eA-439-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-439-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00366-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Translaiva“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Translaiva“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koncepciją;

2) iš atsakovo priteisti 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-768 priėmė sprendimą sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su pareiškėju dėl žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ir jam perleisti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. J9-445.

Pažymėjo, jog 2012 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė planavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurių 9.2 punktą buvo numatyta rengti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koncepciją (toliau – ir Koncepcija) ir ją tvirtinti savivaldybės taryboje. Nurodė, jog pareiškėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 559 kreipėsi į Klaipėdos mieto savivaldybės tarybą, prašydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-3218 pareiškėją informavo, kad su prašymu, adresuotu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, susipažino ir informuoja, jog pateikta projektinė dokumentacija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad Koncepcija netinkamai parengta, tačiau nebuvo nurodyta, kodėl netinkamai parengta bei nenurodyta kaip ją ištaisyti. Nurodė, jog kreipėsi į savivaldybės atitinkamus specialistus, prašydami paaiškinti, ką Koncepcijoje reikėtų ištaisyti.

Pataisę Koncepciją, 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. 10 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą su prašymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybė 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-450 informavo, kad projektinė dokumentacija pataisyta ne visiškai bei vėl nurodė Koncepcijos trūkumus, tačiau nepaaiškino, kodėl tokie trūkumai nurodyti. Nurodė, kad, pataisę Koncepciją pagal architekto A. M. patarimus, 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. 103 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą su prašymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dar kartą, t. y. 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-1235, iš esmės nurodė tą patį, ką buvo nurodžiusi iki šiol. Teigė, kad tokių nepagrįstų teisės aktų apskųsti teismui negali, nes jie priimti ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir laikytini tarpiniais dokumentais. Pabrėžė, kad savivaldybės administracija nėra įgaliota priiminėti vietoj tarybos sprendimus dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumentų koncepcijos tvirtinimo, o taryba atsisako įstatymų nustatyta tvarka vykdyti savo funkcijas ir vilkina patvirtinti Koncepciją arba pateikti motyvuotą atsisakymą tvirtinti.

Teigė, kad tik tarybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pareiškėjas gali ginčyti. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba iki šiol nėra priėmusi sprendimo tvirtinti ar netvirtinti Koncepcijos, taip praleisdama įstatymų nustatytus terminus sprendimui priimti, o tai reiškia, jog atsakovas atsisako atlikti pagal kompetenciją jam priskirtus veiksmus (vilkina priimti sprendimą). Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1, 3, 26 straipsnio 4 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. D1-239, 51 punktu ir teigė, kad iš šių teisės normų akivaizdu, jog pareiga tvirtinti detaliųjų planų koncepcijas tenka savivaldybių taryboms.

Taip pat pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) numato, kad detalusis planas privalo būti patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Teigė, jog nors šios teisės normos aiškiai nenustato termino koncepcijai patvirtinti, tačiau iš to, kad detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo procedūra aprašyta kartu su viso detaliojo plano tvirtinimo procedūra tose pat nuostatose, ir iš to, kad koncepcija yra viena iš detaliojo plano stadijų, daro išvadą, jog ji tvirtinama tokia pat procedūra ir per tokį pat terminą kaip ir pats detalusis planas.

Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnyje numatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Teigė, jog detaliųjų planų ar jų atskirų dalių – koncepcijų, tvirtinimo procedūras reglamentuojantys teisės aktai nenumato administracinių procedūrų pratęsimo, dėl to mano, kad terminas, per kurį savivaldybės taryba privalo patvirtinti detaliojo plano koncepciją ar motyvuotai atmesti, yra 20 darbo dienų.

Pažymėjo, jog planavimo organizatoriaus įgalioto asmens UAB „Almontus“ prašymas savivaldybės merui buvo pateiktas tris kartus ir jokio sprendimo nebuvo priimta. Paskutinį kartą prašymas buvo pateiktas 2014 m. kovo 18 d., t. y. daugiau nei prieš mėnesį, ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. rašto Nr. (4.39.)-R2-1235 supranta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir nežada jokio sprendimo priimti. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba per nustatytą teisės aktuose terminą Koncepcijos nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto neigiamo atsakymo, o tai reiškia, jog atsisakymas atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus (vilkinimas) tęsiasi toliau.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, jog savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius, kad savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus (VSĮ 11 str. 3 d., 12 str. 1 d.).

Pareiškėjui, kurį detaliojo planavimo procese atstovauja teritorijų planavimo, statybos ir teisės srityje atstovaujanti verslo įmonė, turėjo būti žinoma, kad kolegiali atstovaujamoji institucija savivaldybės taryba savo posėdžiuose nepriima raštų, o tik tarybos sprendimus. Tarybos sprendimų teikėjais gali būti tik įstatyme ir tarybos veiklos reglamente nurodyti sprendimų teikėjai (savivaldybės administracija, tarybos nariai ir kt.). Pagal tarybos veiklos reglamento nuostatas, tarybos sprendimų projektai turi būti suderinti su kalbininku, juristu ir tam tikrais atvejais – su finansų departamentu.

Todėl neteisėti tarybos sprendimų projektai negali būti teikiami tarybai svarstyti. Ši nuostata logiškai paaiškinama tuo, kad tarybos nariai, būdami politikais, paprastai negali profesionaliai įvertinti tarybos sprendimų projektų teisėtumą, o tai atlieka savivaldybės administracijos tarnautojai. Be to, pareiškėjui detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o ne taryba. Būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, būdama atsakinga pagal sutartį už perduotą detaliojo planavimo organizavimą, priima sprendimus, kurių negali priimti pareiškėjas, tarp jų ir tarybos sprendimų rengimas, derinimas, teikimas ir pristatymas tarybos komitetų ir tarybos posėdyje.

Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas ir neteikė parengto tarybos sprendimo projekto, o tik detaliojo plano medžiagą. Atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas savo skunde, pareiškėjas tinkamai suvokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštų turinį ir taisė Koncepciją, ieškojo susitikimų su administracijos darbuotojais. Toks elgesys liudija, kad pareiškėjas tinkamai suvokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštų prasmę ir reikšmę, o bandymas ignoruoti atsisakymo teikti tarybos sprendimų projektus yra nesąžiningas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Teismas įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koncepciją. Pareiškėjo UAB „Translaiva“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies. Iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pareiškėjo naudai priteisė 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koncepciją.

Teismas bylos medžiaga nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-768 perdavė žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB „Translaiva“. 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. J9-445, kuria pareiškėjui UAB „Translaiva“ perduotos 1,1039 ha žemės sklypo, esančio buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir numatyti detaliojo planavimo tikslai: sujungti žemės sklypus į vieną sklypą; pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties; nustatyti pagrindinį žemės naudojimo būdą ir pobūdį – gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos bei papildomą žemės naudojimo būdą ir pobūdį – komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; suformuoti teritorijos dalį, skirtą apsauginės paskirties želdynams. 2012 m. birželio 18 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) ir planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurių 9.2 punktą numatyta rengti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koncepciją ir ją tvirtinti savivaldybės taryboje. Pareiškėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 559 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, prašydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-3218 informavo, kad su prašymu, adresuotu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, susipažino ir informuoja, jog pateikta projektinė dokumentacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ priedų reikalavimų, 2012 m. balandžio 5 d. detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. J9-445 įsipareigojimų, Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2012 m. birželio 18 d. planavimo sąlygų Nr. AR9-30 8.4-8.8, 9.2 ir 9.3 punktų reikalavimų.

Pareiškėjas Koncepciją pataisė ir pareiškėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. 10 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, prašydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-450 informavo, kad projektinė dokumentacija pataisyta nepilnai, todėl nurodyta dar kartą atidžiai išstudijuoti teisės aktų, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, miesto bendrojo plano, planavimo sąlygų reikalavimus, projektinę dokumentaciją pataisyti ir teikti pakartotinai.

Pataisius Koncepciją, pareiškėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. raštu Nr. 103 dar kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą su prašymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-1235 dar kartą nurodė atidžiai išanalizuoti paminėtose raštuose išdėstytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastabas, teisės aktų, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, planavimo sąlygų reikalavimus, miesto bendrojo plano bei kitų susijusių galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, rengiamą Koncepciją pataisyti ir teikti pakartotinai.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XII-407, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) priedo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teritorijų planavimo dokumentus pradėjo rengti dar iki Teritorijų planavimo įstatymo 2013 m. birželio 27 d. redakcijos įsigaliojimo nuo 2014 m. sausio 1 d., nagrinėjamoje byloje taikytina TPĮ redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120, 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 1 straipsniu, 25 straipsnio 1, 3 dalimis, 25 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. VIII-1234, byloje aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-478 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 20 d.) 1 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. įstatymas Nr. I-533, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-731 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 7 d.) 3, 4, 11, 12 straipsniais. Kadangi atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas, jam taikomi ir VAĮ reikalavimai.

Teismas konstatavo, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (VAĮ 23 str. 1 d.). Jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui (VAĮ 23 str. 4 d.). Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios (VAĮ 31 str.).

Įstatymų leidėjas numatė galimybę viešojo administravimo subjektui pratęsti administracinę procedūrą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų bei skundo nenagrinėti, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, tačiau tokiais atvejais asmeniui turi būti atitinkamai pranešama (VAĮ 23 str. 6 d., 31 str.). Kiekviena administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, atitinkančiu sprendimo formai bei turiniui keliamus reikalavimus, o asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 34 str. 1 d.).

Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, jog administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012). VAĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas.

To paties įstatymo straipsnio 3 dalis įpareigoja viešojo administravimo instituciją dokumentams ir informacijai pateikti nustatyti konkretų terminą, o pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.

Teismas nustatė, jog į pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. raštą Nr. 103, adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, kuriuo trečią kartą buvo teikiamas prašymas svarstyti ir pritarti detaliojo plano Koncepcijai, atsakyta ne to subjekto, t. y. atsakymą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. TPĮ 26 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba. TPĮ nuostatose nėra numatyta išimčių, kurios savivaldybės administracijai suteiktų teisę iš esmės išspręsti pareiškėjo prašymą dėl detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo, tuo labiau, jei toks prašymas yra adresuotas būtent savivaldybės tarybai. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. rašto Nr. (4.39.)-R2-1235 matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iš esmės priėmė sprendimą dėl Koncepcijos netvirtinimo, kadangi minėtu raštu išdėstė pareiškėjui Koncepcijos trūkumus ir pateikė kitus nurodymus, kuriuos pareiškėjas privalo ištaisyti, siekdamas, kad Koncepcija būtų patvirtinta. Šiuo atveju savivaldybės administracija tokiu atsakymu iš esmės išsprendė klausimą, kuris priskirtinas nagrinėti savivaldybės tarybai, t. y. pažeidė TPĮ 26 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-1235 nėra nurodytas joks terminas, per kurį pareiškėjas turėtų pateikti papildomus dokumentus, informaciją ar ištaisyti kitus trūkumus. Net ir nurodžius pareiškėjui atitinkamus trūkumus ir paprašius pateikti papildomą informaciją, tačiau jos nepateikus, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (po nurodyto termino, per kurį reikalauta pašalinti trūkumus) vis tiek būtų privalėjusi priimti atitinkamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nepaisant to, pareiškėjas ištaisė ar neištaisė tokius trūkumus. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas joks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, todėl akivaizdu, kad buvo vilkinama atlikti veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

Teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės veiklos reglamentą negali būti pateikti tarybai svarstyti neteisėti tarybos sprendimų projektai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisėje galioja bendras principas – lex superior derogat legi inferiori, kitaip tariant, aukštesnės galios teisės norma turi viršenybę prieš žemesnės galios teisės normą. Šiuo atveju VAĮ aiškiai nustato administracinės procedūros nagrinėjimo tvarką bei terminus. Pagal minėto įstatymo nuostatas, gavęs pareiškėjo 2014 m. kovo 18 d. prašymą dėl detaliojo plano Koncepcijos tvirtinimo, atsakovas turėjo ne tik pareigą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. priimti administracinės procedūros sprendimą, bet ir pareigą tuos veiksmus atlikti per VAĮ 31 straipsnyje nustatytą terminą. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. prašymą Nr. 103 „Dėl detaliojo plano koncepcijos teikimo tvirtinti“ išnagrinėjo ir priėmė VAĮ 34 straipsnyje numatytą sprendimą. Teismas, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, nusprendė, kad net pareiškėjui ir pateikus teisės aktams prieštaraujančią Koncepciją, dėl jos privalėjo būti priimtas sprendimas, t. y. Koncepcijos neatitikimas teisės aktų nuostatoms yra trūkumas, dėl kurios tokia Koncepcija negali būti patvirtinta, tačiau nėra trūkumas, dėl kurio iš viso negali būti priimtas joks sprendimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, teikdama savivaldybės tarybai svarstyti klausimą dėl detaliojo plano Koncepcijos, gali nurodyti šios Koncepcijos trūkumus ir atitinkamai siūlyti jos netvirtinti. Tačiau dėl tokios Koncepcijos tvirtinimo ar netvirtinimo sprendimą privalo priimti būtent savivaldybės taryba (TPĮ 26 str. 4 d., VAĮ 34 str. 1 d.), kurios nariai laisvu demokratiniu apsisprendimu (atstovaujamosios demokratijos principas) priima atitinkamą sprendimą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vertino, jog atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, būdama viešojo administravimo subjektas, nepriėmė administracinio akto ar kitokio dokumento, kuriame būtų išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, kaip numatyta aukščiau nurodytose VAĮ nuostatose, ir toks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos neveikimas laikytinas vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja VAĮ 1 straipsnyje numatytai įstatymo paskirčiai, t. y. sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundą tenkino, įpareigodamas atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ pateiktą 2014 m. kovo 17 d. prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koncepciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 90 str.).

Teismas konstatavo, kad byloje pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš į bylą pateikto 2013 birželio 14 d. įgaliojimo matyti, kad UAB „Translaiva“ įgaliojo UAB „Almontus“ suderinti, paruošti, atlikti visus reikalingus veiksmus bei atstovauti įgaliotajam visose teismo įstaigose dėl klausimų susijusių su įgaliotojo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių Klaipėdos mieste savivaldybės teritorijoje rengiamu detaliuoju planu. Minėtas įgaliojimas galioja iki 2018 m. gruodžio 30 d. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012, akivaizdu, jog patenkinus pareiškėjo skundą, jis turi teisę reikalauti iš kitos šalies patirtas atstovavimo išlaidas dėl UAB „Almontus“ atstovavimo. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 ir 8 punktus, į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo ypatingų teisinių žinių, į tai, kad pareiškėjo atstovas UAB „Almontus“ atstovavimo sritis yra susijusi su teritorijų planavimo, žemės ir statybos klausimais, iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pareiškėjo naudai priteisė 605 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1, 2, 6 d.)).

III. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, tačiau yra kilęs teisės aiškinimo ir taikymo ginčas. Ginčo esmė – ar savivaldybės administracijos direktorius, kaip detaliojo planavimo organizatorius, iš dalies perdavęs savo teises ir pareigas sutartimi pareiškėjui, turi teisę/pareigą neteikti svarstyti tarybai detaliojo plano koncepcijos, kuri akivaizdžiai prieštarauja bendrajam planui, o nurodyti sutarties šaliai pataisyti sprendinius.

2. Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovas yra kolegiali institucija, turinti specialią kompetenciją – tarybos sprendimų svarstymas ir priėmimas. Įstatymai nenumato kitokios tarybos veiklos formos nei tarybos sprendimų priėmimas. Kadangi tarybai sprendimo projektas nebuvo pateiktas, taryba pati negali nagrinėti ir svarstyti pareiškėjo 2014 m. kovo 17 d. rašto. Kadangi taryba pati nenagrinėja pareiškėjų raštų, ji VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 punkto nustatyta tvarka perdavė pareiškėjo 2014 m. kovo 17 d. raštą nagrinėti kitai (vykdomajai) institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (į bylą neįtraukta).

3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija į pareiškėjo 2014 m. kovo 17 d. raštą atsakė 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-1235, nurodydama, kad pareiškėjo pateikti koncepcijos brėžiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 (toliau – ir Bendrasis planas), ir kitus trūkumus (tai, kad koncepcija prieštarauja Bendrajam planui, neginčijo ir pareiškėjas posėdžio metu). Tą patį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė atsakydama ir į ankstesnius pareiškėjo raštus.

4. Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos Vietos savivaldos įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – ir Reglamentas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos; savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės; tarybos nariai; savivaldybės kontrolierius; savivaldybės meras; savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir Reglamente. Aiškinant nurodytą reglamentavimą, matyti, kad įstatymų leidėjas siekė nustatyti tokią tvarką, pagal kurią ne kiekvienas subjektas turėtų teisę kreiptis į savivaldybės tarybą ir ne kiekvieno subjekto kreipimąsi taryba turėtų svarstyti, o tik tų subjektų, kurie išvardyti VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje. Toks reglamentavimas yra logiškas ir turi pagrįstą tikslą – užtikrinti sklandų tarybos darbą priimant kompetentingų subjektų parengtus sprendimų projektus. Priešingu atveju būtų paneigiama savivaldybės administracijos, kaip vykdomosios institucijos, paskirtis tinkamai kvalifikuoti asmenų prašymus ir tinkamai į juos atsakyti.

5. Kituose įstatymuose, tarp jų TPĮ nustatyta koncepcijos tvirtinimo funkcija, nėra išimtinė tarybos kompetencija (VSĮ 16 str. 4 d.). Kaip matyti iš Klaipėdos savivaldybės tarybos veiklos reglamento, taryba gali svarstyti tik teisėtus sprendimus. Tai užtikrinama apribojant galinčių tiesiogiai kreiptis į tarybą ratą tarybos sprendimų teikėjais. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų rengimo ir derinimo administracijoje tvarkos, patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. AD1-869 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimo ir derinimo administracijoje tvarkos patvirtinimo“ (pridedama), 19 punktą, „Savivaldybės administracijos padalinių vadovai bei sprendimų projektų rengėjai yra asmeniškai atsakingi už parengtų ir teikiamų tarybai svarstyti tarybos sprendimų projektų derinimą ir jų atitinkamų siūlymų pagrįstumą, duomenų bei kitų dokumentų teisingumą` ir teisėtumą. Už šių reikalavimų nesilaikymą taikoma įstatymo nustatyta atsakomybė“. Pažymėtina, kad sprendimo projekto dėl nepritarimo koncepcijai teikimas labiau neapgintų pareiškėjo teisės, nes tokiu atveju taryba net neturėtų balsavimo pasirinkimo, kadangi balsavimas prieš tokį sprendimo projektą (nepritarti sprendimui nepritarti koncepcijai) reikštų sprendimą nepritarti projektui, o sprendimas pritarti tokiam „neigiamam“ sprendimo projektui reikštų iš esmės tą patį. Tačiau tokiu atveju tarybai ir pareiškėjui net nesuteikiama teisė patvirtinti koncepciją, nes galimas tik pritarimas ir nepritarimas sprendimo projektui. Tuo atveju, kai pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų patenkinus skundą, pareiškėjo reikalavimo tenkinti pagrindo nėra (LVAT 2013 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Nr. A146-1062/2013). Tiek pritarimas, tiek nepritarimas projektui, kuriuo nepritariama koncepcijai, reikštų tą pačią teisinę situaciją, kurioje pareiškėjas yra šiuo metu. Pareiškėjas turėjo puikiausią galimybę pasitaisyti pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodymus ir teikti pakoreguotą koncepciją arba ginčyti administracijos atsisakymą teikti koncepciją tvirtinti.

6. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino posėdžio metu atsakovo išsakytų motyvų, kad pareiškėjas detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas įgijo sutarties su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagrindu. Pareiškėjo teisių ir pareigų sutartinė prigimtis lemia pareiškėjo pareigą bendradarbiauti su sutarties šalimi – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nesiekti apeiti (ignoruoti) vykdomosios institucijos, kuri ir suteikė pareiškėjui sutartinius įgaliojimus organizuoti planavimo procedūras. Teismui konstatavus veiksmų neteisėtumą, administracijos direktoriui kiltų teisinė atsakomybė dėl netinkamo administracijos darbo (vietoje sprendimo projekto rengimo buvo parengtas atsakymas, kad projektas nebus teikiamas) ir atsiradusių nuostolių (priteistų bylinėjimosi išlaidų ir galimų kitų pareiškėjo nuostolių). Tačiau administracijos direktorius, kuris pasirašė atsakymus pareiškėjui, negalėjo pasisakyti dėl ginčo esmės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nebuvo įtraukta į bylą. Kadangi dėl to galėjo būti paliestos direktoriaus teisės ir pareigos, vadovaujantis ABTĮ ir siekiant užtikrinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę į teisminę gynybą bei apeliaciją, sprendimas turėtų būti panaikintas ir ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas perdavė pareiškėjo raštą administracijai tik todėl, jog ši parengtų sprendimo projektą, kurį turėjo priimti ne savivaldybės administracija, bet atsakovas, o ginčo atveju sprendimą priėmė būtent savivaldybės administracija, tuo pažeisdama TPĮ 26 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovas gina tik savivaldybės administracijos pareigūnų padarytas klaidas, teisės pažeidimus. Pabrėžia, kad savivaldybės administracijai, kaip ir pareiškėjui, būtina teritorijų planavimo procedūras atlikinėti įstatymų nustatyta tvarka, o ne savivaliauti ir tyčiotis iš pareiškėjo, pažeidinėjant įstatymus ir neleidžiant savivaldybės tarybai išreikšti savo valios. Tai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes ir jis nebegali toliau tęsti teritorijų planavimo procedūrų. Tokių nepagrįstų savivaldybės administracijos sprendimų apskųsti teismui nėra galimybės, nes jie priimti ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, ir laikytini kaip tarpiniai. Akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba per nustatytą teisės aktuose terminą Koncepcijos nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto neigiamo atsakymo, o tai reiškia, jog atsisakymas atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus (vilkinimas) tęsiasi toliau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 2014 m. kovo 17 d. prašymu Nr. 103 buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą dėl detaliojo plano koncepcijos svarstymo ir pritarimo. Prašymo gavėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nurodytas teisingai.

Savivaldybės tarybos pareigą patvirtinti detaliojo plano koncepciją, jei ji buvo rengiama (o tokia buvo rengiama), įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs TPĮ 26 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.). Minėta teisės norma pakankamai aiški – būtent savivaldybės tarybai numatyta prievolė patvirtinti arba atmesti detaliojo plano koncepciją, kai ji rengiama.

Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra kolegiali institucija ir svarstomais klausimais priima sprendimus. Kas rengia klausimus savivaldybės tarybos posėdžiams, apibrėžta Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš tokių subjektų (asmenų turinčių teisę rengti klausimus savivaldybės tarybos posėdžiams) ir savivaldybės administracijos direktorius, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, manytina, galėjo ir turėjo parengti bei pateikti klausimą savivaldybės tarybos posėdžiui dėl Koncepcijos tvirtinimo ar netvirtinimo. Pagal minimą teisinį reguliavimą nėra pagrindo teiginiui, kad savivaldybės taryba jai TPĮ priskirtą klausimą turėjo teisę perduoti nagrinėti kitai savivaldybės institucijai, o šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Parengus atitinkamą sprendimo projektą bei jį pateikus savivaldybės tarybai būtų buvęs priimtas atitinkamas sprendimas dėl Koncepcijos ir taip įgyvendinta TPĮ 26 straipsnio 4 dalies nuostata dėl tarybos teisės bei pareigos spręsti dėl detaliojo plano koncepcijos. Kad šis klausimas turėjo būti svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje, lemia pastarojo svarba bei reikšmingumas. Juk valstybės, apskrities, savivaldybių teritorijų ir savivaldybių dalių vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija rengiama net 20 metų laikotarpiui, o konkretūs sprendiniai - 10 metų laikotarpiui (TPĮ 11 str. 2 d.). Koncepcijos rengimo stadijos metu bei ją patvirtinus nustatoma teritorijos vystymo bendroji erdvinė koncepcija, funkciniai prioritetai ir teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai (TPĮ 10 str. 3 d. 2 p.). Savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 1 d.) ir atsakinga už savivaldybei priskirtos teritorijos vystymą bei tvarkymą, o kartu ir bendrą įvaizdį. Taigi įstatymų leidėjas priskyręs detaliojo plano koncepcijos klausimą spręsti savivaldybės tarybai buvo nuoseklus ir šį momentą išdėstė pakankamai aiškiai – savivaldybės taryba, o ne kitas asmuo, tvirtinta detaliojo plano koncepciją. Savivaldybės taryba neturėjo teisinio pagrindo vadovautis poįstatyminiu teisės aktu - Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.

Detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo procedūra iš esmės yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas užsiminė apie teisinį kelią, siekiant laikytis Vietos savivaldos įstatymų reikalavimų savivaldybės tarybai priimant sprendimus.

Koncepcijos rengimo stadija patenka į teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą, o tai reiškia, jog yra sudėtinė šio dokumento dalis. Be koncepcijos rengimo stadijos teritorijų planavimo dokumentas būtų neužbaigtas, t. y. būtų neužbaigtas teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, taip paneigiant galimybę pereiti prie kitų etapų (TPĮ 10 str. 3-5 d.). Vadinasi, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog Koncepcijos patvirtinimas ar nepatvirtinimas nepakeis teisinės situacijos, teisiškai nepagrįstas.

Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjo UAB „Translaiva“ įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koncepciją.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tam nėra pagrindo.

Į administracinį teismą buvo kreiptasi dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos neveikimo, t. y. pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad savivaldybės taryba neatliko jai priskirtų funkcijų, kas ir patvirtinta. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. atsakymas pareiškėjui nebuvo apskųstas. Dėl šio atsakymo tiesiogiai apskųstame teismo sprendime nepasisakoma. Pastarasis nėra analizuojamas. Konstatuotas tik Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiksmų neteisėtumas – sprendimo nepriėmimas pagal pareiškėjo 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismui priėmus apskųstą sprendimą bei jį tvirtinant apeliacinės instancijos teismui pasisakoma dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius