AS-12-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-12-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00689-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (ieškiniu) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 5 037 Lt turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, jog kelio važiuojamoje dalyje Miško gatvėje, Kaune, įvažiavo į duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir apgadino savo vairuojamą automobilį. Dėl to padaryta 5 037 Lt žala, kurią pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. P. skundą (ieškinį).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, kuri atsirado transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo nepažymėta jokiais kelio ženklais, ir transporto priemonė buvo apgadinta.

Nustatyta, jog pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo veiklos įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.), tačiau ginčas taip pat susijęs ir su savivaldybės, kaip inžinerinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.266 straipsnį. CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-38/2014). Teismas konstatavo, jog dėl nurodytos priežasties byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą (ieškinį) atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), o pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

III. Pareiškėjas S. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad analogišku atveju dėl žalos atlyginimo pareiškėjai, Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-15968-191/2013 atsisakė priimti ieškinį ir nurodė ieškovei pateikti ieškinį Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas analogiškoje byloje 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1588-402/2013 pareiškėjos skundą tenkino ir priteisė iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjai turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjo teigimu, ieškinio reikalavimas priteisti žalą iš Kauno miesto savivaldybės turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas S. P. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo S. P. skundą (ieškinį), nustatęs, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, iš esmės siekdamas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės turtinės žalos, kurią patyrė kelio važiuojamoje dalyje įvažiavęs į neaptvertą ir nepažymėtą jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais duobę ir apgadinęs savo vairuojamą automobilį, atlyginimo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Pagal bendrą taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas savivaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo subjekto veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ginčas taip pat yra susijęs ir su savivaldybės, kaip inžinerinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybe pagal CK 6.266 straipsnį.

Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas savo atskirajame skunde, tokio pobūdžio ginčai, kaip nagrinėjamu atveju, buvo nagrinėjami tiek bendrosios kompetencijos teismuose, tiek ir administraciniuose teismuose.

Atsižvelgdama į tai, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami Civilinio kodekso 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, nustatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-38/2014 konstatavo, kad tikslinga suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinerinio statinio – kelio trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, todėl aptariami ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-82/2014).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios praktikos turi būti laikomasi ir šioje byloje.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindą – ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, kai byla nepriskirtina tam teismui, – tačiau iš teismo nutarties matyti, kad teismas de facto tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atsisakydamas jį priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ir nurodydamas, jog pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė