AS-662-1292-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1292/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04519-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. U. A. (M. U. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. A. (M. U. A.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 13 d. buvo gautas pareiškėjo M. U. A. (M. U. A.) (toliau – ir pareiškėjas) skundas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2014 m. lapkričio 6 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui lietuvių kalba surašytą skundą (taip pat ir skundo priedus), skunde nurodyti administracinės bylos proceso šalis, jų duomenis, konkretų skundžiamą aktą, jo priėmimo datą ir numerį, suformuluoti aiškų, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą ir aiškiai išdėstyti jį pagrindžiančias aplinkybes; pateikti teismui skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus; pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo (jeigu skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, ABTĮ 40 str.); pateikti teismui reikiamą skaičių skundo egzempliorių su priedais.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 31 d. buvo gautas pareiškėjo procesinis dokumentas, pavadintas apeliaciniu skundu, kuriame pareiškėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą ir atšaukti 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kad atsakovas ir pareiškėjas maloniai sutartų, jog jis galės paduoti pakartotinį prašymą išduoti jam D tipo nacionalinę vizą, kad jis galėtų atvažiuoti į Lietuvos Respubliką mokytis lietuvių kalbos vienerių metų studijų programoje UAB „Šviesos ateities kolegijoje“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo M. U. A. skundą laikė nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2014 m. spalio 29 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį nutarė grąžinti pareiškėjui ir išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies, t. y. pateikė įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei lietuvių kalba surašytą procesinį dokumentą, tačiau nesuformulavo aiškaus reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, ir nepateikė visų procesinių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų nustatytų skundo trūkumų, jo skundas laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas pareiškėjui.

II. Pareiškėjas M. U. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas turėjo visus reikalingus dokumentus, įrodymus ir kitą medžiagą, kad galėtų nustatyti skundo problemą, tačiau teismas ignoravo didžiulį svarbių dokumentų paketą, kurie buvo pristatyti lietuvių kalba. Teismas nepagrįstai dėmesį atkreipė į neišverstus į lietuvių kalbą dokumentus. Teismas galėjo duoti pareiškėjui daugiau laiko, kad būtų pristatyti papildomi dokumentai, ir nepastebėjo, jog jei pareiškėjas pralaimės bylą teisme, jis patirs didelių finansinių nuostolių. Teismas nepagrįstai dėl techninių kliūčių (trūkstamų vertimų) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi jis nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų trūkumų.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 13 d. skundu kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2014 m. lapkričio 6 d. skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį, darytina išvada, jog nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra aiški. Šios nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad pareiškėjas turi paduoti teismui skundą, surašytą lietuvių kalba, pareiškėjo ar jo atstovo pasirašytą, kuriame jis būtų įvardintas pareiškėju, institucija, kurios veiksmus (sprendimus) ar neveikimą skundžia, – atsakovu; taip pat nurodyta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; pareiškėjas asmens kodo skunde nenurodė, todėl įpareigojamas pateikti ir trūkstamus duomenimis (ABTĮ 23 str. 2 d. 2 p.); pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai išdėstyti pareiškėjo skundo trūkumai, kuriuos siūlytina pašalinti.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6–8 punktuose įtvirtinta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami tam tikri įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas trūkumus, nustatytus pirmosios instancijos teismo nutartimi, per atitinkamą terminą šalino, jis pateikė skundą lietuvių kalba, pavadintą apeliaciniu skundu (b. l. 44-45), taip pat pateikė įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau, kaip matyti iš 2014 m. spalio 31 d. pateikto skundo, pavadinto apeliaciniu skundu, kitų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m spalio 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėjas nepašalino – pareiškėjas savo skunde asmens kodo nenurodė, taip pat nesuformulavo aiškaus ir konkretaus reikalavimo, tokio, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje (išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis)); nepateikė teismui reikiamo skaičiaus skundo egzempliorių su priedais. Nors pareiškėjo ne visi kartu su skundu pateikti dokumentai yra išversti į lietuvių kalbą, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, ši aplinkybė nėra vienintelis pareiškėjo skundo trūkumas ir ne ji lėmė, jog pareiškėjo skundas buvo laikytas nepaduotu, todėl nėra pagrindo pakartotinai nustatyti terminą trūkumams pašalinti, kad būtų pristatyti papildomi dokumentai.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Būdamas nešališku, teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-427/2009). Šiuo atveju pareiškėjo skundo turinio ir formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, o iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas trūkumų, nustatytų pirmosios instancijos teismo nutartimi, per atitinkamą terminą nepašalino. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. U. A. (M. U. A.) atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė