2K-222/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-222/2014

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01081-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2;

1.1.8.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. A., tačiau šio nuteistojo kasacinis skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 381 straipsnio 1 dalimi, paliktas nenagrinėtas ir dėl jo teismo procesas nutrauktas.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

D. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2011 m. rugsėjo 30 d., apie 00.15 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. A. atvežus, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įsigijo iš jo, nupirkdamas už 1350 Lt 49,720 g kanapių ir jų dalių, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą sąrašą Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ yra priskiriamos narkotinėms medžiagoms, šias medžiagas neteisėtai gabeno, nešdamasis su savimi, iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kai apie 00.35 val. šio namo laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą ir neatitinkančią teisingumo principo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jam negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kasatorius, remdamasis BK 41 straipsnio 5 dalimi, teigia, kad teisingumo principas gali būti užtikrintas individualizuojant bausmes. Be to, paprastai skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnio bei kitų svarbių aplinkybių. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati jo padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Be to, įstatymas nurodo atsižvelgti į kaltininko elgesį tiek prieš, tiek ir po nusikalstamos veikos padarymo bei tokios veikos darymo metu, taip pat ir į nusikaltusio asmens požiūrį į savo veiksmus.

Kasatorius, nurodydamas, kiek laiko praėjo nuo nusikaltimo padarymo, teigia, kad per šį laikotarpį daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, ir pažymi savo asmenybės duomenis: norėdamas pakeisti draugų ir pažįstamų, įkalbėjusių rūkyti kanapes „žolę“ ir kartu su juo vartojusių šias narkotines medžiagas, ratą ir nutraukti su jais ryšius, pakeitė savo gyvenamąją vietą, įsidarbino ir šiuo metu dirba, pažangiai mokosi universitete, dėl priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų lankėsi reabilitacijos įstaigoje, kurioje išsigydė priklausomybę nuo šių medžiagų, nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, ką tik baigęs vidurinę mokyklą, dėl nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nors išplatino tik labai nežymų kiekį (2,5 g) narkotinės medžiagos – kanapių, kurių poveikis negali padaryti didesnės žalos žmogaus organizmui, šias medžiagas įsigydavo tik savo reikmėms ir jas parduodavo tik savo draugams jų paprašytas, nepažįstamiems asmenims niekada šių medžiagų neplatino, tačiau tokius savo veiksmus vertina labai kritiškai. Dėl to kasatorius mano, kad jo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo turėtų būti vertinami kaip išskirtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas prašo nuteistojo D. N. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti nurodomos byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, minėtos normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Kartu nurodydamas ir tai, kad kasatorius neteisėtai disponavo pakankamai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o tai parodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, prokuroras teigia, jog abiejų instancijų teismai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, įvertino tai, ar aukščiau kasatoriaus nurodytos aplinkybės gali būti laikytinos išskirtinėmis pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Abiejų instancijų teismai įvertino kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, atsižvelgė į jo amžių, asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, dirba, apibūdinamas teigiamai, studijuoja) ir į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančią (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos jo veiksmams) aplinkybes.

Be to, skiriant bausmę, teismai atsižvelgė ir į kasaciniame skunde akcentuotas aplinkybes – neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekį, joms įsigyti išleistas pinigų sumas bei nuteistojo D. N. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (gydėsi priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų reabilitacijos įstaigoje, kur išsigydė priklausomybę nuo narkotikų, pakeitė savo gyvenamąją vietą, įsidarbino, įstojo į universitetą). Dėl to prokuroras teigia, kad kasatoriui pagrįstai paskirta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra per griežta, yra proporcinga nuteistojo asmenybei ir padarytam nusikaltimui.

Juolab kad kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo amžiumi, teistumo nebuvimu, teigiama charakteristika, užimtumu ir kt., anot prokuroro, nėra išimtinės ir neleidžia daryti išvados, kad paskirta minėto dydžio bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Prokuroro nuomone, įvertinus kasatoriaus asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį (tiesiogine tyčia padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimą, jis kelia padidintą pavojų visuomenei, daro didelę žalą jos nariams ir pan.), pasekmes bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad D.

N. pagrįstai paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, neprieštaraujanti teisingumo principui bei atitinkanti bausmės paskirtį. Dėl to prokuroras teigia, kad nuteistajam paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį pagrindo nėra.

Nuteistojo D. N. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Kasatorius savo prašymą skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą ir neteisingą bausmę, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jam negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Išimtys iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. D. N. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, t. y. už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą jam paskirta sankcijoje numatyta minimali bausmė. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nurodė, į kokias aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, atsižvelgia, t. y. į kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir padarymo aplinkybes, jo amžių ir asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes bei kasaciniame skunde pažymėtus duomenis – neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekį, joms išleistas pinigų sumas ir D. N. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta. Skundžiamoje šios instancijos teismo nutartyje išsamiai motyvuota, kodėl nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šią išvadą teismas pagrindė bylos aplinkybėmis ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bei teisingumo principu (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Esant tokioms aplinkybėms kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. N. bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, teisingai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nagrinėjamu atveju kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad skiriant D. N. laisvės atėmimo bausmę netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. N. kasacinį skundą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Albinas Sirvydis

Viktoras Aidukas