AS-662-336-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-336/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01227-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti 95 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui Virginijui Stankevičiui. Pareiškėjas reikšdamas nušalinimą motyvavo tuo, kad jis yra blogos sveikatos būklės, negali dalyvauti teismo posėdyje, o teisėjas Virginijus Stankevičius jo nepaklausė, ar dėl sveikatos būklės galima tęsti posėdį. Nurodė, kad teisėju nepasitiki ir reikš nušalinimus ir toliau. Dėl savo sveikatos būklės nesupranta, kodėl reiškia tiek nušalinimų teisėjams, todėl manė, kad už tai jam skirti baudas nėra pagrindo. Taip pat nurodė, jog reiškia nušalinimą teisėjui dėl to, kad byla nagrinėjama nesant advokato, kuris jam reikalingas, tačiau Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė jį paskirti.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareikštu nušalinimu, manė, kad jis yra nepagrįstas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo G. K. pareikštą nušalinimą teisėjui Virginijui Stankevičiui atmetė ir pareiškėjui skyrė 5 000 Lt baudą.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą ir kt.). Pareiškėjo motyvas reiškiant nušalinimą, kad pareiškėjas yra blogos sveikatos būklės ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdyje, o teisėjas jo nepaklausė, ar galima tęsti bylos nagrinėjimą, atmestas kaip nepagrįstas.

Pažymėta, kad byloje pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. medicininis pažymėjimas Nr. 76/10-906, kuriame gydytojo pateikta išvada patvirtina, kad pareiškėjas pagal sveikatos būklę vykti etapu ir dalyvauti teismo posėdyje gali. Be to, nagrinėjamu atveju pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui grindžiamas vien pareiškėjo nuomone apie jo paties negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, kas nelaikytina teisėjo šališkumu ir palankumo rodymu kitai šaliai. Esant blogai sveikatos būklei ar norint susirasti advokatą byloje ABTĮ numato galimybę prašyti bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau ne šalinti teisėją.

Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai nelaikytini aplinkybėmis, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėta, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjų kolegija yra šališka, suinteresuota bylos baigtimi. Pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nėra numatytas ABTĮ 47 straipsnyje.

Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos ir kitokiomis aplinkybėmis, keliančiomis abejones teisėjo nešališkumu. Teisėjas neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Nušalinti teisėjo Virginijaus Stankevičiaus nuo bylos nagrinėjimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo G. K. pareikštas nušalinimas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nurodė ABTĮ 84 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnio 6 dalį. Pažymėta, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas nušalinimą teisėjui Virginijui Stankevičiui reiškia jau trečią kartą.

Nors šis nušalinimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis, tačiau konstatavus, kad pareiškėjo nušalinimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, aplinkybės visiškai nesusijusios su nagrinėjama administracine byla, nutarta, kad pareiškėjas nemotyvuotai ir be pagrindo kelintą kartą reikšdamas nušalinimą teisėjui trukdo nagrinėti bylą, vilkina ją, piktnaudžiauja procesu bei nušalinimo teise, todėl jam skirta maksimali ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje yra sufabrikuoti jo reikšto nušalinimo pagrindai, nuslepiant autentišką nušalinimo turinį. Mano, kad teisėja M. Švažienė buvo iš anksto susidariusi nuomonę skirti pareiškėjui kuo daugiau baudų. Pažymi, jog 2013 m. gruodžio 18 d. dėl blogos savo sveikatos būklės ir advokato prašė atidėti teismo posėdį, bet teisėjas V. Stankevičius jo prašymą ignoravo, 2013 m. gruodžio 19 d. paprašius teisėją iškviesti medikus, jų nekvietė, o padarius pertrauką dėl nušalinimo juos iškvietė policijos pareigūnai.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad reikalavimas nušalinti teisėją buvo pareikštas trečią kartą ir nebuvo pagrįstas įstatyme numatytomis aplinkybėmis. Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, susijusių su paskirtos baudos dydžiu, tik pakartotinai išdėstė reikšto nepagrįsto nušalinimo aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjui 5 000 Lt baudą už tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise.

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikia teisę bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teismui skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą.

Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad nešališkumo reikalavimas apima du aspektus. Viena vertus, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. joks jo narys neturi asmeniškai palaikyti kurios nors šalies ar iš anksto būti nusistatęs – asmeninis nešališkumas preziumuojamas tol, kol neįrodyta kitaip. Kita vertus, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. pateikti pakankamas garantijas, kad šiuo atžvilgiu būtų panaikintos bet kokios pagrįstos abejonės (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 46845/99), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimas susijusiose bylose C-341/06 P ir C-342/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2472/11, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2011 ir kt.).

Teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantija administraciniame procese įgyvendinama užtikrinant galimybę proceso dalyviams, abejojantiems teismo nešališkumu, pareikšti teisėjui nušalinimą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, jog teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šio asmens nešališkumu. ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Reikalavimas nušalinimą motyvuoti reiškia, kad pareiškime dėl nušalinimo turi būti nurodytos aiškios abejonės dėl teisėjo nešališkumo, jos turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik abstrakčiais asmenų samprotavimais, prielaidomis (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-728/2011, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2009/2012).

Sistemiškai aiškinant nurodytas ABTĮ normas, pažymėtina, kad, viena vertus, nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama kaip absoliuti, nes įstatyme yra numatyta jos įgyvendinimo tvarka (nušalinimo pagrindai ir motyvai, nušalinimo pareiškimo momentas ir kt.), be to, už piktnaudžiavimą nušalinimo teise teismas gali skirti baudą. Iš anksčiau paminėtų ABTĮ nuostatų darytina išvada, kad aptariamu atveju asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo teisėjui pareiškimo faktą. Teisėjas arba teismas turi teisę skirti baudą asmeniui tik nustatęs, kad šis asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Priešingu atveju būtų paneigta pačios nušalinimo teisės esmė ir paskirtis. Taigi piktnaudžiavimo teise konstatavimas kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina procesinė sąlyga ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui. Teismui skiriant baudą nurodytu pagrindu, proceso dalyvio piktnaudžiavimas nušalinimo teise turi būti akivaizdus, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl to, jog asmuo piktnaudžiavo šia procesine teise, t. y. naudojosi ja nesąžiningai, siekdamas vilkinti administracinės bylos procesą ar pan. Nutartis dėl baudos skyrimo nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam proceso dalyviui negali būti grindžiama prielaidomis, jog šia teise piktnaudžiaujama, o faktinėmis aplinkybėmis pagrįstai motyvuojant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2013).

Pareiškėjas nušalinimą teisėjui grindė tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra blogos sveikatos būklės ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdyje, o teisėjas jo nepaklausė, ar galima tęsti bylos nagrinėjimą ir pan. Pažymėtina, jog objektyvių įrodymų apie blogą pareiškėjo sveikatos būklę byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. medicininis pažymėjimas Nr. 76/10-906, kuriame gydytojo pateikta išvada patvirtina, kad pareiškėjas pagal sveikatos būklę vykti etapu ir dalyvauti teismo posėdyje gali (III t., b. l. 2).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie motyvai, kuriais pareiškėjas reiškė nušalinimą teisėjui, yra visiškai nepagrįsti, t. y. grindžiami pareiškėjo nuomone apie jo paties negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, o ne aiškiomis abejonėmis dėl teisėjo nešališkumo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nelaikytinos apibūdinančiomis teisėjo šališkumą, o vertintinos kaip jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais ar argumentais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant blogai sveikatos būklei ar norint susirasti advokatą byloje, ABTĮ numato galimybę atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau pareiškėjo pasirinkimas tokiu atveju reikšti nušalinimą teisėjui yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Pareiškėjo reikštas nušalinimas teisėjui buvo visiškai nepagrįstas, grindžiamas ne aplinkybėmis, susijusiomis su nagrinėjama administracine byla, o pareiškėjo nuomone apie jo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, nors ir netapačiais motyvais, tačiau nušalinimą tam pačiam teisėjui šioje byloje nemotyvuotai ir be pagrindo reiškė 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d. Galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju reikšdamas nepagrįstą nušalinimą teisėjui pareiškėjas vilkino administracinės bylos procesą ir trukdė nagrinėti bylą. Teisėjų kolegijos nuomone, išvardytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamos konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo įstatymo jam suteikta nušalinimo teise, ja naudojosi nesąžiningai, ir už tai skirti baudą.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje neatsispindi jo reikšto nušalinimo pagrindai, tačiau teisėjų kolegija, perklausiusi pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. posėdžio garso įrašą, neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje atsispindi būtent pareiškėjo teismo posėdžio metu reikšto nušalinimo argumentai, kurie pavirtina pareiškėjo piktnaudžiavimą įstatymo suteikta nušalinimo teise.

Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise ir turėjo pagrindą skirti pareiškėjui baudą. Be to, pastebėtina, jog šioje byloje pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi jau buvo paskirta 1 000 Lt bauda (II t., b. l. 117-120), o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi už piktnaudžiavimą nušalinimo teise buvo paskirta 4 000 Lt bauda (III t., b. l. 11-12), tačiau paskirtos baudos jokios įtakos pareiškėjo elgesiui – nepagrįsto nušalinimo reiškimui – nepadarė.

Įvertinusi bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjui nepagrįstai skirta maksimali ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda ir yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui paskirtą baudą iki 4 000 Lt.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir pareiškėjui paskirta bauda mažintina iki 4 000 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti ir paskirti pareiškėjui G. K. 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) baudą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius