AS-492-192-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492 -192/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00709-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo, įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4-11), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr.1SS-(7.5)-1358; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2)-1843 dalį (1, 4 ir 9 punktus); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per teismo nustatytą terminą pažymėti pareiškėjo naudojamą ir planuojamą įsigyti 1,7168 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir ginčo žemės sklypas); 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įtraukti pareiškėją į asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) rajone, sąrašą.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki tol, kol bus išnagrinėta ši byla uždrausti atsakovui perleisti 1,7168 ha ginčo žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu 7,0659 ha žemės sklypu (b. l. 128-129). Prašymas argumentuojamas tuo, kad atsakovas gali perleisti, suteikti ar parduoti šią žemę kitiems asmenims, kas apsunkintų vėlesnį žemės grąžinimą pareiškėjui, tenkinus jo skundą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi (b. l. 139-140) pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo jokiais objektyviais įrodymais, o jo teiginiai apie galimą ginčo sklypo perleidimą, suteikimą ar pardavimą kitiems asmenims yra pagrįsti prielaidomis. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog yra planuojama su ginčo žemės sklypu atlikti kokius nors veiksmus.

III. Nesutikdamas su teismo nutartimi pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 144-145), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti.

Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi iš skundžiamų administracinių aktų, nepakvietimo į 2013 m. kovo 21 d. pretendentų susirinkimą, pareiškėjo išbraukimo iš pretendentų, motyvuojant, kad ginčo žemė nelaisva – akivaizdu, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas gali perleisti žemę kitiems asmenims. Taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog suformavus ginčo žemės sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte, jis gali būti perleistas nebūtinai pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims.

Atsakovas, nesutikdamas su atskirojo skundo reikalavimais, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie galimą ginčo sklypo, t. y. valstybinės žemės ploto perleidimą, suteikimą ar pardavimą kitiems asmenims yra pagrįsti tik į ateitį numatytomis prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo valstybinės žemės plotas yra suprojektuotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą ir Nacionalinė žemės tarnyba jį ketina perleisti konkrečiam asmeniui. Pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti ir apsaugotų nuo ateityje galimų jo teisių pažeidimų. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, todėl jo pateikti teiginiai negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti realią grėsmę, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui perleisti ginčo sklypą kitiems asmenims – nurodo iš esmės vienintelį argumentą, jog netaikius tokios priemonės, patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, bus sudėtinga įvykdyti teismo sprendimą. Tai, anot pareiškėjo, patvirtina byloje esantys įrodymai – skundžiami administraciniai aktai, nepakvietimas į 2013 m. kovo 21 d. pretendentų susirinkimą bei pareiškėjo išbraukimas iš pretendentų sąrašo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo skunde keliamo reikalavimo pobūdį, jo faktinį pagrindą, skundžiamų atsakovo sprendimų turinius, jų įtaką kitiems asmenims, bei minėtą administracinių teismų praktiką, konstatuoja, kad realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės (laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai perleisti, perduoti ar parduoti ginčo sklypą) šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nėra.

Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba planuoja ateityje ginčo žemę suprojektuoti, dar nereiškia, jog, panaikinus pareiškėjo skundžiamus administracinius aktus, iki tokio sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taps negalimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjo teiginiai apie galimą ginčo sklypo perleidimą kitiems asmenims yra pagrįsti tik prielaidomis ir tai nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Vien pareiškėjo abstraktūs teiginiai, jog teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Be to, byloje nėra duomenų, jog būtų pradėti ginčo sklypo projektavimo darbai. Kitų argumentų, dėl kurių, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkėtų ar taptų negalimas, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios, nesiėmus užtikrinimo priemonių, trukdytų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės remiasi prielaidomis, kad bus atlikti veiksmai, kurie, jo manymu apsunkins įvykdyti būsimą teismo sprendimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas kaip to reikalauja ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė netaikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė