2K-251-693/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-251-693/2015

Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00061-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.3;

2.1.7.4;

2.3.6.4.5.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutarties.

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu L. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 25 MGL (3250 Lt, t. y. 941 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistosios L. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

L. P. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio 7 d., apie 9.35 val., Palangoje, Vasaros gatvėje, vairuodama automobilį „Opel Omega“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768) (toliau – KET) 9 punkto, numatančio, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, ir 158 punkto, numatančio, kad „nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodama šalutiniu keliu – Vasaros gatve, įvažiuodama į pagrindinį kelią – Kretingos gatvę, nedavė kelio ja važiuojančiam motociklui „Chituma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam P. D., dėl to su juo susidūrė ir eismo įvykio metu buvo sužaloti: motociklo vairuotojas P. D., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; motociklo keleivei P. B. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (atviras daugiaskeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžimas su minkštųjų audinių sutraiškymu bei kiti lengvesni sužalojimai).

Kasaciniu skundu nuteistoji L. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų nepašalino ir taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų: pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į apeliacinio skundo esminius argumentus bei motyvus, atliktą įrodymų vertinimo, jų teisėtumo ir sąsąjumo su byla vertinimą atsakė formaliai, pakartodamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nepakankamai išsamiai įvertindamas visus bylos įrodymus, nepatikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo apelianto keltų klausimų aspektu, ne dėl visų skundo motyvų pateikė išsamius vertinimus ir motyvus.

Nuteistoji nesutinka su teismų išvadomis, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, jog nukentėjusysis P. D. sankryžoje atliko lenkimo manevrą t. y. lenkė jo važiavimo kryptimi į šalutinį kelią sukančius du automobilius ir būtent dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas vadovavosi P. D. parodymais, kuriuose jis nurodo, jog važiavusias ir sukusias dvi transporto priemones į dešinę pusę jis matė, važiavo lygiagrečiai su jomis, tik neigia lenkimo manevrą, nurodydamas, kad jam užteko vietos važiuoti šalia transporto priemonių. Šie P. D. parodymai patvirtina nuteistosios parodymus, kad P. D. motociklu važiavo greta dviejų transporto priemonių jas lenkdamas ir tapdamas nepastebimas kitiems eismo dalyviams. Be to, teismas laikė įrodymu byloje esančias fotolenteles (ant nuotraukų matyti užrašyta 2012 m. balandžio 7 d. data), nors tiek šios lentelės, tiek daiktų apžiūros (šis procesinis veiksmas darytas 2012 m. balandžio 16 d.) protokolai buvo suklastoti – juose nurodytas procesinis veiksmas realiai nebuvo atliktas. Tai rodo, kad eismo įvykio tyrimas vyko tendencingai, pažeidžiant BPK nuostatas. Motociklo vairuotojo P. D. girtumas iškart taip pat nebuvo tinkamai nustatytas, tik po nuteistosios prašymo buvo paskirta ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atnaujino įrodymų tyrimą ir ištyręs bei įvertinęs visus įrodymus, taip pat ir minimus suklastotus procesinius dokumentus, jais rėmėsi ir paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį, kuris taip pat paremtas šiais suklastotais procesiniais dokumentais. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės nebuvo nurodytos, nes jos paaiškėjo vėliau, tačiau, kasatorės manymu, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas turėjo patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas.

Kasatorės manymu, tyrėjai nuo pat bylos tyrimo pradžios nesistengė tinkamai surinkti įrodymus, išsiaiškinti byloje tiesą, tik šališkai rinko kaltinančius įrodymus, neskyrė autotechninės ekspertizės ir netenkino prašymų ją paskirti, nenustatinėjo automobilių, kuriuos lenkė P. D. vairuojamas motociklas, taip ignoruodami BPK nuostatas rinkti visus įrodymus ir tik po to juos vertinti. Nukentėjusysis P. D. pats važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, lenkdamas du automobilius motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius, taip pasislėpdamas už jų ir tapdamas nepastebimas kitiems eismo dalyviams, be to, būdamas neblaivus (specialisto išvada Nr. G 2169/12 (01) nustatytas girtumas 0,43–0,62 promilės); taip aplaidžiai ir neatsakingai elgdamasis (pamatęs kliūtį net nemėgino stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo) sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra kaltas. Nukentėjusysis P. D. pripažino, kad lenkė sankryžoje du automobilius. Nuteistoji teigia, kad tyrėjai ir teisėjai šioje byloje neatliko savo tiesioginių pareigų, vadovavosi netinkamai paskirtos ekspertizės išvadomis, nes ekspertui nebuvo užduoti visi nešališki klausimai, pateikta ne visa medžiaga, o tik jos dalis. Teismas rėmėsi kaip įrodymu specialisto V. Pačebuto išvada, kuri buvo surašyta vadovaujantis suklastotais daiktų apžiūros protokolais, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. Jucius, nors į teismo posėdį buvo kviečiamas specialistas V. Pačebutas.

Teismai klaidingai įvertino įrodymų visetą ir neteisingai atskleidė L. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį, taip ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2012, 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012 ir kitos). Kasatorės manymu, pagal įvykio situaciją ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jos atlikti veiksmai negali būti laikomi nepriimtinais ir keliančiais grėsmę eismo saugumui. Byloje nustatyta, kad L. P. išvažiavo lėtai, atsargiai, jos automobilis sustojo neįvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, ji stebėjo, ar nėra kliūties iš dešinės, ar galės saugiai pasukti į kairę, – tai patvirtina, kad ji stengėsi įsitikinti, ar ji galės saugiai pravažiuoti, t. y. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip numatyta KET 53 punkte. Tuo tarpu nukentėjusiojo P. D. veiksmai neatitiko KET 180 punkto reikalavimų, be to, jis vairavo motociklą neblaivus. Nuteistosios gynėjas prašė teismų paskirti autotechninę ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą atmetė, tik apeliacinės instancijos teismas apsiribojo specialisto apklausa ir taip užkirto kelią pačiam teismui nustatyti ir suprasti visas įvykio aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis dėl kasatorės nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini, nes jos veiksmuose nėra šios veikos sudėties. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo nepagrįstos baudžiamosios bylos įrodymų viseto vertinimu ir nulemtos klaidingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Be to, teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto reikalavimus.

Atsiliepimu į nuteistosios L. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti išsamiai, laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Nuosprendyje ir nutartyje aprašytos visos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, pasisakyta dėl jų patikimumo bei pakankamumo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė nuteistosios skunde išdėstytus teiginius, kad P. D. sankryžoje atliko lenkimo manevrą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad ne motociklas atsitrenkė į automobilį „Opel Omega“, vairuojamą L. P., o būtent automobilis priekiu atsitrenkė į motociklo dešinę pusę – tokias aplinkybes patvirtina užfiksuoti įvykio vietos apžiuręs metu transporto priemonių nustatytos apgadinimo žymės ir jų lokalizacija apžiūros protokole bei pridėtose fotolentelėse. Byloje nustatyta, kad pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su šio eismo įvykio kilimu buvo būtent automobilio vairuotojos L. P. veiksmai. Prokuroras taip pat teigia, kad atmestini kasatorės argumentai dėl teismo išvadų grindimo suklastotais dokumentais. Aplinkybė dėl 2012 m. balandžio 16 d. atliktos daiktų apžiūros ir prie šio veiksmo protokolų pridėtų nuotraukų, datuotų 2012 m. balandžio 7 d., nuteistajai ir gynybai buvo žinoma, tačiau apžiūros protokolų priedų – fotolentelių tikrumas nebuvo ginčijamas. Teismai visapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistosios veiksmų bei kilusių padarinių, todėl veiką kvalifikuodami pagal BK 281 straipsnio 3 dalį tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenukrypdami nuo suformuotos teismų praktikos; priimti sprendimai pagrįsti ir teisėti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą ir nutartyje aptarė visus esminius jo aspektus tiek dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė.

Nuteistosios L. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasatorė ginčija jos nuteisimą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, teigdama, kad jos veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su padariniais – eismo įvykio kilimu, ji vairavo atsargiai ir ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytų KET 53 punkte, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, dėl eismo įvykio kaltas pats motociklo vairuotojas.

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad L. P., 2012 m. balandžio 7 d. vairuodama automobilį pažeidė KET 9 ir 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodama šalutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio juo važiuojančiam motociklui, vairuojamam P. D., dėl to su juo susidūrė ir eismo įvykio metu motociklo vairuotojui P. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o motociklo keleivei P. B. K. – sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasatorė teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas nukentėjusysis P. D., nes jis vairavo motociklą pažeisdamas KET – lenkė du automobilius, taip už jų pasislėpdamas ir tapdamas nematomas kitiems eismo dalyviams, be to, vairavo neblaivus. Priešingai, nei nurodo kasatorė, bylos duomenimis nenustatyta, kad motociklo vairuotojas atliko lenkimo manevrą. Pagal KET 141.3 ir 141.4 punktus lenkimas suprantamas kaip vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o po to grįžimas į savo eismo juostą.

Šioje byloje teismai nustatė, kad P. D. nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o prieš jį ta pačia eismo juosta važiavusių ir į dešinę sukusių dviejų automobilių jam nebuvo kliūčių toliau važiuoti ta pačia eismo juosta tiesiai, važiuojant arčiau kelio vidurio, t. y. jam nereikėjo dėl to stabdyti ar daryti lenkimo manevrą įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, taigi tokio pobūdžio manevro jis nepadarė. KET nedraudžia vairuotojui atsitraukti nuo dešinio krašto, kad jis galėtų apvažiuoti jo kelyje atsiradusią kliūtį – nagrinėjamu atveju, sumažinusius greitį ir prie dešinio važiuojamosios dalies krašto pasitraukusius sukančius į dešinę automobilius, taip atlaisvinusius dalį eismo juostos, kuria iš paskos važiavo motociklas.

Tiesa, byloje yra duomenų, kad nukentėjusiojo P. D. veiksmai galėjo neatitikti KET reikalavimų: jis už KET 14 punkto (vairavimą neblaiviam) pažeidimą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau byla nutraukta suėjus nuobaudos skyrimo terminui, o specialisto išvadoje nurodyta, kad prieš eismo įvykį motociklo vairuotojas privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.

Šiame kontekste kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Teismai, ištyrę ir įvertinę bylos įrodymus, padarė išvadą, kad būtent L. P. padaryti KET pažeidimai nagrinėjamoje situacijoje buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir šio įvykio metu atsiradusiems padariniams atsirasti, nes ji iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį kelią nedavė kelio juo važiavusiam motociklui, taip sudarydama kliūtį, ir su juo susidūrė.

Be to nustatyta, kad ne motociklas atsitrenkė į sankryžą įvažiavusį automobilį (tuomet būtų galima svarstyti dėl kokių priežasčių motociklo vairuotojas nereagavo ir nestabdė), o automobilis įvažiavęs į sankryžą atsitrenkė į motociklą. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad nors yra duomenų, jog P. D. veiksmai neatitiko KET reikalavimų, tačiau, pagal bylos duomenis teisingai konstatuota, kad jie patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu L. P. nebūtų pažeidusi KET reikalavimų ir praleidusi pagrindiniu keliu važiuojantį motociklą.

Taigi L. P. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, dėl to jos skundo argumentas, kad tarp jos veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad L. P. jai inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų sprendimais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad L. P. į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio įvažiavo neįsitikinusi, kad tai daryti saugu. Jos sprendimas – įvažiuoti į pagrindinį kelią iš šalutinio – buvo aiškiai nesaugus, nes ji tai padarė matydama, jog į šalutinį kelią ruošiasi sukti (rodo posūkį) du automobiliai, tačiau neįsitikino, ar už jų nevažiuoja kita transporto priemonė. Esant tokioms aplinkybėms kasatorė nepagrįstai teigia, kad ji elgėsi atsargiai. Taigi L. P. turėjo numatyti, kad dėl tokio nesaugaus veikimo gali atsirasti vienokių ar kitokių padarinių.

Taigi teismai pagrįstai nustatė būtinąjį priežastinį ryšį tarp L. P. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, todėl jos veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Baudžiamasis įstatymas kasatorei pritaikytas tinkamai.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

Kasatorė teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir savo išvadas grindė prielaidomis, t. y. ginčija savo kaltę. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kadangi įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, tai kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, priešingai nei teigia kasatorė, pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų reikalavimus išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (kaltinamosios, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, kelių eismo įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai ir kt.), pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (kaltinamosios parodymai). Teismas L. P. kaltę, kad ji padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pagrindė ne prielaidomis, kaip tvirtina nuteistoji, o įvertinęs bylos įrodymų visumą.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal nuteistosios L. P. paduotą apeliacinį skundą teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė eismo įvykių ekspertą D. Jucių, kuris atsakė į nuteistosios gynėjo pateiktus klausimus. Beje, pati nuteistoji teismo posėdyje nedalyvavo ir nepasinaudojo savo teise pačiai užduoti rūpimus klausimus ir aiškintis jai svarbias aplinkybes. Kasatorė skunde pažymi, kad teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas D. Jucius, o ne V. Pačebutas, surašęs išvadą. Tiesa, į teismo posėdį buvo kviestas ekspertas V. Pačebutas, tačiau teisme buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus raštas, kuriame paaiškinta, kad ekspertui V. Pačebutui atostogaujant į teismo posėdį atvyks vyriausiasis ekspertas D. Jucius, turintis eismo įvykių bei transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją, susipažinęs su 2012 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. 11K-260(12) ir kompetentingas ją paaiškinti. Teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad šis ekspertas atsakė į visus proceso dalyvių užduotus klausimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad kito eksperto dalyvavimas teismo posėdyje kaip nors pažeidė nuteistosios teises ar turėjo įtakos netinkamo sprendimo priėmimui.

Taip pat skunde minima, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nepagrįstai netenkintas prašymas paskirti autotechninę ekspertizę. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pateiktas advokato padėjėjo M. K. prašymas buvo motyvuotai atmestas (2012 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ir teismo protokoline nutartimi), paaiškinant, kodėl tai daryti netikslinga. Teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir jo prerogatyva spręsti, ar byloje yra pakankamai įrodymų, ir tik teismas, ištyręs bei įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes bei daro išvadas byloje sprendžiamais klausimais. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Kasatorė teigia, kad teismai, priimdami nuosprendį ir nutartį, vadovavosi suklastotais dokumentais: 2012 m. balandžio 16 d. daiktų apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad buvo apžiūrėtas motociklas „Chituma“ bei automobilis „Opel Omega“, tačiau prie protokolų pridėtos fotolentelės su nuotraukomis, kuriose nurodyta fotografavimo data – 2012 m. balandžio 7 d. Kasatorės nuomone, šie proceso veiksmai galėjo būti neatlikti, nors specialistui, kuris davė išvadą dėl eismo įvykio kilimo techninių priežasčių, ši medžiaga pateikta ir jo įvertinta.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. balandžio 16 d. atliekant daiktų apžiūrą – apžiūrint automobilį ir motociklą po eismo įvykio, pridėtos jų nuotraukos, darytos 2012 m. balandžio 7 d., t. y. įvykio vietos apžiūros metu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėti objektai buvo apžiūrėti, tačiau panaudotos nuotraukos buvo darytos įvykio vietos apžiūros metu. Kasatorė neginčija, kad nuotraukose užfiksuotos transporto priemonės nedalyvavo eismo įvykyje. Taigi 2012 m. balandžio 16 d. atliekant daiktų apžiūrą buvo pateiktos eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių – motociklo ir automobilio – nuotraukos. Apžiūrėtų transporto priemonių, nurodytų protokoluose bei nuotraukose, užfiksuotų apgadinimų lokalizacija bei mastas nesikeitė, todėl, kolegijos vertinimu, tai specialisto pateiktos 2012 m. spalio 9 d. išvados Nr. 11K-26O(12) pagrįstumui jokios įtakos neturėjo. Taigi darytina išvada, kad minėtuose dokumentuose esantys neatitikimai neatitinka BPK nuostatų, tačiau jie nelaikyti esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, nes nesukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis. Atkreiptinas kasatorės dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, taip pat paaiškinta ir kodėl nuteistosios skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nagrinėta situacija nelaikytina precedentu šioje byloje. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistosios L. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Viktoras Aidukas

Vytautas Masiokas