R-33-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R-33-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00050-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos primininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Demokratijos plėtros fondas“ skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims E. E. ir M. B. dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. Sp-268 dalies panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. Sp-268 rezoliucinės dalies 1 dalį, kuria žurnale „Valstybė“ 2015 m. kovo mėnesio Nr. 3 (95) išspausdintos publikacijos „Ačiū nomenklatūrai ir Z. Vaigauskui už dar vieną rinkimų ciklą“, „Kol yra krabų ir agurkų, lietuviams Kremlius nebaisus“, „Politinėje rinkodaroje – Paksaitės ir Matijošaituko dvikova“ buvo pripažintos paslėpta negatyvia tuomečio kandidato V. Matijošaičio politine reklama.

Pareiškėjo manymu, ginčijamas sprendimas ir jo sudėtinė dalis – VRK Politinės reklamos ir papirkimų tyrimo darbo grupės 2015 m. liepos 14 d. išvada dėl žurnalo „Valstybė“ publikacijų Nr. 3-94 (1.2), yra nemotyvuoti, priimti neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikant teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Pareiškėjas VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ kelia ginčą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. Sp-268 dalies, kuria atitinkamos žurnale „Valstybė“ išspausdintos publikacijos pripažintos negatyvia tuomečio kandidato V. Matijošaičio politine reklama, panaikinimo.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. ABTĮ 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

Pirmiau paminėtos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele ir galutine instancija nagrinėja tik ginčus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką nustato atitinkami rinkimų ar Referendumo įstatymai. Tik tokiais atvejais taikytinos ABTĮ septynioliktame skirsnyje (skundai dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimų) numatytos nuostatos. Tuo tarpu ginčai dėl kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R492-8/20; 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R552-3/2014; 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R556-10/2014).

Nagrinėjamu atveju Vyriausioji rinkimų komisija sprendė tuometinio kandidato į savivaldybės merus V. Matijošaičio politinės reklamos klausimus. VRK 2015 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. Sp-268 priimtas remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinės reklamos ir papirkimų tyrimo darbo grupės 2015 m. liepos 14 d. išvada Nr. 3-94 (1.2), kuri parengta vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu.

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 3 dalį, politinės reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose; politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Minėto įstatymo 48 straipsnio 13 dalis nustato, kad asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo, taip pat rinkimų agitacijos tvarkos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Speciali Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme nustatyta VRK sprendimo apskundimo tvarka, paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, įtvirtinta tik tokiu atveju, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, jog politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą (Įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamas VRK sprendimas nepatenka į tokių sprendimų kategoriją, nes pareiškėjo skundžiamu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nebuvo sprendžiama dėl to, ar buvo padarytas šiurkštus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas, ir kad jį padarė politinės kampanijos dalyvis.

ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet ne tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjo skundas nėra priskirtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl jį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsisakius priimti skundą minėtu pagrindu, pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nėra užkertama, kadangi pareiškėjas teisminį procesą gali pradėti paduodamas skundą bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims E. E. ir M. B. dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. Sp-268 dalies panaikinimo, ir skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė