AS-822-44-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-44/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05472-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių (toliau – ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius) pateikti pareiškėjai motyvuotus atsakymus į 2013 m. kovo 2 d. prašyme dėl informacijos pateikimo suformuluotus klausimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas yra nekonkretus ir juo remiantis teismas neturėtų galimybės priimti sprendimą, kurį būtų įmanoma vykdyti. Be to, teismas nėra įgaliotas priimti tokį sprendimą, kuriuo galėtų nurodyti atsakovui, kaip konkrečiai (kokiais motyvais remdamasis) jis turėtų atsakyti į suinteresuotų asmenų prašymus.

Iš skundo turinio teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nesutinka su Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 39SD-(14.39.104)-755, kuriuo atsakyta į pareiškėjos prašymą dėl informacijos pateikimo bei Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1984, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2013 m. gegužės 7 d. skundą dėl ankstesnio atsakymo į jos prašymą. Teismas vertino, kad minėti raštai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai, kurie nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių (nelemia materialinių teisių ir pareigų), todėl jie negali būti ginčijami teisme.

II. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30–33), prašydama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja mano, kad teismas nepagrįstai jos skundo reikalavimą vertino kaip nekonkretų, o reikalavimo patenkinimą – kaip nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėja kreipdamasi į NŽT skyrių suformulavo konkrečius klausimus dėl jai aktualios informacijos pateikimo, inter alia dėl pareiškėjai suprojektuotame žemės sklype atskiro žemės sklypo (Nr. 726-5) suformavimo ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo pagrindo. Nei atsakovas nei NŽT šios informacijos nenurodė, todėl pareiškėja negali tinkamai apginti savo teisių, t. y. negali ginčyti administracinių teisės aktų, kurių pagrindu suformuotas žemės sklypas Nr. 726-5, su jais nesusipažinusi. Atsižvelgiant į tai, minėti NŽT skyriaus ir NŽT raštai vertintini kaip atsisakymas suteikti informaciją, dėl kurio pareiškėja turėjo kreiptis į teismą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad manydamas, kad jos skundo reikalavimas netinkamas, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumus (ABTĮ 37 str. 1 d.). Atsisakius priimti pareiškėjos skundą, apribojama jos teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas nekonkretus ir juo remiantis teismas neturėtų galimybės priimti sprendimą, kurį būtų įmanoma vykdyti.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Dėl to sprendžiant pareiškėjų teikiamų reikalavimo priėmimo klausimą, turėtų būti išsamiai įvertintas reikalavimo turinys, atsižvelgiant į tai, ko konkrečiai siekiama tokiu reikalavimu ir kokios pasekmės atsirastų tuo atveju, jeigu teismas patenkintų tokį pareiškėjo reikalavimą (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010).

Pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turi atsižvelgti į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Atsižvelgus į tai, asmuo, įgyvendinantis teisę į teisminę gynybą, iš esmės gali reikalauti panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar jo dalį, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.), ar išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006).

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pakartotinai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. balandžio 2 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti: a) kokiu pagrindu ir kuo remiantis sklypas Nr. 726-5 yra išskirtas iš pareiškėjos žemės ir suformuotas kaip atskiras; b) ar įteisinta sklype esančios pirties nuosavybė ir kieno vardu (jeigu įteisinta); c) ar minėtas žemės sklypas įregistruotas; d) ar galėjo matininkas suformuoti šį žemės sklypą be pareiškėjos sutikimo; e) ar sklypas Nr. 726-5 gali būti įteisintas kitam savininkui be pareiškėjos sutikimo. NŽT skyrius 2013 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 39SD-(14.39.104.)-755 pareiškėjai atsakė, kad žemės sklypas Nr. 726-5 skirtas jame esančios pirties eksploatacijai, nuosavybės teisės į jį atkurtos T. P., 2006 m. rugpjūčio 4 d. žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nurodytas sklypui suteiktas kadastrinis numeris. Pirtis inventorizuota N. P. vardu, nuosavybės teisės į ją neįregistruotos. Pareiškėjai taip pat paaiškinta, kad jos naudojamas žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas, todėl ji nebuvo kviečiama į minėto sklypo ženklinimą. Teisės aktai nereikalauja pareiškėjos sutikimo žemės sklypas Nr. 726-5 įteisinimui. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. gegužės 16 d. gavo pareiškėjos 2013 m. gegužės 7 d. skundą, kuriame pareiškėja nurodo, kad jos netenkina NŽT skyriaus atsakymas, pažymi, kad iki sklype Nr. 726-5 buvo pastatyta pirtis, šis sklypas įėjo į pareiškėjos naudojamą sklypą, todėl neaišku, kodėl ji nebuvo laikoma suinteresuotu asmeniu formuojant žemės sklypo ribas, prašo išsiaiškinti neišspręstas problemas dėl pareiškėjos žemės sklypo formavimo. Nacionalinė žemės tarnyba į pareiškėjos skundą atsakė 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1984.

Pareiškėja kreipdamasi su skundu į teismą prašė įpareigoti atsakovą NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių pateikti pareiškėjai motyvuotus atsakymus į jos 2013 m. kovo 2 d. prašyme dėl informacijos pateikimo suformuluotus klausimus. Taigi nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėjos nuomone, atsakovas jos prašomos informacijos nepateikė, taigi nagrinėjamo skundo dalyku yra asmens teisės į informaciją, kurią privalo teikti institucija, tinkamas įgyvendinimas.

Asmens teisę gauti informaciją, šios teisės įgyvendinimo tvarką, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas arba Įstatymas). Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės institucija, todėl jos atžvilgiu taikytinos Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos, taigi atsakovas turėjo suteikti informaciją pagal Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytą tvarką ir terminus, o tuo atveju, jei prašoma informacija nedisponuoja, persiųsti prašymą kompetentingai institucijai, kuri turi prašomą informaciją (Teisės gauti informaciją įstatymo 3, 12–15 straipsniai) arba atsisakyti teikti pareiškėjai prašomą informaciją esant vienam iš atsisakymo pagrindų, nurodytų Teisės gauti informaciją 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pažymėtina, kad Teisės gauti informaciją įstatymo 19 straipsnis numato, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010; 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-160-11 ir kt.) (ABTĮ 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos reikalavimas yra nekonkretus, o atsakovo Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. raštas bei NŽT 2013 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 1SS-(10.5)-1984 yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad pareiškėja šių raštų naikinti neprašė, todėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikiamas argumentavimas nagrinėjamu atveju neaktualus. Iš pareiškėjos skundo argumentų galima daryti prielaidą, kad pareiškėjos teisė į informaciją galėjo būti pažeista, tačiau nustatyti, ar pareiškėjos teisės, dėl kurių gynimo ji kreipėsi į teismą, objektyviai buvo pažeistos jos nurodytu būdu, ar atsakovas pateikė prašymo turinį atitinkančią ir visą atsakovo disponuojamą informaciją, teismas galės tik nagrinėdamas bylą iš esmės.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė