype esančio dujotiekio, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 patvirtintų žemės sklypų pardavimo taisyklių 2.4. p. nurodyta, jog inžineriniams tinklams, tame tarpe ir dujotiekio, žemės sklypai neformuojami, o taisyklių 14.2. punkte nurodoma, kad dujotiekių apsaugai yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 2007 m. kovo 13 d. įsakymo 1.6.1.4. punkte, 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo 5.1.1. punkte yra nustatytos dujotiekio apsaugos specialioji žemės naudojimo sąlyga, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina žemės sklypo išrašo iš Nekilnojamojo turto registro 9.7 punktas.

Teismas darė išvadą, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies normų pažeidimo nebuvo, nes privaloma gauti Kultūros paveldo departamento sutikimą tik tuo atveju, jeigu senamiestyje jau esančius žemės sklypus norima padalinti ar norima keisti jau suformuotos žemės sklypo ribas, tuo tarpu šiuo atveju žemės sklypas buvo formuojamas, o nebuvo keičiamos jau egzistuojančio žemės sklypo ribos, Vilniaus senamiesčio kaip kultūros vietovės vertybės ribos dėl to nesikeičia ir nepasikeitė. Be to, ginčo žemės sklypo ribos buvo patvirtintos ir įtvirtintos būtent kultūros vertybių apsaugos specialiajame plane – Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtiname Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų plane.

Teismas, atsižvelgęs į visa, kas išdėstyta, konstatavo, jog ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 30-451 yra teisėtas ir pagrįstas, ginčo žemės sklypo plotas nustatytas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nustatyta tvarka atliktais kadastriniais matavimais bei Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų planu, todėl pareiškėjų reikalavimą panaikinti 2007m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-451 atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2.3-8724-01 yra išvestinis, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ir Vilniaus apskrities viršininko priimto akto.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovų ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti ginčijamus aktus.

Teismas atmetė pareiškėjų prašymą sustabdyti bylą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos bendrosios kompetencijos teisme, nes pareiškėjų nurodytų civilinių bylų išsprendimas neturės įtakos nagrinėjamai bylai. Taip pat atmetė pareiškėjų prašymą skirti žemės sklypo plano ekspertizę tikslu nustatyti, ar nurodyta sklypo riba kerta kitų statinių ribas. Nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo sklypo ribos nekerta kitų sklypų ribų, todėl nėra pagrindo skirti ekspertizę.

Pabrėžė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad informaciją apie suformuotą žemės sklypą ir jo ribas pareiškėjų buvo gauta 2013 m. balandžio 10 d., kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui žemės sklypo ribų planą ir įregistravimo dokumentus.

III. Pareiškėjai M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliaciniu skundu (I t.,b. l. 57-60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo prijungti prie bylos UAB „Architektūros menas" parengtą Žemės sklypo planą su projektuojamomis byloje pateiktų statinių išdėstymo teritorijų ribomis.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė aplinkybes. Pažymi, jog statiniai ir jų duomenys buvo fiksuoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre, tokiems statiniams buvo parengta statinių išdėstymo schema, statiniai nuo 1975 m. ir 1984 m. turėjo suteiktus inventorinius nekilnojamojo turto duomenis – indeksus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jie tarnavo ilgą laiką, fiksuoti Nekilnojamojo turto registre, konstrukciškai yra susiję ir su statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat jie turi pamatus ir kitus nekilnojamojo daikto elementus bei bruožus. Visa tai paneigia teismo nurodytas aplinkybes ir padarytą išvadą, kad jie gali būti laikomi „laikinais statiniais".

Pažymi, kad, priešingai nei nurodo teismas, esant netikslių duomenų, statinių, kurie yra neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, sklypo formavimo darbai turi būti sustabdyti, iki kol atitinkami statinių duomenys bus patikslinti teisės aktų nustatyta tvarka

Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad regeneravimo planas – kaip specialusis planas – būtų detalizavęs ginčo sklypo duomenis: plotą, posūkio taškus, koordinates ir kitus duomenis. Priešingai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), specialiųjų planų sprendinius detalizuoja rengiami nustatyta tvarka detalieji planai, dėl ko laikytina, kad esant parengtam ir galiojančiam teritorijos specialiajam planui – Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų planui, planavimo organizatorius turėjo inicijuoti sklypo detaliojo plano parengimą.

Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas objektyvių, specialių žinių turinčių asmenų išvadų, padarė klaidingą ir priešingą bylos medžiagai išvadą, kad istorinis žemės sklypas ir jo ribos archyviniuose dokumentuose fiksuotos 1894 m. atitinka ginčo sklypo ribas, bei tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenys fiksuoti dar nuo 1894 m. Atkreipia dėmesį, jog pagal pridedamą ir pareiškėjų prašomą šiuo apeliacinių skundu prijungti patikslinantį ribas planą, akivaizdu, kad pateikto Rubino namo schema neatitinka dar 1894 m. fiksuoto statinių išdėstymo ir atitinkamai sklypo ribų. Pateiktame Žemės sklypo plane su projektuojamomis byloje pateiktų statinių išdėstymo teritorijų ribomis raudona linija pažymėta riba. kuri pagal pateiktus 1894 m. archyvinius dokumentus yra ženkliai toliau nuo (duomenys neskelbtini) projektuojamos teritorijos ir sandėlių pastato Nekilnojamojo turto registre fiksuoto indeksu (duomenys neskelbtini).

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamo turto registre fiksuotų statinių planas neatitinka suformuoto sklypo duomenų bei ribų.

Pagal pateiktą UAB „Architektūros menas" parengtą ir prašomą prijungti Žemės sklypo planą su projektuojamomis byloje pateiktų statinių išdėstymo teritorijų ribomis matyti, kad žalia linija parodo VĮ „Registrų centras" Nekilnojamo turto registre fiksuotų statinių planų, adresu (duomenys neskelbtini), ribas ir tai, kad ginčo sklypas kerta konstrukciškai susijusį su gyvenamuoju pastatu ((duomenys neskelbtini)) statinį, Nekilnojamojo turto registre fiksuotą indeksu (duomenys neskelbtini). Taigi nurodyto projektuojamo (duomenys neskelbtini) sklypo ribos turėtų būti nustatomos vadovaujantis VĮ „Registrų centras" Nekilnojamo turto registre fiksuotais statinių planais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“.

Pažymi, jog teismas, siekdamas tinkamai ir teisingai bei nustatyta tvarka įvertinti duomenis ir padaryti išvadas, kad formuojant sklypą ir jo planą neturėjo būti derinama su Kultūros paveldo departamentu, turėjo remtis išreikalautais duomenimis-įrodymais, o jei kilo abejonių, tokius duomenis iš kompetentingų institucijų surinkti, tačiau to teismas nepadarė. Pagal „Registrų centras" duomenis ir byloje esančią sklypo formavimo medžiagą, pareiškėjų nurodytus statinių registravimo ir duomenų pasikeitimo duomenis, akivaizdu, kad dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo perregistruoti, atitinkamai pakeičiant jų paskirtį iš kitos paskirties į gyvenamąją.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi iki šio apeliacinio skundo pateikimo nėra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-3408-854/2014 priimtas 2014 m. vasario 10 d. sprendimas dėl sandėliuko (esančio pastate, Nekilnojamojo turto registre fiksuotame indeksu (duomenys neskelbtini)) pripažinimo pagrindinio daikto (buto, adreso (duomenys neskelbtini)) priklausiniu, kurio pagrindu pareiškėjas D. P. kartu su kitais bendraturčiais patikslintų viešame registre ir pilnai registruotų statinio, Nekilnojamojo turto registre fiksuoto indeksu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir teisinę registraciją viešame registre. Tai įrodytų, jog ginčo sklypo riba kerta nurodytą statinį.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjų prašomą ekspertizę siekiant pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis tam, kad galėtų padaryti teisingas išvadas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (II t., b. l. 70-74) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais bei mano. kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikęs teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pastebi, jog pareiškėjai nenurodo priežasčių, sutrukdžiusių apeliaciniame skunde prašomą prie nagrinėjamos bylos prijungti UAB „Architektūros menas" parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą pateikti pirmos instancijos teismui. Taip pat, apeliaciniame skunde nenurodoma, kodėl minėto plano parengimo ir pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybė iškilo jau priėmus ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą. Todėl prašo neprijungti UAB „Architektūros menas" parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano prie nagrinėjamos bylos. Jei teismas nuspręstų minėtą planą prijungti prie nagrinėjamos bylos, pastebėtina tai, jog pareiškėjai nepateikia dokumentų, įrodančių, jog šio plano rengėja turi teisę rengti tokio pobūdžio schemas bei gali būti atsakinga už pateiktame žemės sklypo plane nubraižytas ribas.

Mano, kad viešajame registre neregistruotų statinių duomenys negali būti vertinami kaip tikslūs, atlikti pagal šiuolaikinius matavimo standartus, teisėti ir atitinkantys teisės aktų reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamu 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog iš inventorizacijos biuro pateikta, tuo metu pastato, esančio (duomenys neskelbtini), schema žemės sklypo ribos kirtimo fakto neįrodo.

Pabrėžia, kad ginčijame teismo sprendime nebuvo konstatuota, jog neregistruoti statiniai yra laikino pobūdžio, tik nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje pateiktuose planuose jie pažymėti kaip laikini pastatai. Be to, šioje byloje nepateikta įrodymų, jog Kultūros paveldo departamento sutikimas keisti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį nebuvo gautas, todėl apeliacinio skundo teiginiai jog po ginčijamų administraciniu aktų priėmimo viešame registre perregistruojant ginčo žemės sklype esančių statinių paskirtį su Kultūros paveldo departamentu turėjo būti derinamas jaus suformuoto žemės sklypo planas, vertintini kritiškai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (II t., b. l. 83-86) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, jog pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė, jog apeliantų nurodomi pastatai – sandėliukai, kuriuos neva kerta ginčo žemės sklypo riba — nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad tai, jog statinys yra pažymėtas pareiškėjų nurodomose schemose savaime nereiškia, jog jis yra teisiškai registruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pabrėžia, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti rengiamas detalusis planas. Suformuotas ginčijamas sklypas yra Vilniaus miesto senamiesčio kultūros vertybės UI teritorijoje, tvarkomoje griežtai pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 775V buvo patvirtintas Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų planas, kuriuo buvo privalu vadovautis formuojant žemės sklypą. Akcentuoja, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų planas laikytinas specialiuoju planu Teritorijų planavimo įstatymo prasme ir patvirtintas iki 2004 m.

Prašo atmesti apeliantų prašymą prijungti naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti pirmos instancijos teisme, t. y. Žemės sklypo planą su projektuojamomis byloje pateiktų statinių išdėstymo teritorijų ribomis. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodo jokių priežasčių objektyviai kliudžiusių nurodytą Žemės sklypo planą pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pateikto plano reikšmė yra abejotina, kadangi plane nurodyti statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjų vartojamas terminas „fiksuoti statinių duomenys" neprilyginamas teisinei statinių registracijai ir negali daryti įtakos teisės normų interpretacijai dėl žemės sklypo ribų formavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (II t., b. l. 67-68) prašo atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Vilniaus senamiesčio teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos, galiojusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-8724-01 priėmimo metu, 19 straipsnio 6 dalies 1 punktą, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus. Skundžiamame sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (redakcija nuo 2007 m. liepos 21 d.) 19 straipsnio 6 dalyje nurodytas sutikimas pagal 19 straipsnio 7 dalį nebūtinas, jeigu tokie veiksmai leidžiami pagal savivaldybės tarybos ir už to objekto apsaugą atsakingos institucijos patvirtintą saugomo objekto teritorijos ir jos apsaugos zonų tvarkymo planą ir (ar) paveldo tvarkos projektą, kuriuose nustatomas galimas kiekvieno sklypo naudojimo pobūdis ir užstatymo sąlygos.

Pažymi, jog Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, Teritorijų planavimo dokumentų registre yra registruotas kaip specialusis planas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 5.2 punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, 2014 m. balandžio 9 d. raštu Nr. LRV-58 informavo Departamentą, jog žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos atitinka Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. M. ir G. M. atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas negali būti prijungtas prie bylos, nes pateiktas per vėlai, o jį pateikti pirmosios instancijos teisme jokių kliūčių pareiškėjams nebuvo. Pažymi, kad pateiktas įrodymas negali būti pripažintas leistina įrodinėjimo priemone, kadangi žemės sklypo planą su statiniais gali ruošti tik kvalifikuotas matininkas, o ne architektas, todėl architekto paruoštas žemės sklypo planas neturi jokios įrodomosios galios. Atkreipia dėmesį, jog architekto plane prie grafos „atestato numeris“ joks atestato numeris nenurodytas, atestatas nepateiktas, todėl nėra jokių įrodymų, kad šis planas paruoštas turinčio tam reikalingą kvalifikaciją asmens. Be to, architektas žemės sklypo planą paruošė nesilaikydamas kadastrinių matavimų surinkimo taisyklių, nes jis nebuvo atvykęs į vietą ir žemės sklypo ir statinių ribų ir kadastrinių duomenų neišmatavo ir nepatikrino vietoje pagal faktinius duomenis.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo civilinę bylą, kurioje jie siekia įgyti sandėliuką būtent ūkiniame pastate, indeksas (duomenys neskelbtini), t. y. neįregistruotame nekilnojamojo turto registre, nepripažintame tinkamu naudoti, be statybos leidimo savavališkai pastatyme ūkiniame pastate, kaip pagrindą stabdyti šią administracinę bylą. Šis argumentas nepagrįstas, kadangi neįregistruotiems statiniams žemės sklypai neformuojami, žemės sklypų dalys neišskiriamos, tai nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjai laimės civilinę bylą, ar pralaimės, ginčo žemės sklypas kitaip negalėjo būti suformuotas 2007-2008 metais ir jo dalys pastatams kitaip negu ginčijamuose įsakymuose negalėjo būti priskirtos pastatams, kadangi į neįregistruotus ir savavališkus statinius neatsižvelgiama.

Pažymi, kad pastatų paskirties pakeitimas neturi jokios įtakos žemės sklypo riboms, todėl tai apskritai nėra ir negali būti šios bylos ginčo dalyku ir neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 10 punkte nurodyta, kad Departamento sutikimo reikia norint dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius žemės sklypus ir keisti žemės sklypų ribas. Taigi pastatų paskirties keitimas nėra Vilniaus senamiesčio dalinimas į atskiras dalis, tam nereikia Departamento leidimo ar sutikimo, nes pastato paskirties keitimas, tai ne tas pats kas daikto dalinimas, joks statinys (duomenys neskelbtini) kaip statinys nėra saugoma kultūros vertybė, ką patvirtinto Departamentas savo atsiliepime į patikslintą skundą, todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentas dėl pastatų paskirties keitimo kaip neva galinčio turėti įtakos žemės sklypo ribų formavimui yra nepagrįstas.

Atkreipia dėmesį, jog kad šiuo metu ginčo žemės sklypas jau įregistruotas ir jo ribos jau suformuotos, todėl šiuo momentu pareiškėjams norint pakeisti žemės sklypo ribas jau reikėtų gauti Departamento sutikimą minėtos normos pagrindu, o tokio sutikimo pareiškėjai neturi.

Teismas ūkinio pastato indeksu (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą/neteisėtumą gali nustatinėti remiantis nekilnojamojo daikto statybos metu galiojusiais teisės aktais.

Pastebi, kad tik pareiškėjas D. P. pateikė išrašą iš NTR, kad jam priklauso butas (duomenys neskelbtini), o kiti pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems priklauso bent kokia nors nuosavybės teisė į butus (duomenys neskelbtini), todėl jie nėra pagrindę ir įrodę realaus jų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 1.1 ir 1.2 punktų ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-8724-01 1.1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-8724-01 patvirtinto žemės sklypo plano, sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini), duomenis ir plano sprendinius ir statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo ribų planą bei įpareigojimo atsakovams ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymą Nr.30-451 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr.2.3-8724-01, suformuojant (duomenys neskelbtini) gyventojų interesus ir viešame registre VĮ „Registrų centras“ statinio įstatinių dokumentus atitinkantį žemės sklypą, pakeičiant šiuo metu suformuoto sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini), unik. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamus sprendinius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamam šios bylos sprendimui aktualios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos. Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu), 9 straipsnio 2 punktas nustatė, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose (9 str. 3 p.). Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose (9 str. 4 p.). Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 14 punkte nurodyta, jog žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą parduoti žemės sklypą, kuris yra mieste, ir kitus šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus, per 10 dienų pateikia savivaldybės administracijos direktoriui šių dokumentų kopijas su lydraščiu ir prašo:

1) parengti parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos). Kai žemės sklype, be gyvenamojo namo ir jo priklausinių, yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas;

2) nurodyti parduodamam žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;

3) pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių;

5) nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą. Žemės sklypo naudojimo būdas teritorijų planavimo dokumente nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsniu, o žemės sklypo pobūdis – žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintu žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu. Savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus (15 p.).

Taisyklių 16 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs šių Taisyklių 14 punkte nurodytus darbus, per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi pateikia šiam skyriui patvirtintus parduodamo žemės sklypo dokumentus (duomenis). Parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą.

Kaip matyti iš pirmiau minėtų teisės normų, pardavimui formuojant valstybinės žemės sklypus, jų ribos ir dydžiai, be kita ko, nustatomi atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-451 buvo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, ribos bei kiti duomenys. Remiantis šiuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-451, 2007 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2.3-8724-01, kurio pagrindu buvo sudarytos: 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. M. nuosavybės teisėmis įsigijo 88 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo 72 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).; 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria N. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo 69 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2007 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria G. Č. nuosavybės teisėmis įsigijo 66 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. kovo 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria S. M. nuosavybės teisėmis įsigijo 28 kv. m iš 2570 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai iš esmės ginčą kelia dėl to, jog ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos kerta pastato (duomenys neskelbtini), statinius, t. y. sandėliukus, jog į tai nebuvo atsižvelgta formuojant ginčo žemės sklypą.

Šiuo atveju teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 dalį skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta. Taigi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato ne tik suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą, tačiau ir pareigą pareiškėjui pagrįsti jo konkrečios teisės ar teisėto intereso egzistavimą bei galimą pažeidimą. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjui D. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), (I t., b. l. 24-25), kas patvirtina pareiškėjo D. P. suinteresuotumą šioje byloje. Tuo tarpu pareiškėjai M. P., S. M. ir R. J. teismui nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jų teisinį suinteresuotumą šioje byloje, t. y. nepagrindė, kokias jų teises pažeidžia ginčijami aktai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį (kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas) bei į 22 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, pažymi, kad nenustačius, jog asmens teisės ginčijamu aktu nebuvo pažeistos, teismas skundą atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kilusio ginčo, pastebi, jog suformuotas ginčijamas žemės sklypas yra Vilniaus miesto senamiesčio kultūros vertybės UI teritorijoje, tvarkomoje griežtai pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V buvo patvirtinta Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, kuriame, be kita ko, buvo užfiksuotos ir ginčo žemės sklypo ribos. Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas pagal teritorijų planavimo registre įregistruotus duomenis yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kurio rūšis – kultūros vertybių apsaugos (I t., 137 l.). Taisyklių 2.14. punkte įtvirtinta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parduodami ar išnuomojami asmenims, pateikusiems prašymus parduoti ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jeigu žemės sklypų ribų specialieji planai patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 21-617) įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės 1 dienos). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas buvo patvirtintas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės 1 dienos), t. y. 1995 m. kovo 23 d., atmestini pareiškėjų argumentai, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, esant parengtam ir galiojančiam teritorijos specialiajam planui, planavimo organizatorius turėjo inicijuoti sklypo detaliojo plano parengimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad formuojant ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypo ribos buvo nustatytos atsižvelgiant į Vilniaus senamiesčio regeneravimo sklypų plano sprendinius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010 yra, inter alia, pažymėjęs, kad į Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano reikalavimus atsižvelgti privaloma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai, formuodami ginčo sklypo ribas ir dydį, pagrįstai rėmėsi 1995 m. Vilniaus senamiesčio regeneravimo specialiuoju planu ir namų valdos kadastro bylos žemės sklypo planu.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 10 punkte nustatyta, kad kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, jeigu tai numatyta žemės sklypo, kuriame yra nurodytieji gyvenamojo namo priklausiniai, detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje).

Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad statiniai ir jų duomenys buvo fiksuoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre, tokiems statiniams buvo parengta statinių išdėstymo schema, statiniai nuo 1975 m. ir 1984 m. turėjo suteiktus inventorinius nekilnojamojo turto duomenis – indeksus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jie tarnavo ilgą laiką ir konstrukciškai yra susiję su statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuo aspektu visų pirma pažymi, kad pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytų statinių registracijos Nekilnojamojo turto registre ir šių statinių priklausomybės nuosavybės teise pareiškėjams faktą. Priešingai, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2139-262/2014 pagal ieškovų M. P., D. P. ir A. T. P. atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sandėliuko pripažinimo buto priklausiniu konstatavo, jog byloje nebuvo pateikta ūkinio pastato, kuriame yra sandėliukas, statybos leidimo, nepateikta ūkinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto, ūkinis pastatas ir jame esantis ginčo sandėliukas iki šios dienos nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis neatitinka nei vienos teisėto statinio sąlygos ir yra savavališkas statinys ir vien dėl šios priežasties negali būti laikomas teisėtu civilinių teisių bei apyvartos objektu. Analogiška išvada padaryta VĮ Registrų centras byloje pateiktoje išvadoje nurodant, jog pastatas, kuriame yra ginčo sandėliukas, yra neteisėtas ir nepripažintas tinkamu naudoti, todėl negalėjo 1992 metais ir dabar būti civilinės apyvartos objektu. Minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, abejoti jame padarytomis išvadomis nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į visa, kas nurodyta, pažymėtina, jog pareiškėjų minimi statiniai įtakos sklypo formavimui turėti negalėjo, kadangi jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys nustatyti 2006 m. lapkričio 13 d., o pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatymo data 2013 m. vasario 6 d., todėl pareiškėjų argumentas, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, šiuo aspektu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo padaryta išvada, kad tik pareiškėjų namo išorinė riba ribojasi su ginčo sklypu, todėl ginčo žemės sklypo riba nekerta pareiškėjų gyvenamojo namo. Tai patvirtina UAB „Inžineriniai tyrėjimai“ 2006 m. lapkričio 15 d. paruoštas žemės sklypo planas ( I t., b. l. 21-22, 200). Byloje nėra ginčo dėl to, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir pareiškėjai nesikreipė dėl to, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypo ribos kerta gretimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas.

Kiek tai susiję su pareiškėjų argumentu, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 10 punktas, nes turėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento sutikimas norint dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius žemės sklypus ir keisti žemės sklypų ribas, teisėjų kolegija nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo, jog atsakovai, priimdami skundžiamus aktus, būtų pažeidę kokius nors nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Priešingai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 5.2 punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, 2014 m. balandžio 9 d. raštu Nr. LRV-58 informavo Departamentą, jog žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos atitinka Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą. Taip pat pažymėtina, jog procedūrų, susijusių su Kultūros paveldo departamento sutikimo norint dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius žemės sklypus ir keisti žemės sklypų ribas gavimu, galimas pažeidimas iš esmės sietinas su viešojo intereso gynimu. Pareiškėjai neturi teisės ginti viešąjį interesą, jie nepaaiškino, kokios konkrečios jų teisės nagrinėjamos bylos kontekste galėjo būti pažeistos dėl minėto įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 10 punkto reikalavimų nesilaikymo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Dėl pareiškėjų prašymo prijungti prie bylos UAB „Architektūros menas“ parengtą žemės sklypo planą su projektuojamomis byloje pateiktų statinių išdėstymo teritorijų ribomis, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Architektūros menas“ parengtas žemės sklypo planas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjai nenurodė priežasčių, dėl kurių minėtas žemės sklypo planas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar dėl kurių jų pateikimo būtinybė iškilo tik šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl įvertinus tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjams būtų buvęs užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisakytina priimti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-451 suformuotas ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neprieštarauja Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijai ir sklypų planui, nekerta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statinių, kad pareiškėjų nurodomi sandėliukai neregistruoti Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka, sprendžia, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 30-451 yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 1.1 ir 1.2 punktus ir statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo ribų planą atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai, atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-8724-01 1.1 punktą ir šiuo įsakymu patvirtinto žemės sklypo plano, sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenis ir plano sprendinius, kuriais buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir interesai, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti Administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymą Nr.30-451 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr.2.3-8724-01 taip, kad nebūtų pažeistos (duomenys neskelbtini), gyventojų teisės ir teisėti interesai, t. y. suformuoti (duomenys neskelbtini) gyventojų interesus ir viešame registre VĮ „Registrų centras“ statinio įstatinių dokumentus atitinkantį žemės sklypą, pakeičiant šiuo metu suformuoto sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini), unik. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamus sprendinius, yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti skundžiamus aktus. Pagrįstai nustatęs, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus įsakymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis