AS-552-695-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-695/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01350-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. K. 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas peržiūrėti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad notarė D. A. yra išvykusi į Škotiją ir negrįžta. Pareiškėjas paaiškino, kad yra neišsilavinęs, 86 metų amžiaus, terminą skundui paduoti praleido dėl asmeninių problemų.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir jį grąžino pareiškėjui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 2, 3 dalimis, nustatė, jog pareiškėjui paštas su neįsiteisėjusia 2014 m. sausio 28 d. nutartimi buvo įteiktas 2014 m. vasario 3 dieną. 2014 m. kovo 25 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo įteiktas pareiškėjo žmonos pasirašytas L. K. atskirasis skundas, kuriuo prašyta peržiūrėti 2014 m. sausio 28 d. teismo nutartį. Teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė E. K. pasirašytą L. K. atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra garbaus amžiaus, negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą. Teismas taip pat nurodė, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismo vertinimu, L. K., įgyvendindamas savo procesines teises ir atlikdamas procesinius veiksmus buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, veikė pasirinktu elgesiu, todėl jo nurodytų aplinkybių teismas nelaikė svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas L. K. atskiruoju skundu (b. l. 172-174) prašo pripažinti, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį bei atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjas paaiškina, kad, siekdamas tinkamai apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos suteikimo. Tačiau advokatė, gavusi reikiamus dokumentus atskirajam skundui paduoti, jo neparuošė ir išvyko į Škotiją. Pareiškėjas nurodo, kad, neturėdamas aukštojo išsilavinimo ir kreipdamasis teisinės pagalbos, jis pasitikėjo savo pasirinkta advokate ir manė, kad jos išvyka į Škotiją nesutrukdys įstatymų nustatytais terminais ir procedūromis laiku paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjas tvirtina, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui advokatė grąžino jam dokumentus ir pasakė, kad teisinės pagalbos nesuteiks. Tuomet 2014 m. kovo 25 d. pareiškėjo žmona teismui pateikė jos pasirašytą atskirąjį skundą, kuriuo prašė peržiūrėti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį, tačiau teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė tokį atskirąjį skundą atsisakyti priimti. Pareiškėjas nurodo, kad yra 86 metų amžiaus, dažnai lankosi pas gydytojus, tačiau šeimos gydytoja nepateikė jam sveikatos istorijos išrašų. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėjo visas pastangas ir stengiasi, jog būtų apgintos jo pažeistos teisės ir teisėti interesai bei atnaujintas atskirojo skundo padavimo terminas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti dėl to, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir nėra svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjui laiškas su neįsiteisėjusia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi buvo įteiktas 2014 m. vasario 3 d., o atskirasis skundas dėl šios nutarties pirmosios instancijos teismui įteiktas tik 2014 m. kovo 25 dieną.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, AS556-341/2009, AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl garbaus amžiaus, išsilavinimo stokos negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-361/2014, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011). Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė objektyviai sutrukdė jam laiku paduoti atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog teisės aktai asmeniui suteikia galimybę pasirinkti jo interesus atstovaujantį asmenį. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo pasinaudojęs šia galimybe, įgaliodamas savo interesus atstovauti advokatę D. A., kuri, pareiškėjo teigimu, išvyko, atskirojo skundo neparengė, praėjus skundo padavimo terminui, atstovauti pareiškėją atsisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodo, jog prie jo prideda teisinių paslaugų sutartį, tačiau tokios sutarties byloje nėra pateikta. Pareiškėjas taip pat nebuvo atstovaujamas advokatės pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. posėdyje. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas įgaliojo savo interesus atstovauti advokatę D. A. ar kad buvo jos suklaidintas. Kita vertus, advokato nekompetentingumas ar netinkamas situacijos vertinimas taip pat negali būti pripažintas priežastimi atnaujinti terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-886/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes, ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, bei į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), konstatuoja, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, jo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas