AS-186-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-186-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02352-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. C.-J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. C.-J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. C.-J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyrių iš dalies pakeisti 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 6-24-1848, skiriant jai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2015 m. spalio 10 d., pritaikant jos asmens dienos kompensuojamąjį uždarbį, netaikant nustatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (11.1)-I-2556 bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalis (aktuali redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (aktuali redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.) patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 bei 10 punktai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme jau nagrinėjama byla dėl pareiškėjos prašomų ištirti teisės aktų konstitucingumo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-7879-208/2014 iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 26/2014 (bylos Nr. 17/2014).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. prašymas ištirti pareiškėjos šioje byloje prašomų ištirti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punkto konstitucingumą (prašymo Nr. 26/2014, bylos Nr. 17/2014).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, į tai, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato teismo pareigą sustabdyti bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, prieštarauja Konstitucijai, nustato pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs prašymą dėl pareiškėjos prašomų ištirti aktų tyrimo, darė išvadą, kad byla turi būti sustabdyta.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai gali būti apginti tiesiogiai nesikreipiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, tačiau sustabdant šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 26/2013 (bylos Nr. 17/2014). Teismas pažymėjo, kad iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neišnagrinės aukščiau nurodytos bylos nėra pagrindo spręsti klausimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl kitos teisės normos konstitucingumo.

II. Pareiškėja A. C.-J. atskiruoju skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį nutariant tenkinti jos prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis ir Nuostatų 7 bei 10 punktai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei stabdyti administracinę bylą iki kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas šis prašymas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nusprendė stabdyti bylą ne dėl to, kad išsiaiškintų, ar ginčijamos konkrečios teisės aktų nuostatos atitinka Konstituciją ta apimtimi, kiek jų taikymas aktualus šioje byloje, tačiau dėl to, kad Konstituciniame Teisme jau yra pateiktas prašymas kitoje byloje dėl tų pačių teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai. Pareiškėjos manymu, priimdamas nutartį stabdyti bylą, teismas privalėjo įsitikinti, kad išnykus bylos sustabdymo pagrindui šią bylą bus galima toliau nagrinėti ir priimti galutinį sprendimą. Pareiškėja pažymėjo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog šioje byloje ir byloje, dėl kurios kreipimosi Konstituciniame Teisme buvo pradėta byla Nr. 17/2014, nors yra ginčijama tų pačių teisės normų atitiktis Konstitucijai, tačiau skiriasi ginčijamų teisės normų atitikties Konstitucijai apimtis bei argumentai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų 7 bei 10 punktų atitikties ne konkretiems Konstitucijos straipsniams, bet konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei pareiškėjos reikalavimus, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Konstituciniame Teisme yra nagrinėjama analogiška byla, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tų pačių teisės normų konstitucingumo ištyrimo nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 26/2014 (bylos Nr. 17/2014), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte (teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) tiesiogiai nėra numatyta galimybė sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014).

Teismo bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją) yra susijęs su konkrečioje byloje kilusia teismo abejone dėl tam tikro įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, užtikrinama, jog teisės akto, dėl kurio kreipėsi teismas, konstitucingumas bus įvertintas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji ginčija Valdybos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (11.1)-I-2556, taip pat prašo įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių iš dalies pakeisti 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 6-24-1848, skiriant jai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2015 m. spalio 10 d., pritaikant jos asmens dienos kompensuojamą uždarbį netaikant nustatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punkto konstitucingumą. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla Nr. 17/2014.

Pažymėtina, kad, kaip pripažįsta ir pati pareiškėja, minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo prašyme, priimtame nagrinėti Konstituciniame Teisme, prašoma ištirti iš esmės tų pačių teisės aktų nuostatų konstitucingumą, kaip ir pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui nurodytame prašyme dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Kaip matyti, šioje byloje ginčas iš esmės keliamas dėl to, ar Valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už maksimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 6-24-1848 pagrįstai apskaičiavo motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2015 m. spalio 10 d. taikant pastarąjį dydį. Pareiškėjos teigimu, jai motinystės pašalpa turėtų būti apskaičiuota pagal jos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. neapribotą Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, Nuostatų 7 bei 10 punktuose nustatytu maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu.

Prašyme Konstituciniam Teismui Nr. 26/2014 prašoma ištirti, ar Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniui, 39 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsniui, taip pat, ar Nuostatų 7 punktas, kuriame nustatyta, kad pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniui, 39 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsniui.

Iš kreipimesi į Konstitucinį Teismą nurodytų motyvų matyti, jog individualioje nagrinėjamoje byloje kilo iš esmės analogiški klausimai, Valdybos teritoriniam skyriui priėmus tam tikrus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo skirta motinystės pašalpa taikant nustatytą maksimalų kompensuojamojo uždarbio dydį pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį. Toks klausimas kyla ir nagrinėjamoje byloje. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad, išnagrinėjus nurodytą kreipimąsi, Vilniaus apygardos administracinis teismas galės išnagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, atsakydamas ir į klausimus, susijusius su pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas nėra pakankamai unikalus lyginant su aptarta administracine byla, sustabdyta dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjos prašymo tenkinimas ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį vertina kaip teisėtą bei pagrįstą, priimtą atsižvelgiant į egzistuojantį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus, pagrįstai konstatavus tarp minėto kreipimosi ir nagrinėjamos bylos egzistuojantį ryšį.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir neteisingai nurodęs bylos sustabdymo pagrindą – ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris keistinas į ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 17/2014. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. C.-J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas