AS-788-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-788-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00264-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu prašė teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“ bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ (II t., b. l. 2-20, III t., b. l. 10-12).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir išaiškinti pareiškėjui viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės“ teisę iki 2015 m. sausio 16 d. pareikšti skundo reikalavimus dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. A-1831 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. A-2588 panaikinimo (III t., b. l. 23, 24).

Pareiškėjas 2015 m. sausio 16 d. patikslintu skundu, teisme gautu 2015 m. sausio 19 d., prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-1831 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-2588 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“; atnaujinti skundo padavimo terminą reikalavimams dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. A-1831 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. A-2588 panaikinimo, jeigu būtų nustatyta, kad jis praleistas (III t., b. l. 28-30).

Pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką yra pripažinta, kad terminai apskųsti to paties skundo reikalavimams, susijusiems su tos pačios pažeistos teisės gynimu, atskirai neskaičiuotini. Todėl pareiškėjui viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės” laiku kreipusis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl pažeistos teisės, t. y. įpareigojimo įgyvendinti nepagrįstą ir neteisėtą Audito ataskaitą gynimo, akivaizdu, jog pareiškėjas siekia materialinių teisinių pasekmių, jog Audito ataskaitoje nurodytos priemonės nebūtų pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis bei įgyvendintos pareiškėjo įstaigoje. Todėl po pareiškėjo skundo pateikimo teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti įsakymai laikytini išvestiniais bei susijusiais su tos pačios pareiškėjo pažeistos teisės gynimu. Jeigu teismas manytų, kad terminas skundui dėl išvestinių reikalavimų pateikimo yra praleistas, tuomet prašė jį atnaujinti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į patikslintą skundą prašė pripažinti, kad pareiškėjo patikslintas skundas yra paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą ir jo nepriimti (III t., b. l. 34, 35).

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. A-1831 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. A-2588 pareiškėjui buvo įteikti 2014 m. spalio 7 d. bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, todėl vėliausias jų apskundimo terminas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį buvo 2014 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjas patikslintą skundą dėl minėtų įsakymų panaikinimo teismui pateikė 2015 m. sausio 16 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido įstatyme numatytą 1 mėnesio jų apskundimo terminą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-1831 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-2588 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“.

Teismas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. A-1831 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. A-2588 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“, kurie, kaip pripažino pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu, jau yra įgyvendinti, kaip įrodymai į bylą buvo priimti 2014 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atstovas advokato padėjėjas V. B. (II t., b. l. 104-109). Tokiu būdu pripažintina, kad 2014 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu skundžiami aktai pareiškėjui (jo atstovui) buvo paskelbti ir šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinius aktus, koks yra jų turinys.

Į teismą su patikslintu skundu dėl minėtų aktų panaikinimo pareiškėjas kreipėsi 2015 m. sausio 19 d., todėl pripažintina, jog vieno mėnesio terminas skundui paduoti yra praleistas (III t., b. l. 28-30). Teismas nurodė ABTĮ 34 straipsnį. Pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė skundo padavimo termino praleidimo priežasčių ir nepateikė įrodymų, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurios ištrauka patikslintame skunde remiasi pareiškėjas (2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1796/2012), šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra aktuali, nes priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios į šios bylos aplinkybes. Taigi pripažinta, jog skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su pareiškėjo valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą. Konstatuota, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėta, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Pareiškėjo veiksmai yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Padaryta išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjui atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 34 str. 3 d.).

Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-1831 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-2588 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo patikslintą skundą, atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu būtų nustatyta, kad jis praleistas.

Paaiškina, kad teismas netinkamai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A492-1796/2012 turinį ir joje išdėstytas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles. Terminas ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-1831 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-2588 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ yra nepraleistas, kadangi šie įsakymai yra išvestiniai iš pirminių administracinių teisės aktų – 2014 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (33.200)2-361 „Dėl vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 rekomendacijų įgyvendinimo“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“, dėl kurių skundai yra priimti ir nagrinėjami šioje administracinėje byloje. Teismas formaliai pasisakė, jog terminas skundui paduoti yra praleistas. Mano, kad vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisės į teisminę gynybą principu teismas privalėjo atnaujinti terminą skundui pateikti. Tokia pareiškėjo pozicija susiformavo dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, taip pat dėl to, jog teismas jau buvo atnaujinęs terminą reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“, kuris buvo suformuluotas 2014 m. lapkričio 11 d. patikslintame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-1831 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-2588 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A-1307 „Dėl rekomendacijų, pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-26, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme bei kituose specialiuosiuose įstatymuose nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Pastebėtina, kad ABTĮ numatyti terminai paprastai taikomi ir reikalavimams, kurie keliami pasinaudojus skundo tikslinimo institutu (ABTĮ 52 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-64/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-1831 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-2588, kurie kaip įrodymai į bylą buvo priimti 2014 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu, jame dalyvavo pareiškėjo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atstovas advokato padėjėjas V. B. (II t., b. l. 104-106), todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2014 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu skundžiami aktai pareiškėjui (jo atstovui) buvo paskelbti ir šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinius aktus, koks yra jų turinys. Kaip matyti iš bylos duomenų, š teismą su patikslintu skundu dėl minėtų aktų panaikinimo pareiškėjas kreipėsi 2015 m. sausio 19 d. (III t., b. l. 28-30), t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė skundo padavimo termino praleidimo priežasčių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo padavimo termino praleidimą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjui atnaujinti, todėl pagrįstai prašymą atmetė. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A492-1796/2012 turinį ir joje išdėstytas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vadovautis minėta nutartimi nėra pagrindo ir esant akivaizdiems įrodymams, kuomet pareiškėjui tapo žinomas norimų apskųsti teisės aktų turinys, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti skundą dėl jų nepraleidęs termino. Nors pareiškėjo norimi apskųsti teisės aktai ir yra susiję su šioje administracinėje byloje priimtais nagrinėti teisės aktais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą, taip pat į tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, jų apskundimui taikytinas bendrasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas apskundimo terminas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios skundžiamos dalies nėra pagrindo naikinti, ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė