AS-624-796-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-796/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02730-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. E. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. E. 2014 m. gegužės 15 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išmokėti pareiškėjai 10 517,97 Lt neišmokėtos senatvės pensijos už 2010–2011 metus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi (b. l. 21–22) atsisakė priimti pareiškėjos E. E. skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. 2013 m. lapkričio 20 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, tačiau VSDFV 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-8084 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, nes jis buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 3 metų terminą apskųsti pensijos sumažinimą. Minėtame sprendime VSDFV taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai iki 2013 m. gruodžio 23 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų pateikusi tokį prašymą VSDFV. Be to, pareiškėja teismo neprašė panaikinti VSDFV 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-8084.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjos 2013 m. lapkričio 20 d. prašymas dėl pensijos išmokėjimo liko iš esmės VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėtas. Ši aplinkybė pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra pagrindas atsisakyti priimti skundą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta pensijos nepriemoka, turėtų siekti, jog VSDFV pirmiausiai išnagrinėtų pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 24–26), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį ir įpareigoti teismą išnagrinėti skundą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad 2013 m. spalio 16 d. kreipėsi su prašymu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pirmąjį pensijų skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies. Tuo pagrindu pareiškėja gavo 2013 m. lapkričio 6 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštą Nr. (10.1-02) 3-134347. Nesutikdama su šiuo raštu, pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teise, t. y. 2013 m. lapkričio 20 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV. Tuo pagrindu, VSDFV 2013 m. lapkričio 28 d. pateikė raštišką atsakymą Nr. (6.5) I-8084. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl konstatuoja, kad ji išnaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teisę.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja neprašo panaikinti VSDFV 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (6.5) I-8084. Su šia išvada pareiškėja nesutinka, kadangi remiantis analogiškose bylose suformuota teismo praktika, ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis galiojo ir galėjo būti taikoma, todėl šiuo požiūriu pareigūnų, priėmusių sprendimus dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negali būti laikomi neteisėti (naikintini).

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, nesiekė veiksmingai užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Yra pažeista asmens teisė į nuosavybę, teisė į teisminę gynybą yra fiktyvi. Teismui nevykdant pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjai nepagrįstai neišmokėtos senatvės pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos E. E. skundą, kadangi pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja, 2013 m. spalio 16 d. kreipdamasi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies, pradėjo šią išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau pareiškėjos ir VSDFV ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-8084 VSDFV aiškiai nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. lapkričio 20 d. prašymu išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. lapkričio 20 d. prašymą, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjai iki 2013 m. gruodžio 23 d. pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pakartotinai kreipusis į VSDFV. Taigi, pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau VSDFV nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o apskritai atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto termino. Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog pareiškėja ginčo klausimu tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kuriuo buvo reikalaujama įpareigoti VSDFV išmokėti pareiškėjai 10 517,97 Lt neišmokėtos senatvės pensijos už 2010–2011 metus, kadangi pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Kaip jau nurodė pirmos instancijos teismas, jog pareiškėja, siekdama iškelti administracinę bylą dėl pensijos nepriemokos priteisimo, turėtų siekti, jog VSDFV pirmiausiai išnagrinėtų pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, t. y., kreiptis į šią instituciją atnaujinti terminą paduoti skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų 2010 m. sausio mėn.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. E. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė