AS-1046-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1046-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00721-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 21 d. buvo gautas pareiškėjo V. K. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. birželio 11 d. skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje teismo nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas V. K. piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl iš pareiškėjo pareikalauta sumokėti 28,00 Eur žyminį mokestį, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė teismui procesinį dokumentą „Skundo tikslinimas“, tačiau visų skundo trūkumų nepašalino, t. y. nenurodė aiškaus ir konkretaus skundo pagrindo, nurodė tik abstrakčias aplinkybes, jog jam neleido skambinti, atsisakė fiksuoti nekokybišką maistą, jį informavo, kad bibliotekoje nėra spausdintų teisės aktų, nepadarė dokumentų kopijų, gydytojo apžiūrą atlieka dalyvaujant pašaliniams ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių nekonkretumo ir nepagrįstumo, kitų skundo trūkumų, teismas negali nustatyti keliamo ginčo ribų, išspręsti kitų būtinų pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimų. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje ir teismo nutartyje nurodyto skundo su priedais egzempliorių (kopijų) kiekio, nesumokėjo nutartyje nurodyto žyminio mokesčio ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų, teismas negali priimti skundo nagrinėjimui, todėl skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo keliamus reikalavimus.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir įpareigoti kompetentingą įstaigą išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui išsiuntė visus įrodymus, kuriuos gali gauti laisvės atėmimo įstaigoje, prašydamas teismo pačiam išreikalauti trūkstamus dokumentus (pvz., pareiškėjo skundo, kuriuo kreipėsi į Marijampolės pataisos namus, kopiją ir pan.). Iš tokių dokumentų ir pareiškėjo paaiškinimų teismas nesudėtingai gali konstatuoti pažeistų teisių faktą. Taigi, skundo dalyko klausimas yra aiškus.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas pareiškėjui pinigines baudas, veda jį prie bankroto ribos, kadangi pareiškėjas pinigų neturi. Tačiau, tiek, kiek bus pažeistos jo teisės, skųsis teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 25 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. vasario 24 d. sprendimu suteikė pareiškėjui 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Prašė teismo pačiam gauti reikiamus dokumentus ir priimti skundą. Pagrįsdamas šiuo savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad pataisos namai neleidžia jam skambinti (pvz., advokatui, prokurorui, Seimo kontrolieriui, teismams ir pan.), nurodė, jog pareiškėjas susipažinti su teisės aktais neturi galimybės, nes bibliotekoje nėra jokių spausdintų galiojančių teisės aktų, neįrengta LITLEX teisinės informacijos prieiga, gydytojas nepriima pareiškėjo apžiūrai, jos metu žemina pareiškėją, kviečia pašalinius asmenis, kuriems viešina pareiškėjo ligos istoriją, reikalauja vykdyti neteisėtus nurodymus, pataisos namuose pareiškėjas kentė didžiulį triukšmą, jo prašymai ignoruojami ir dokumentai neteikiami, pareiškėjui draudžiama pačiam gamintis maistą, valgyti kokybišką maistą, gauti politinę informaciją, balsuoti, naudotis televizoriumi, radiju, internetu, konfiskuoti pareiškėjo pinigai (b. l. 2).

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi (b. l. 20-21) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. birželio 11 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti bei pareikalavo iš pareiškėjo sumokėti 28 Eur žyminį mokestį šioje byloje ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skundo (prašymo) dalyką yra suformulavęs aiškiai, tačiau nenurodė tikslaus ir aiškaus prašymo pagrindo, t. y. tikslių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus (veikimą arba neveikimą), iš kurių kildinama prašoma priteisti žala.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde turi aiškiai ir konkrečiai išdėstyti aplinkybes dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, nurodydamas konkrečius jo teisių pažeidimus, kada, kokiu būdu minėti pažeidimai buvo padaryti, kokie įrodymai tai patvirtina. Pasiūlė nurodyti, kokių teisės aktų reikalavimų atsakovas nevykdė (netinkamai vykdė), kaip tai įtakojo pareiškėjo teises, taip pat nurodyti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde turi nurodyti kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.; 24 str. 1 d.).

Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas teismui paduotas ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pridėtini ABTĮ nustatyti papildomi skundo ir jo priedų egzemplioriai (ABTĮ 24 str. 3 d.). Remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, jog pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą su skundais dėl žalos atlyginimo pritesimo 2015 m. gegužės mėnesį kreipėsi šešis kartus, 2015 m. balandžio mėnesį kreipėsi keturis kartus, 2015 m. kovo mėnesį kreipėsi du kartus, 2015 m. vasario mėnesį kreipėsi keturis kartus, 2014 m. kreipėsi keturiolika kartų, 2013 m. kreipėsi septyniolika kartų. 2013-2014 m. pateikti pareiškėjo skundai nebuvo tenkinami. 2015 m. pateiktuose skunduose, pareiškėjas prašo priteisti nuo 3 000 000 Eur (trys milijonai eurų) iki 1 500 000 000 000 Eur (vienas trilijonas penki šimtai milijardų eurų) neturtinę žalą.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į teismą prašydamas priteisti žalos atlyginimą kreipiasi daugiau nei vieną kartą per mėnesį ir be rimto pagrindo, todėl pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, ir iš pareiškėjo pareikalauta sumokėti 28 Eur žyminį mokestį bei teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pareiškėjas 2015 m. birželio 11 d. pateikė teismui skundo patikslinimą (b. l. 23), kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (skundo pagrindą), kaip ir pirminiame skunde. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pareiškėjui pinigines baudas, veda jį prie bankroto ribos. Antstolis areštavo pareiškėjo turtą. Dokumentų kopijoms, žyminiam mokesčiui pareiškėjas pinigų neturi. Pažymėjo, kad teismas manipuliuoja situacija, tiksliai nenurodė bylų numerių, priimtų 2015 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pripažinta, kad pareiškėjas ištaisė ne visus skundo trūkumus, todėl pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. birželio 15 d. nutarčių turinius, iš esmės sutinka su teismo išvadomis, tačiau pažymi ir patikslina dėl skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Tačiau iš Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti ir tai, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dalykas yra aiškus – pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų. Taip pat skunde (ir patikslintame skunde) pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias šio skundo reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą ir, nurodyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala, t. y. kokias galimai neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė ir pan., nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti skundo (jo pagrindo) trūkumus. Be to, teismo siūlymas nurodyti, kokių teisės aktų reikalavimų atsakovas nevykdė (netinkamai vykdė), yra perteklinis, kadangi ABTĮ 23 straipsnis nereikalauja pareiškėjo nurodyti teisės aktus, kuriais grindžia savo skundą, o tik aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ginčui taikytinų teisės aktų nuostatų nustatymas yra teismo, nagrinėjančio konkretų ginčą, pareiga.

Be to, pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Tačiau tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės pateikti skundžiamą aktą, teismas, sprendžiantis skundo priimtinumo klausimą, remdamasis ABTĮ 10 straipsniu, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises ir išreikalauti skundžiamą aktą. Iš nusistovėjusios administracinių teismų praktikos matyti, kad su sunkumais pateikti skundžiamą aktą paprastai susiduria asmenys, kurių judėjimo laisvė apribota. Asmenų, kurie yra laisvės atėmimo vietose, galimybės tinkamai realizuoti teisę į savo galimai pažeistų teisių gynybą buvo apribotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-629/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą, būtent ir prašė teismo išreikalauti iš atsakovo reikiamus dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas į tai turėjo atsižvelgti, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Vis dėlto, nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo (ar kito) akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011).

Nepaisant išdėstytų pastebėjimų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė kitus pareiškėjo skundo trūkumus. Teismas pagrįstai 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje nustatė, jog kadangi pareiškėjo skundas teismui paduotas ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jis turi pridėti papildomus skundo ir jo priedų egzempliorius (ABTĮ 24 str. 3 d.). Tačiau, pateikdamas patikslintą skundą, pareiškėjas šio skundo trūkumo neištaisė.

Kitas pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų (žyminio mokesčio sumokėjimo) pagrindas – teismo nustatytas pareiškėjo piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Aiškindamas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad įstatymų garantuojama asmenims teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise, turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010).

Nustatyta, kad pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą su skundais dėl žalos atlyginimo pritesimo 2015 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi du kartus (administracinės bylos Nr. I-4000-423/2015, I-4191-554/2015), 2015 m. gegužės mėnesį kreipėsi šešis kartus (administracinės bylos Nr. I-3046-644/2015, I-3047-402/2015, I-3048-505/2015, I-3049-414/2015, I-3112-644/2015 (nagrinėjama) ir I-3205-423-2015), 2015 m. balandžio mėnesį kreipėsi keturis kartus (administracinės bylos Nr. I-2632-406/2015, I-2675-428/2015, I-2759-406/2015, I-2846-554/2015), 2015 m. kovo mėnesį kreipėsi du kartus (administracinės bylos Nr. I-2564-402/2015, I-2565-644/2015), 2015 m. vasario mėnesį kreipėsi keturis kartus (administracinės bylos Nr. I-2334-505/2015, I-2359-505/2015, I-2360-406/2015, I-2361-423/2015), 2014 m. kreipėsi keturiolika kartų, 2013 m. kreipėsi septyniolika kartų. 2013-2014 m. pateikti pareiškėjo skundai nebuvo tenkinami. Iš 2015 m. pateiktų pareiškėjo skundų 5 atmesti, 7 atsisakyta priimti, kiti dar neišnagrinėti. 2015 m. pateiktuose skunduose, pareiškėjas prašo priteisti nuo 3 000 000 Eur iki 1 500 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dažniau nei vieną kartą per mėnesį ir didžioji dalis jo pateikiamų skundų teismo įvertinami kaip nepriimtini ar nepagrįsti. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės pagrįstai pripažintas asmeniu, piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise, ir įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą. Tačiau pareiškėjas po Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo iki 2015 m. birželio 11 d. įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį neįvykdė. Todėl, pareiškėjui per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 24 str. 2 d., 37 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė