A-143-355-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-355/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00780-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. K. ir AB „Lesto“ prašymus atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto rinkliavų centrui, V. A. K. dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovams V. K. ir akcinei bendrovei „Lesto“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Šie reikalavimai buvo grindžiami Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (toliau – Nuostatai), bei juos pakeitusiais Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70.

2. Administracinės bylos Nr. I-307-609/2013 dėl 264 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už 2010–2011 m. priteisimo iš atsakovo V. K. nagrinėjimo metu buvo gautas pastarojo prašymas (1 t., b. l. 5–14) ištirti Nuostatų teisėtumą. Gavęs šį prašymą Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi (I t., b. l. 4) nutarė šį prašymą priimti ir atskira tos pačios dienos nutartimi (I t., b. l. 3) reikalavimą dėl ginčo norminio akto teisėtumo tyrimo išskyrė į atskirą bylą. 2013 m. kovo 5 d. nutartimi (I t., b. l. 48–50) Klaipėdos apygardos administracinis teismas įvertino pareiškėjo iškeltas abejones dėl Nuostatų teisėtumo ir nutarė pradėti norminio administracinio akto – „<...> Palangos miesto tarybos 2009 11 12 sprendimu Nr. T2-263 <...> 2 punktu patvirtintų nuostatų, kurie pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimo Nr. T2-70 <...> 1 punktu patvirtintais Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais, ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotam, proporcingumo principui ir Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui „teršėjas moka“, o nenumatyta galimybė taikyti diferencijuotas lengvatas pagal naudojimosi nekilnojamu turtu dažnumą – Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotam, proporcingumo principui ir Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui „teršėjas moka“ teisėtumo tyrimą“.

3. Administracinėje byloje Nr. I-469-609/2013 dėl nesumokėtos 9 129 Lt vietinės rinkliavos už 2010–2012 m. priteisimo iš atsakovo AB „Lesto“ nagrinėjimo metu buvo gautas pastarojo prašymas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (1 t., b. l. 108–115). Atsižvelgdamas į šį prašymą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi (1 t., b. l. 105–107) nutarė pradėti norminio administracinio akto – „Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 2 punktu patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų su vėlesniais pakeitimais, patvirtintais Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-316, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-149, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350, – teisėtumo tyrimą ir nustatyti, ar Nuostatų 6 punktas neprieštaravo Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2009 m. lapkričio 12 d.) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2009 m. lapkričio 12 d.) 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, Rinkliavų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2009 m. lapkričio 12 d.) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-320 „Dėl Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 pakeitimo“ 1.1 punktas prieštaravo Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2010 m. lapkričio 25 d.) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, be to, ar Nuostatai su vėlesniais pakeitimais neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėja moka“, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tiek, kiek nenumatė galimybės taikyti vietinės rinkliavos mokėjimo lengvatas ar galimybės apskritai netaikyti vietinės rinkliavos specifinio nekilnojamojo turto objektų, kuriuose atliekos nesusidaro (pavyzdžiui, tokių, kaip elektros pastotės, elektros įrenginiai, skirstyklos, skirstomieji punktai ir kt.), savininkams.

Pareiškėjas individualioje byloje (administracinė byla Nr. I-469-609/2013) Palangos miesto rinkliavų centras Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl prašymo atsisakymo (1 t., b. l. 131, 132), kuriuo atsisakė prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo AB „Lesto“.

4. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo V. K. prašymą (1 t., b. l. 53–59, 60–66) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu (1 t., b. l. 147–160) pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtinti ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeisti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, o kitą atsakovo individualioje byloje V.

K. prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą; nutraukė norminės administracinės bylos dalį dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtintų nuostatų su vėlesniais pakeitimais, patvirtintais Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-316, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-149, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350, 6 punkto atitikties Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2009 m. lapkričio 12 d.) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2009 m. lapkričio 12 d.) 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, Rinkliavų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2009 m. lapkričio 12 d.) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-320 „Dėl Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 pakeitimo“ 1.1 punkto atitikties Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2010 m. lapkričio 25 d.) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų su vėlesniais pakeitimais atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėja moka“, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tiek, kiek nenumatė galimybės taikyti vietinės rinkliavos mokėjimo lengvatas ar galimybės apskritai netaikyti vietinės rinkliavos specifinio nekilnojamojo turto objektų, kuriuose atliekos nesusidaro (pavyzdžiui, tokių, kaip elektros pastotės, elektros įrenginiai, skirstyklos, skirstomieji punktai ir kt.), savininkams;

įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“ ir dienraštyje „Vakarinė Palanga“, o jį paskelbus teismui pateikti dienraščio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas šis teismo sprendimas.

III. 6. V. K. apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 163–169) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas, ir patenkinti prašymą visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (1 t., b. l. 175–176) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto rinkliavų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (1 t., b. l. 179–180) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta: (1) „pripažinti, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 <...> 2 punktu patvirtinti ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 <...> pakeisti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui“; (2) „kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą“.

10. Likusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalis, kuria byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo buvo nutraukta, proceso šalių nėra ginčijama, aplinkybių, kurios implikuotų būtinybę vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atitinkamai ši skundžiamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalis atskirai nevertintina, kaip nepatenkanti į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (administracinė byla Nr. I-307-609/2013). Šios bylos, kurią nagrinėti buvo paskirta Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, nagrinėjimo metu buvo gautas atsakovo prašymas (1 t., b. l. 5–14) ištirti ginčo teisiniams santykiams taikytino norminio administracinio akto nuostatų teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 1 d.).

12. Minėtą individualią bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi priėmė V. K. prašymą (I t., b. l. 4). Papildoma tos pačios dienos nutartimi (I t., b. l. 3) šis teismas nutarė šiame prašyme nurodytą reikalavimą dėl ginčo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo išskirti į atskirą bylą, kuriai buvo suteiktas naujas numeris – I-508-609/2013.

13. Administracinėje byloje Nr. I-508-609/2013 priimta 2013 m. kovo 5 d. nutartimi, kurią pasirašė teisėja Eglė Kiaurakytė (I t., b. l. 48–50), Klaipėdos apygardos administracinis teismas įvertino prašymą ištirti norminio akto teisėtumą ir nutarė pradėti „<...> Palangos miesto tarybos 2009 11 12 sprendimu Nr. T2-263 <...> 2 punktu patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurie pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimo Nr. T2-70 <...> 1 punktu patvirtintais Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais, ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotam, proporcingumo principui ir Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui „teršėjas moka“, o nenumatyta galimybė taikyti diferencijuotas lengvatas pagal naudojimosi nekilnojamu turtu dažnumą – Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotam, proporcingumo principui ir Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui „teršėjas moka“, teisėtumo tyrimą“. Šia nutartimi taip pat buvo išspręsti tam tikri procesiniai klausimai byloje dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo (apibrėžta Palangos miesto savivaldybės tarybos procesinė padėtis; nustatytas įpareigojimas atsakovui iki nurodytos datos pateikti atsiliepimą).

14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi (nutartį pasirašė teisėja Eglė Kiaurakytė (I t., b. l. 101) nutarė sujungti į vieną bylą šiame teisme nagrinėjamas administracines bylas Nr. I‑508‑609/2013 ir Nr. I‑469‑609/2013 dėl to paties norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, suteikiant bylos numerį 1‑508-609/2013 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 str. 1 d.).

15. Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinę bylą, kurioje priimtas šioje byloje nagrinėjamu apeliaciniu skundu skundžiamas sprendimas, buvo pavesta nagrinėti teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Vidos Stonkuvienės, Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės. Pastaroji teisėja ta pačia nutartimi taip pat buvo paskirta kolegijos pirmininke ir pranešėja. Šios sudėties pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo bei priėmė šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamą 2013 m. birželio 14 d. sprendimą.

16. Iš apžvelgtų procesinių aplinkybių pirmiausia matyti, kad nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 3 d.) priėmusi teisėja Eglė Kiaurakytė buvo įtraukta į šį tyrimą atlikusios ir priėmusios byloje ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėtį, kaip kolegijos pirmininkė ir pranešėja.

17. Vertinant šios aplinkybės įtaką apeliaciniu skundu ginčijamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumui, būtina priminti, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo individualioje byloje pradėjimo atveju, numatytu Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje, lemiama procesinė reikšmė tenka šią individualią bylą nagrinėjančio teismo nutarčiai pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Net ir esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodytam prašymui pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas galutinai nusprendžia, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos išsprendimui yra reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas. Šioje nutartyje pateikiama konkreti teisinė motyvacija, kurią teismas priėmė domėn ir kuri sudaro pagrindą teismui abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumu (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011 m.). Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525‑529/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m.).

18. Tai reiškia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Analogiškai vertintina ir dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarties kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Todėl yra pagrįsta teigti, jog teisėjas (teismas), priimdamas aptariamą nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl šio akto teisėtumo patikrinimo, joje (nutartyje) iš esmės išdėsto savo (išankstinę) nuomonę dėl šio akto teistumo, t. y. dėl norminės bylos esmės.

19. Būtina pabrėžti ir tai, kad byloje, pradėtoje dėl norminio administracinio akto teistumo tyrimo ryšium su individualia byla, pareiškėju laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 3 d.) ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 1 d.) priėmęs teismas, nepriklausomai nuo to, ar norminė byla pradėta (kreiptasi dėl akto teisėtumo patikrinimo) esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodytam prašymui, ar – paties konkrečią individualią bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (pvz., žr. 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-689/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25. 2013 m.; 2012 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1277/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012 m.; 2014 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2014; 2009 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-15/2009, Administracinė jurisprudencija Nr. 17, 2009 m., ir kt.). Tokia Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje ar 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį priėmusio teismo procesinė padėtis nagrinėjant bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo suponuoja logiškai pagrįstą išvadą, kad individualią bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos nario) įtraukimas į norminę bylą nagrinėjančio teismo (teisėjų kolegijos) sudėtį iš esmės lemia vienos iš proceso šalies – pareiškėjo – sutaptį su bylą nagrinėjančiu teismu. Tokia sutaptis paprastai reiškia principo, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje, pažeidimą.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šiuo aspektu Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas, be kita ko, įtvirtina, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Atskirai paminėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, skelbia, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, minėta sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (pvz., žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.).

21. Taigi viena iš teisės į tinkamą teismo procesą prielaidų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, kas, be kita ko, apima konkrečios teismo sudėties bei teisėjų nešališkumui keliamus reikalavimus. Todėl, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustačius šių reikalavimų pažeidimus, konstatuojama neteisėta teismo sudėtis, kas yra laikoma absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 1 p.; pvz., žr. 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2243/2011 ir kt.).

22. Atsižvelgiant į šiame baigiamajame teismo akte pateiktą vertinimą dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo priimamos nutarties pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir šio teismo procesinės padėties byloje dėl pastarojo akto teisėtumo, akivaizdu, jog minėti teismo nešališkumo reikalavimai buvo pažeisti, nes individualią bylą nagrinėjanti teisėja Eglė Kiaurakytė dalyvavo nagrinėjant šią bylą dėl norminio administracinio akto teistumo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas dalyje, kuria administracinė byla nebuvo nutraukta, naikintinas, kaip priimtas bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 str. 1 d., 142 str. 2 d. 1 p.).

23. Toliau pastebėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą neaiškiai nurodytas tiriamas aktas (neaiškiai apibrėžta tyrimo apimtis), t. y. nėra aišku, ar tiriamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtintų vietinės rinkliavos nuostatų teisėtumas. Šis neaiškumas nebuvo pašalintas ir priimant apeliaciniu skundu ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Primintina ir tai, kad pabrėždamas nutarties pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą svarbą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas tame pačiame administraciniame teisme, kuriame nagrinėjama individuali byla, gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra priimta konkrečią administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, kurioje apibrėžtas tokio tyrimo dalykas ir ribos. Tokia teismo nutartis turi dvejopą pobūdį. Ji fiksuoja konkrečios nagrinėjamos administracinės bylos proceso eigą ir yra tos bylos procesinis dokumentas, tačiau kartu ši nutartis yra ir kitos (norminės) administracinės bylos procesinis dokumentas, kuriuo ta kita byla pradedama (šiuo klausimu, pvz., žr. 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011 m.; 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1306/2013). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, gavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą ištirti norminio administracinio akto teistumą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas klausimą dėl šiame prašyme keliamų reikalavimų išskyrė į atskirą administracinę bylą. Nutartis pradėti ginčo norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 3 d.) buvo priimta naujoje (atskiroje) administracinėje byloje, kurioje nagrinėtas tik V. K. prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.

25. Tokios bylos aplinkybės, ypač atsižvelgiant į teismo nutarties išskirti byloje keliamus reikalavimus į atskirą administracinę bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 str. 2 d.) sukeliamas procesines pasekmes bei nutarties pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą reikšmę, sudaro prielaidas manyti, kad formaliai Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą nebuvo priimta toje individualioje byloje, kurioje atitinkamos šio akto nuostatos yra taikytinos.

26. Tam tikrais atvejais, įvertinus visas procesines aplinkybes, toks formalus pažeidimas leistų pripažinti teismo nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą iš esmės yra priimta nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnyje reikalaujamo ryšio su individualia byla. Tokios nutarties pagrindu inicijuotą norminę bylą nagrinėjantis teismas iš esmės turėjo ją (bylą) nutraukti, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.).

27. Nors nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusios procesinės aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti minėto sąsajumo su individualia byla nebuvimo, tačiau šiame baigiamajame teismo nustatytų procesinių pažaidų visuma sudaro pakankamą pagrindą ne tik panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje, kuria administracinė byla nebuvo nutraukta, bet ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 114 str. 1 d., 140 str. 1 d. 5 p., 142 str. 2 d. 1 p.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat norėtų atskirai atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teistumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 3 d.) ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 1 d.) ryšium su individualia byla nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Aptariamais atvejais administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, be kita ko, reiškia, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (šiuo klausimu, pvz., žr. 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575–3/2009).

29. Pavyzdžiui, bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pripažinusi, jog, „<...> nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Pastaruoju atveju, jei nėra kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, turi būti vertinama, kad vietinę rinkliavą administruojantis subjektas (pareiškėjas) pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Neabejotina, jog teismai paprastai turėtų atsižvelgti į tokią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, konkrečioje byloje vertindami, pavyzdžiui, ar vietinės rinkliavos nuostatų teisėtumo tyrimo rezultatas turės kokią nors reikšmę jo nagrinėjamos konkrečios individualios bylos baigčiai, bei atsižvelgęs į tokį vertinimą – spręsti, ar yra tikslinga pradėti šio norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (kreiptis dėl akto teisėtumo patikrinimo).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta norminę administracinę bylą dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė