AS-556-564-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-564/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01346-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Via Unica“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Via Unica“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymo, sutarties vienašalio pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 6 d. gautas (paštu išsiųstas 2014 m. kovo 5 d.) UAB „Via Unica“ skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 4-83 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153 vykdytojai UAB „Via Unica“, sumažinimo ir susigrąžinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 4-84 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-274 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“ pakeitimo; 3) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2014 m. sausio 22 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01; 4) panaikinti 2014 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro projekto „UAB „Via Unica“ darbo našumo didinimas optimizuojant viešbučio paslaugų teikimo ir santykių su klientais valdymą“, projekto kodas Nr. VP2-2-2.1-ŪM-02-K-02-153, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 1. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti UAB „Via Unica“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutarties dalimi priėmė UAB „Via Unica“ skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 4-83 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153 vykdytojai UAB „Via Unica“, sumažinimo ir sugrąžinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 4-84 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-274 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 m.

Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“ pakeitimo“ bei 2014 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro projekto „UAB „Via Unica“ darbo našumo didinimas optimizuojant viešbučio paslaugų teikimo ir santykių su klientais valdymą“, projekto kodas Nr. VP2-2-2.1-ŪM-02-K-02-153, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr.

1. Teismas atsisakė priimti UAB „Via Unica“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2014 m. sausio 22 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01. Teismas taip pat nepatenkino UAB „Via Unica“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti 2014 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-83 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153 vykdytojai UAB „Via Unica“, sumažinimo ir sugrąžinimo, 2014 m. vasario 6 d.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-84 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-274 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“ pakeitimo ir 2014 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro projekto „UAB „Via Unica“ darbo našumo didinimas optimizuojant viešbučio paslaugų teikimo ir santykių su klientais valdymą“, projekto kodas Nr. VP2-2-2.1-ŪM-02-K-02-153, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalio pakeitimo Nr. 1 galiojimą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl jų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 71 str.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2014 m. sausio 22 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

Teismas pažymėjo, jog, remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.).

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiama 2014 m. sausio 22 d. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01 buvo tarpinis dokumentas skundžiamiems aktams - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 6 d. įsakymui Nr. 4-83 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153 vykdytojai UAB „Via Unica“, sumažinimo ir sugrąžinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 6 d.

įsakymui Nr. 4-84 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-274 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro projekto „UAB „Via Unica“ darbo našumo didinimas optimizuojant viešbučio paslaugų teikimo ir santykių su klientais valdymą“, projekto kodas Nr. VP2-2-2.1-ŪM-02-K-02-153, finansavimo ir administravimo sutarties vienašaliam pakeitimui Nr. 1 - priimti, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir pagal savo pobūdį yra nepriskirtina prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, todėl šią skundo dalį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (LVAT 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-611/2013).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti UAB „Via Unica“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2014 m. sausio 22 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01, ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti UAB „Via Unica“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2014 m. sausio 22 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2014 m. sausio 22 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01 (toliau – ir Išvada) teisines pasekmes UAB „Via Unica“ sukėlė, o teismas neteisingai ją įvertino. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktą LVPA, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą (Išvadą) dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš 197 punkte numatytų pasiūlymų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, gavusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėja jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima sprendimą nutraukti arba pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Tai reiškia, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą LVPA savo Išvadoje nustato pažeidimą ir priima spendimą dėl šio pažeidimo pasekmių.

Nei LVPA sprendimo dėl pažeidimo, nei sprendimo dėl pasekmių pagal nustatytą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija negali panaikinti ir priimti sprendimo pareiškėjo naudai. Toks teisinis reguliavimas jau savaime reiškia, kad Išvada įpareigoja Ūkio ministeriją nutraukti ar pakeisti projekto finansavimo sutartį, o tai kaip tik ir yra Išvados neigiama pasekmė UAB „Via Unica“. Tuo atveju, jei teismas panaikintų skundžiamus įsakymus ir vienašalį sutarties pakeitimą, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai vis tiek išliktų pagrindas priimti sprendimą vadovaujantis Išvada, nes ji būtų teisėta ir galiojanti.

Dėl šių priežasčių nors Išvada buvo tarpinis dokumentas skundžiamiems įsakymams Nr. 4-83 ir Nr. 4-84 bei vienašaliam sutarties pakeitimui priimti, ji sukelia UAB „Via Unica“ realias materialines teisines pasekmes ir Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo ją panaikinti. Be to, pagal LVAT praktiką administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių aktų, kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę skundžiant galutinį viešojo administravimo subjekto sprendimą kartu reikalauti panaikinti ir tarpinį aktą. LVPA Išvada turi būti nagrinėjama iš esmės taip pat, kaip ir skundžiami įsakymai, kurie priimti LVPA pažeidimų tyrimo Išvados pagrindu ir teismui nustačius pažeidimus kartu su galutiniu sprendimu turi būti panaikintas taip pat tarpinis aktas. Tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai (LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014).

Atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad UAB „Via Unica“ remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punktu apskundė Išvadą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (skundo priedas Nr. 4), kuri sprendimo skundo pateikimo dieną dar nepriėmė ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi administracinę procedūrą dėl UAB „Via Unica“ skundo sustabdė kol teismas išnagrinės skundą. Todėl administraciniam teismui atsisakius priimti skundo dalį dėl LVPA išvados yra nepagrįstai ribojama UAB „Via Unica“ teisė apskųsti LVPA veiksmus jai vadovaujančiajai institucijai ir todėl ši nutarties dalis turi būti panaikinta.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti UAB „Via Unica“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. sausio 22 d. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus išdėstytus pareiškėjo atskirajame skunde. Atsakovas remiasi LVAT 2013 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-268/2013, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013.

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra nurodo, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 197 punktas numato, jog įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo (toliau vadinama - sprendimas dėl pažeidimo), kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai; pagal 198 punktą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš sprendimų.

Pareiškėjui teisinės pasekmės atsiranda tik tuomet, kai ministras priima vieną iš Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytų sprendimų. LVAT sprendimuose yra nurodoma, kad ginčas dėl tokio pobūdžio akto (įgyvendinančiosios institucijos pažeidimo tyrimo išvados) nenagrinėtinas teisme. LVAT sprendimuose pažymi, jog įvertinus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 ir 198 punktų nuostatas (tiek galiojusias iki 2012 m. gegužės 17 d., tiek galiojančias nuo 2012 m. gegužės 17 d.) įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad pagal abejas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių redakcijas galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties yra priimamas būtent ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas, kuriuo ministerijai teikiamas siūlymas sumažinti finansavimą, laikytinas tik tarpiniu sprendimu, kurį įvertinusi ministerija (šiuo atveju Ūkio ministerija) priima galutinį sprendimą. Pareiškėjo nesutikimo su pažeidimo tyrimo išvada argumentai (bet ne kaip savarankiški reikalavimai) nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą (žr.

LVAT 2013 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013, LVAT 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013, LVAT 2013 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013). Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 191 punkte nustatyta, kad, jei projekte vykdytojas, įgyvendindamas projektą nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 1881 ir 1882 punktais pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį.

Taigi pagal šį Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių punktą LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, gali tik inicijuoti paramos susigrąžinimo procesą ar projekto finansavimo nutraukimą, tačiau galutinį sprendimą nutraukti/sumažinti finansavimą turi teisę (taigi net neprivalo) priimti tik, šiuo nagrinėjamu atveju, LR ūkio ministerija. LVAT, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2014 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P146-14/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02222-2012-6) konstatavo, kad LVAT bylose (Nr. AS662-59/2013, Nr. AS520-344/2013, Nr. AS822-459/2013) laikėsi vienodos pozicijos vertindamas skundžiamus LVPA sprendimus ne kaip individualius administracinius aktus galinčius būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, o kaip tarpinius dokumentus, t. y. galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtinę dalį.

Taip pat LVAT yra pažymėjęs, kad pareiškėjo nesutikimo su LVPA procedūriniu sprendimu argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą, todėl atsisakant priimti pareiškėjo skundą (nutraukiant bylą), jam nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą. LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje pareiškėjui nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Joje yra išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, kurios pačios savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia jo materialiųjų teisių ir pareigų, nesukelia jam teisinių pasekmių.

Realias teisines pasekmes sukelia galutinis sprendimas dėl finansavimo ir lėšų — LR ūkio ministro įsakymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvada negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir pagal savo pobūdį yra nepriskirtina prie individualių teisės aktų skųstinų administraciniam teismui ir šią skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti UAB „Via Unica“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2014 m. sausio 22 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153/IT01 buvo tarpinis dokumentas skundžiamiems aktams - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 6 d. įsakymui Nr. 4-83 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-153 vykdytojai UAB „Via Unica“, sumažinimo ir sugrąžinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 6 d. įsakymui Nr. 4-84 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-274 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro projekto „UAB „Via Unica“ darbo našumo didinimas optimizuojant viešbučio paslaugų teikimo ir santykių su klientais valdymą“, projekto kodas Nr. VP2-2-2.1-ŪM-02-K-02-153, finansavimo ir administravimo sutarties vienašaliam pakeitimui Nr. 1 - priimti, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir pagal savo pobūdį yra nepriskirtina prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos pozicija, kuri atitinka dominuojančią šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.).

LVAT 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013 konstatavo, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013, įvertinęs Taisyklių nuostatas (197, 198 punktus), pažymėjo, jog pagal Taisyklių nuostatas (tiek galiojusias iki 2012 m. gegužės 17 d., tiek galiojančias nuo 2012 m. gegužės 17 d.) įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgęs į tai, kad pagal abejas Taisyklių redakcijas galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties yra priimamas būtent Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos. Teismas sprendė, kad Agentūros sprendimas, kuriuo ministerijai teikiamas siūlymas sumažinti finansavimą, laikytinas galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtine dalimi (pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT 2013 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013).“. Taigi pirmiau paminėtoje administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013 teisėjų konstatavo, kad byloje skundžiamas viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimas laikytinas tarpiniu dokumentu, t. y. galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtine dalimi.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P146-14/2014 nurodė, kad „LVAT bylose (Nr. A662-59/2013, Nr. AS520-344/2013, Nr. AS822-459/2013) buvo pasisakyta dėl Administravimo taisyklių 197, 198 punktų nuostatų, galiojusių tiek iki 2012 m. gegužės 17 d., tiek ir po 2012 m. gegužės 17 d. Administravimo taisyklių pakeitimų. Šiose bylose LVAT laikėsi vienodos pozicijos, vertindamas skundžiamus Agentūros sprendimus ne kaip individualius administracinius aktus, galinčius būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, o kaip tarpinius dokumentus, t. y. galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtinę dalį.

Paminėtose bylose (Nr. A662-59/2013, Nr. AS520-344/2013, Nr. AS822-459/2013) konstatuota, kad Agentūros sprendimais, vertinant jų turinį, nenustatoma privalomų vykdyti pareigų ar suteiktų teisių, o tik išdėstomos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, kurios pačios savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia jų materialiųjų teisių ir pareigų, nesukelia jiems teisinių pasekmių. Realias teisines pasekmes sukelia galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties.

Taip pat LVAT yra pažymėjęs, kad pareiškėjo nesutikimo su Agentūros procedūriniu sprendimu argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą, todėl atsisakant priimti pareiškėjo skundą (nutraukiant bylą), jam nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą“. LVAT pirmiau paminėtoje administracinėje byloje Nr. P146-14/2014 taip pat pažymėjo, kad „LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013, – dėl jame išdėstytų motyvų ne tik neprieštarauja, kaip teigė atsakovas, LVAT motyvams administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, tačiau šiame procesiniame sprendime ir toliau nuosekliai vystoma ta pati jau minėta vienoda LVAT praktika dėl Agentūros sprendimų vertinimo.

LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013, analogiškai kaip ir administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, kurios procesą prašo atnaujinti atsakovas, konstatuota, jog taikant Administravimo taisyklių (2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) 197 ir 198 punktų nuostatas, Agentūros priimta pažeidimo tyrimo išvada ir ginčijamas Ūkio ministerijos įsakymas dėl finansavimo lėšų grąžinimo laikytini ir turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministerijos įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – Agentūros pažeidimo tyrimo išvada“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Via Unica“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė